Šis karas, sakė M.Draghi Europos Parlamente Strasbūre, yra „saugumo, humanitarinė, energetikos ir ekonomikos krizė – viskas viename“. Anot jo, karas parodė, kad dabartinės ES institucijos reaguoja „neadekvačiai“.
M.Draghi teigimu, tinkamas sprendimas būtų „pragmatiškas federalizmas“ su supaprastintu sprendimų priėmimu, kuris padėtų atsikratyti valstybių narių veto, dabar leidžiančio blokuoti daugumos poziciją.
„Tai yra kelio į sutarties peržiūrėjimą pradžia. Ir jeigu taip ir bus, mes turėtume tuo pasinaudoti“, – kalbėjo jis. Italų premjero žodžius europarlamentarai palydėjo aplodismentais.
M.Draghi, buvęs Europos Centrinio Banko prezidentas, žinomas dėl savo pastangų išgelbėti eurą nuo žlugimo prieš dešimtmetį, nurodė, jog ES plėtra į Rytus yra labai svarbi, įskaitant ir Ukrainos priėmimą.
„Mums reikia visiškai integruoti valstybes, turinčias europinių siekių“ ,- sakė jis.
Premjeras išreiškė Italijos paramą, kad būtų „nedelsiant pradėtos stojimo derybos“ su Albanija ir Šiaurės Makedonija bei suintensyvintos derybos su Kosovu ir Bosnija.
„Mes pasisakome už visų šių šalių įstojimą į Europos Sąjungą, taip pat norime, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare“, – sakė jis.
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo Ukraina vasarį paprašė narystės ES stojant pagreitinta tvarka.
Briuselis atsakydamas pareiškė, kad stojimo procesas yra griežtas, sudėtingas ir trunka ne vienerius metus, tačiau pasiūlė Kyjivui paspartinti preliminaraus vertinimo etapą.
Albanija ir Šiaurės Makedonija jau buvo pasirengusios pradėti stojimo procesą nuo 2020 metų, bet jų derybos įstrigo dėl Bulgarijos prieštaravimų ir Vokietijos bei Nyderlandų iškeltų sąlygų.
