Pagrindinėms partijoms nesutarus dėl kandidato, pirmadienį per balsavimą iš beveik tūkstančio parlamentarų, senatorių ir regionų atstovų 672 paliko savo biuletenius tuščius.
Daugiausiai balsų – 36 – surinko menkai žinomas buvęs teisėjas 85-erių Paolo Maddalena. Pergalei iškovoti reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma, todėl antradienį popiet bus rengiamas antras balsavimo ratas.
Dėl slapto balsavimo pobūdžio, užkulisinių derybų ir oficialaus kandidatų sąrašo nebuvimo prezidento rinkimai lyginami su nauja popiežių renkančia konklava, ir jų baigtį gali būti taip pat sunku numatyti.
Buvęs Europos centrinio banko vadovas M.Draghi, giriamas už sėkmingą euro zoną krėtusios skolų krizės valdymą ir savo vadovavimą Italijos vyriausybei pastaruosius 11 mėnesiu, daugelio laikomas tinkamiausiu kandidatu užimti valstybės vadovo postą.
Tačiau būgštaujama, kad M.Draghi tapus prezidentu, žlugtų jo koalicija ir galbūt netgi tektų rengti pirmalaikius rinkimus, Italijai dar neatsitiesus po koronaviruso pandemijos.
Be M.Draghi, minimi daugiau nei tuzinas galimų kandidatų.
Milijardierius ekspremjeras Silvio Berlusconi šeštadienį atsiėmė savo kandidatūrą, tačiau paragino M.Draghi likti premjero poste ir įgyvendinti mokesčių, teisingumo sistemos ir viešojo administravimo reformas. Italija pažadėjo imtis šių reformų mainais į milijardų eurų paramą iš ES atsigavimui numatytų lėšų.
Matteo Salvini iš kraštutinių dešiniųjų antiimigracinės partijos „Lyga“ taip pat įspėjo, jog „Italijai būtų pavojinga ekonomiškai sunkiu metu nuo nulio formuoti naują vyriausybę“.
Didžiausią frakciją parlamente turintis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) taip pat suinteresuotas, kad M.Draghi liktų toliau vadovauti vyriausybei.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad M5S populiarumas drastiškai sumenko ir jis tikriausiai netektų daugumos turimų vietų parlamente, jei būtų organizuojami pirmalaikiai rinkimai.