Pats „Napoleonas“ Elbos saloje išsilaipins vėliau sekmadienį, atplaukęs burlaivio, kadaise atgabenusio nuverstą Prancūzijos lyderį, kopija. Jis prisidės prie 400 inscenizacijos dalyvių, vilkinčių kruopščiai atkurtus istorinius kostiumus.
Saloje išdidžiai vaikštinėja ūsuoti vyrai, vilkintys XIX amžiaus pradžios uniformas ir pasijuosę kardus, o moterys, apsirengusios plazdančiomis sukniomis, ruošiasi pasitikti dienos didvyrį.
200-ųjų metinių iškilmių, kurios toje Toskanos regionui priklausančioje saloje tęsis iki Napoleono išvykimo minėjimo ateinančiai metais, dalyviai susirinko iš įvairių šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Čekiją, Prancūziją ir Rusiją.
„Būti čia – nepaprastai jaudinama. Atmosfera ir emocijos – labai stiprios“, – sakė gvardijos kavaleristo uniformą vilkintis 33 metų paryžietis Jeanas Michelis Achalle, atvykęs su 50 entuziastų iš vienos Prancūzijos istorinių įvykių inscenizuotojų draugijos.
J.M.Achalle sakė atidžiai sekantis renginius, skirtus paminėti įvykiams, vykusiems prieš 200 metų. Praeitą mėnesį jis dalyvavo nugalėto Napoleono atsisveikinimo su Imperijos gvardija prieš tremtį į Italiją inscenizacijoje Paryžiaus priemiestyje Fontenblo.
Ugningo būdo korsikietis buvo ištremtas į Elbą po to, kai 1814 metais pasirašė Fontenblo sutartį su Austrijos imperija, Prūsija ir Rusija dėl priverstinio sosto atsisakymo.
Salos gyventojai labai palankiai prisimena Napoleoną – netgi su susižavėjimu. Kai jis išvyko, sala įžengė į šiuolaikinę epochą
Jis buvo paskirtas tos Italijos salos valdytoju, tačiau Elbą budriai saugojo Britanijos karališkasis laivynas.
Napoleonas grįžo į Prancūziją 1815 metais, tačiau pralaimėjęs Vaterlo mūšį vėl buvo ištremtas – tąsyk daug toliau, į Atlanto vandenyno pietuose esančią Šv.Elenos salą.
Per tremtį Elboje Napoleonas ilsėjosi nuo mūšių, bet taip pat aktyviai valdė savo mažą karalystę, tiesdamas kelius, statydamas mokyklas, ligoninę ir teatrą.
„Salos gyventojai labai palankiai prisimena Napoleoną – netgi su susižavėjimu. Kai jis išvyko, sala įžengė į šiuolaikinę epochą“, – sakė vietos istorikė Gloria Peria, taip pat tvarkanti salos archyvus.
