Didžiausią frakciją parlamente turintis M5S nesutaria, ar palaikyti nacionalinės vienybės vyriausybę, vadovaujamą buvusio Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko M.Draghi.
M5S ketino paprašyti savo narių pareikšti savo nuomonę per balsavimą internetu. Balsavimas turėjo vykti trečiadienį ir ketvirtadienį, tačiau kelios valandos iki numatytos pradžios buvo atšauktas.
M.Draghi sutikus įsiklausyti į kai kuriuos M5S reikalavimus, balsavimas vėl buvo paskirtas ir turi vykti ketvirtadienį nuo 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku iki 18 val., savo tinklaraštyje paskelbė partija.
Tarp minėtų reikalavimų yra reikalavimas įkurti stipresnę Aplinkos ministeriją, kurią M5S vadina „superministerija ekologiniam persitvarkymui“.
Pasak M5S, M.Draghi taip pat pažadėjo nesiekti paskolų iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – euro zonos finansinio gelbėjimo fondo. M5S griežtai priešinasi naudojimuisi šia priemone, baimindamasis, kad šaliai bus primestos griežtos sąlygos.
Jei M5S aktyvistai nubalsuos už prisijungimą prie M.Draghi remiančios koalicijos, jis gali turėti kone vienbalsę paramą parlamente.
Jo koalicija apimtų partijas nuo kairės iki Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų „Lygos“, o opozicijoje liktų tik kita kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (FdI).
Italija skaudžiai nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos, nugramzdinusios trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką į giliausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir jau pareikalavusios daugiau kaip 92 tūkst. gyvybių.
Tačiau šalis jau beveik mėnesį gyvena be normaliai funkcionuojančios vyriausybės, žlugus buvusio premjero Giuseppe Conte koalicijai.
G.Conte praėjusią savaitę atsistatydinus, prezidentas Sergio Mattarella paprašė M.Draghi atkurti plačią koaliciją, kuriai priklausytų M5S ir Demokratų partija.
Apžvalgininkai prognozavo, kad M.Draghi galėtų dar šią savaitę užbaigti derybas, penktadienį būti prisaikdintas ir pirmadienį bei antradienį siekti pasitikėjimo pareiškimo parlamente.
Tarp skubiausių jo darbų būtų vakcinavimo nuo COVID-19 spartinimas ir ekonominių reformų plano, susieto su Europos Sąjungos pagalbos fondais, parengimas.
Italija turėtų gauti daugiau kaip 200 mlrd. eurų ES paskolų ir subsidijų, kurios būtų didžiulė paspirtis pandemijos paveiktai ekonomikai.
