Remiantis valstybinio transliuotojo „Rai“ skaičiavimais, šiauriniame Lombardijos regione, kuris yra Italijos ekonomikos centras, koalicijos kandidatas Attilio Fontana buvo perrinktas prezidentu surinkus 54,4 proc. balsų.
Tuo metu Lacijuje, kuriame yra šalies sostinė Roma, koalicijos kandidatas Francesco Rocca, buvęs Italijos Raudonojo Kryžiaus vadovas, turėtų laimėti su 52,1 proc. balsų.
G.Meloni, kuri dėl gripo pirmadienį atšaukė renginius, socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino su tuo, ką pavadino „aiškia pergale“.
„Rezultatas, kuris įtvirtina centro dešinės darną ir sustiprina vyriausybės darbą“, – parašė ji.
Tačiau oficialus rinkėjų aktyvumas sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo tik 41,7 proc. Lombardijoje ir 37,2 proc. Lacijuje. Tai sunku palyginti su 2018-ųjų balsavimu, kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir visuotiniai rinkimai.
G.Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų.
Ji sudarė vyriausybę su savo koalicijos sąjungininkais – Matteo Salvini vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi dešiniąja partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia).
A. Fontana yra „Lygos“ narys, o M. Salvini suskubo jį pasveikinti „Instagram“ tinkle: „Pergalė. Ačiū Lombardijai. Ačiū Lacijui.“
Pastaraisiais metais „Lyga“ prarado paramą, daugiausia dėl „Italijos brolių“, kurių šaknys siekia šalies postfašistinį judėjimą ir kurie vykdė antiimigracinę ir nacionalistinę kampaniją.
Remiantis šio mėnesio pradžioje paskelbtais „YouTrend“ apklausos visoje šalyje rezultatais, pagal kuriuos „Italijos brolius“ palaiko 29,4 proc. Italijos rinkėjų, G. Meloni partija vis dar mėgaujasi porinkiminiu medaus mėnesiu.
Tuo metu „Lygos“ populiarumas – 8,7 proc., o „Pirmyn, Italija“ – vos 7 procentai.
Susiskaldžiusią Italijos opoziciją sudaro populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (it. Movimento Cinque Stelle, M5S), kurio apklausų rezultatai visoje šalyje siekia beveik 18 proc., ir lyderio neturinti centro kairiųjų Demokratų partija (it. Partito Democratico, PD) su 15,8 procentais.
20 Italijos regionų turi didelę autonomiją centrinės valdžios atžvilgiu ir yra atsakingi už įvairias sritis – nuo sveikatos apsaugos iki transporto ir švietimo.
