Vietos pareigūnai teigia, kad tuo pat metu kunigas, įkūręs pabėgėlių priėmimo centrą valdantį labdaros padalinį, leido pinigus brangiems viešbučiams ir restoranams.
Dvasininkas lepinosi itin prabangiais vynais, tūkstančius eurų laikė trijuose namuose esančiuose seifuose.
Jo verslo partneriai – gangsteriai ir jų patikėtiniai – įsirengė vonias su auksiniais čiaupais. Kai kurie slėpė tūkstančius eurų vakuuminiuose maišuose, sukrautuose jų židiniuose.
Pateikus kaltinimus sukčiavimu, neteisėtu lėšų pasisavinimu ir ryšiais su mafija, buvo suimti 68 žmonės. Tarp jų – pabėgėlių priėmimo centro vadovai, įskaitant jau minėtą kunigą Edoardo Scordio.
Metus trukęs tyrimas atskleidė didžiulę sukčiavimo schemą, kuri, pareigūnų teigimu, padėjo pasisavinti 36 mln. eurų vyriausybės lėšų. Kitaip tariant, daugiau nei trečdalį iš 102 mln. eurų, per pastarąjį dešimtmetį skirtų pabėgėlių reikmėms.
Begėdiškas valstybės pinigų melžimas
Šis Kalabrijos regiono atvejis – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip kitų kančia leidžia gangsteriams ir korumpuotiems pareigūnams pralobti.
Pastaraisiais metais daugybė pabėgėlių priėmimo centrų visoje Italijoje buvo uždaryti pateikus kaltinimus sukčiavimu ar neteisingu lėšų panaudojimu. Toks procesas į dienos šviesą iškėlė nepakankamą vyriausybės priežiūrą ir begėdišką korupciją.
Šiuo metu į Italiją plūsta nepaliaujamas migrantų ir pabėgėlių srautas – vien šiemet jų į šalį atvyko daugiau nei 93 tūkst.
Pastaraisiais metais daugybė pabėgėlių priėmimo centrų visoje Italijoje buvo uždaryti pateikus kaltinimus sukčiavimu ar neteisėtu lėšų pasisavinimu. Toks procesas į dienos šviesą iškėlė nepakankamą vyriausybės priežiūrą ir begėdišką korupciją.
„Mafija yra ten, kur galia ir pinigai“, – sako Nicola Gratteri, vienas aktyviausių mafijos tyrėjų Italijoje.
N.Gratteri eina vyriausiojo prokuroro pareigas Kalabrijos regione, kuriame veikia viena galingiausių Italijos mafijos grupuočių „Ndrangheta“.
„Kartu su kokaino kontrabanda, „Ndrangheta“ gangsteriai anksčiau meistriškai sukčiaudavo viešuosiuose pirkimuose. Dabar jie naudojasi migrantų centrais, – savo biure už šarvuotų durų pasakojo N.Gratteri. – Mafijai jie tėra dar vienas būdas praturtėti.“
Centrinė valdžia Romoje ir Europos Sąjunga (ES) kiekvienam Kalabrijoje esančiame pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintam migrantui skyrė maždaug po 30 Eur per dieną.
Šie pinigai turėjo būti skirti pabėgėlių maistui, apgyvendinimui, asmeninių daiktų įsigijimui ir socialinių darbuotojų bei italų kalbos mokytojų, padėsiančių migrantams integruotis, atlyginimams.
Šie pinigai turėjo būti išleisti pabėgėlių maistui, apgyvendinimui, asmeninių daiktų įsigijimui ir socialinių darbuotojų bei italų kalbos mokytojų, padėsiančių migrantams integruotis, atlyginimams.
Tyrėjai sako, kad, pasitelkę šimtus valandų slaptų kamerų įrašų ir krūvas dokumentų, išsiaiškino, jog priėmimo centro valgykla migrantams tiekė netinkamą maistą, jo kiekis taip pat buvo nepakankamas.
Vidaus reikalų ministerijai buvo siunčiamos sąskaitos faktūros už tūkstančius patiekalų.
Slaptuose vaizdo įrašuose matyti, kaip valgyklos darbuotojai, jiems nurodžius, kad pasibaigė maistas, o dešimtys žmonių vis dar laukia alkani, tiesiog trūkteli pečiais.
Tyrėjų teigimu, centras gerokai padidino priimtų migrantų skaičių, taip iš vyriausybės išmelždamas daugiau pinigų, nei buvo planuota iš pradžių.
Karus nutraukiantys grynieji
Vietoj to, kad suteiktų reikiamą pagalbą migrantams, daugiausia pinigų nukeliauja finansuoti projektus, skirtus arba gangsterių ir jų partnerių pramogoms, arba leidžiančių jiems pelnytis ir toliau.
Pavyzdžiui, už pabėgėliams skirtus pinigus buvo pradėtas statyti ištaigingas kino teatras, lengvosios atletikos aikštynas, įsteigtos kelionių agentūros ir laivų nuomos firmos.
Pavyzdžiui, už pabėgėliams skirtas lėšas buvo pradėtas statyti ištaigingas kino teatras, lengvosios atletikos aikštynas, įsteigtos kelionių agentūros ir laivų nuomos firmos.
Nemaža dalis pinigų pateko tiesiai į grupuotės „Ndrangheta“ rankas. Ši mafija laikoma viena didžiausių kokaino importuotojų Europoje.
Vietos pareigūnų ir gyventojų teigimu, vienintelis tokio grobstymo pliusas yra tas, kad smurtu pagarsėjusiai grupuotei „Ndrangheta“ priklausančios šeimos užsidirbo pakankamai pinigų, todėl tarp jų sumažėjo konkurencija ir kruvini susirėmimai.
Teisininkai tikina, kad kovos tarp mafijos šeimų baigėsi pačioje XXI amžiaus pradžioje, kai vietinė labdaros organizacija ėmė vadovauti pabėgėlių priėmimo centrui Izola di Kapo Ricuto mieste.
15 tūkst. gyventojų glaudžianti gyvenvietė yra įsikūrusi viename vargingiausių Europos regionų.
N.Gratteri: „Karai baigiasi tuomet, kai pradeda plūsti grynieji. Tuomet gangsteriai nebeturi priežasčių kovoti.“
Paskutinis smurto protrūkis įvyko 2004-aisiais, kai dulkėtame kelyje, vedančiame iš miesto į smėlio baltumo paplūdimį, kariaujantys gangsteriai nužudė vieną garsiausių čia gyvenusių mafijos atstovų Carmine'ą Areną.
Galybė kulkosvaidžio kulkų suniokojo šarvuotą C.Arenos automobilį, kuriuo jis važiavo iš namų – aukštos tvoros ir geležinių vartų saugomos vilos.
„Karai baigiasi tuomet, kai pradeda plūsti grynieji, – tikina N.Gratteri. – Tuomet gangsteriai nebeturi priežasčių kovoti.“
Vyriausiasis prokuroras pažymi, kad „Ndrangheta“ nariai pasitelkia smurtą tik tam, kad apgintų savo verslą ar teritoriją.
Mafija – vietinių kasdienybė
„Šiame miestelyje kiekvienas dirba arba žino, kas dirba mafijai, todėl žmonės stengiasi nesirinkti, kurią pusę palaikyti“, – sakė Antonio Tata, prieš mafiją nukreiptos organizacijos „Libera“ vietinis atstovas.
Šią organizaciją finansuoja kunigas Luigi Ciotti.
A.Tata prisimena, kad prieš keletą metų, kai iš C.Arenos šeimos buvo konfiskuoti kviečių ir miežių laukai, buvo paskelbtas viešasis konkursas dirbti 250 arų dydžio alyvuogių lauką.
Atrodė, kad dvasininkui itin nepatinka, jog jo regione veikia prieš mafiją nukreipta organizacija.
Šiame konkurse dalyvavo ir organizacija „Libera“, todėl kunigas E.Scordio viešo pamokslo metu ėmė kalbėti apie „invaziją“.
Atrodė, kad dvasininkui itin nepatinka, jog jo regione veikia prieš mafiją nukreipta organizacija.
„Nė nenumanėme, kad jis galėjo suorganizuoti tokį verslą, – apie kunigą E.Scordio kalbėjo A.Tata. – Tačiau žinojome, kad tokiuose mažuose miesteliuose, kaip Izola di Kapo Ricutas, žmonės „Ndrangheta“ mafijos šeimas laiko įprastu reiškiniu. Laikui bėgant jie priprato.“
Kiti vietos gyventojai tikino, esą, buvo aišku, kad labdara ir mafija veikia išvien.
Šiame mieste jau 40 metų gyvenęs vyras pasakojo, kad miestelėnai įtarė, jog vyksta kažkas negero, kadangi migrantai, nepaisant milijoninės vyriausybės paramos, gatvėse protestavo prieš varganas gyvenimo sąlygas.
Su „The New York Times“ kalbėjęs vyras dėl savo saugumo panoro likti anonimu.
Nuo skurdo ir smurto namuose bėgančių migrantų padėtis nelengva ir Italijoje.
Migrantas: „Esame jauni ir sveiki. Turime dirbti.“
„Esame jauni ir sveiki. Turime dirbti“, – sakė 20 metų amžiaus Touraqui vardu prisistatęs pakistanietis, pabėgėlių priėmimo centre praleidęs jau keturis mėnesius.
Migrantai stengiasi susirasti darbus, tačiau nėra lengva tai padaryti.
„Vaikštau daugybę kilometrų bandydamas surasti darbo laukuose ir šiek tiek užsidirbti“, – guodėsi 25 metų amžiaus vaikinas vardu Sunday iš Nigerijos, anksčiau beveik metus dirbęs Libijoje.
„Tačiau negalime čia gyventi, – sakė Sunday. – Šioje vietoje pasiekiau dugną.“
