89 metų G.Napolitano, kuris 2013-aisiais nenoriai sutiko antrą kadenciją eiti prezidento pareigas po to, kai dėl į aklavietę patekusio rinkimų proceso Italijai iškilo grėsmė likti be politinės valdžios, praėjusį mėnesį sakė, kad greitai atsistatydins dėl sveikatos problemų, susijusių su jo amžiumi.
„Norėčiau, kad mes pareikštume pagarbą Napolitano, atsidavusiam bendrų Europos vertybių puoselėtojui, kuris šiomis valandomis paliks savo postą ir kuris pasitelkęs intelektą ir išmintį kovojo su sunkumais Italijoje“, – sakė M.Renzi Europos Parlamente, sakydamas kalbą, skirtą pažymėti pusmetį trukusio Italijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pabaigą.
Buvo prognozuota, kad G.Napolitano atsistatydins, kai Italija antradienį oficialiai baigs pirmininkavimą ES.
Balsavimas dėl naujo prezidento paskyrimo parlamente turėtų prasidėti sausio pabaigoje. Kad prezidentas būtų išrinktas per pirmuosius tris balsavimo etapus, abiejuose parlamento rūmuose kandidatas turi gauti du trečdalius įstatymų leidėjų balsų.
Balsavimas dėl naujo prezidento paskyrimo parlamente turėtų prasidėti sausio pabaigoje.
Šis procesas parodys, kiek stipri yra M.Renzi įtaka įstatymų leidėjams jo valdančiojoje centro kairiųjų Demokratų partijoje (PD).
Italijos valstybės vadovas turi plačius politinius įgaliojimus. Jis gali skirti ministrą pirmininką, paleisti parlamentą ir paskirti pirmalaikius rinkimus.
Galimais G.Napolitano įpėdiniais laikomi buvęs premjeras ir Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi bei buvęs vyriausybės vadovas Giuliano Amato. Jie abu anksčiau jau kandidatavo į prezidento postą.
