M.Monti pristačius taupymo planą sekmadienį, euro zonoje prasidėjo viena iš svarbiausių savaičių nuo Europos Sąjungos (ES) vieningosios valiutos įvedimo prieš daugiau nei dešimtmetį, kurią vainikuos ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiantis Bendrijos viršūnių susitikimas. Jame ES lyderiai tarsis dėl platesnių šios skolų krizės sprendimo priemonių.
„Jeigu Italija nesugebės nukreipti priešinga kryptimi neigiamos skolos augimo spiralės ir atkurti pasitikėjimo tarptautinėse rinkose, įvyks dramatiškų pasekmių, kurios netgi gali sukelti pavojų bendrosios valiutos išlikimui“, – M.Monti sakė įstatymų leidėjams.
„Italija pasiruošusi padaryti, ką privalo, tačiau Europa turi sugebėti atlikti savo dalį“, – pabrėžė jis.
Taupymo priemonių pakete, kurį M.Monti praminė dekretu „Gelbėkite Italija“, numatoma papildomai surinkti daugiau nei 10 mlrd. eurų iš nekilnojamojo turto mokesčio, įvesti naują mokestį už prabangos atributus, tokius kaip jachtos, padidinti pridėtinės vertės mokestį, sugriežtinti kovą su mokesčių vengimu ir pavėlinti išėjimo į pensiją amžių.
„Manome, kad be šio paketo Italija sugriūtų; Italija patektų į panašią padėtį kaip Graikija“, – M.Monti sakė užsienio žurnalistams prieš išvykdamas į parlamentą pristatyti siūlomų priemonių įstatymų leidėjams.
Premjeras pripažino, kad šios priemonės taptų papildoma našta trapiai Italijos ekonomikai, kurią, pasak daugelio analitikų, jau apėmusi recesija. Tačiau M.Monti sakė, kad nieko nedarant pasekmės būtų dar skaudesnės.
Italija, kurios ekonomika yra trečia didžiausia euro zonoje, šios skolų krizės centre atsidūrė šių metų viduryje, kai šalies skolinimosi kaštai pradėjo artėti prie lygių, kurie paskatino Airiją, Graikiją ir Portugaliją prašytis tarptautinės finansinės pagalbos.
Tarptautinė reakcija į naujausius Romos pasiūlymus buvo teigiama. Taupymo priemonių paketą gyrė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kuris susitiko su M.Monti Romoje pirmadienio rytą, taip pat Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) vadovas.
Tačiau M.Monti taip pat susidūrė su pirmosiomis pasipriešinimo apraiškomis šalies viduje, kurios gali stiprėti, įgyvendinant diržų veržimo priemones.
Trys didžiausios Italijos profsąjungos paskelbė surengsiančios streikus gruodžio 12 dieną, protestuojant prieš priemones, kurios esą per griežtos pensininkams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams.
M.Monti, kuris santūriu įvaizdžiu itin skiriasi nuo savo ekscentriško pirmtako Silvio Berlusconi, sakė, kad Italija nori atlikti visavertį vaidmenį Europoje, taip pat pabrėžė, kad nei viena šalis negalės išsiversti savomis jėgomis.
