Šis sprendimas sukėlė daug politinių ginčų, milijardieriaus žiniasklaidos magnato priešininkams baiminantis, kad slaptas balsavimas atvers kelią slaptiems manevrams ir leis S.Berlusconi išvengti pašalinimo.
Speciali Senato komisija pasisakė už atvirą balsavimą – už jį balsavo 7 iš 13 komisijos narių, nors S.Berlusconi „Laisvės tautos“ (PDL) partija reikalavo balsuoti slaptai, nes taip paprastai yra priimami sprendimai dėl atskirų Senato narių.
Nors balsavimo data dar nepaskirta, tačiau Senato darbotvarkė yra visiškai užpildyta iki lapkričio 22 dienos, todėl, nusprendus balsavimą rengti anksčiau, tektų ją keisti.
Manoma, kad S.Berlusconi neteks savo vietos aukštuosiuose parlamento rūmuose, mat rugpjūčio mėnesį teismas jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo įsigyjant savo žiniasklaidos imperijos „Mediaset“ transliavimo teises. Tačiau pašalinimo iš parlamento procedūra, regis, gali užtrukti, ir ją dar labiau vilkina PDL.
Visas Senatas, kurio dauguma narių pasisako už S.Berlusconi pašalinimą, turės balsuoti dar prieš įsigaliojant praėjusiais metais priimtam įstatymui, pagal kurį nuteisti kriminaliniai nusikaltėliai negali būti parlamente.
Tačiau balsavimas buvo vis atidėliojamas dėl karštų nesutarimų tarp S.Berlusconi PDL ir centro kairiųjų Demokratų partijos, su kuria ji yra sudariusi ministro pirmininko Enrico Lettos vadovaujamą valdančiąją koaliciją.
