Indijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Kiniją pažeidus praeitą savaitę sudarytą susitarimą gerbti kontrolinę liniją Galvano slėnyje.
Pekinas nepranešė apie žuvusiuosius, tačiau apkaltino Indiją kirtus sieną į Kinijos pusę.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas teigė, kad Indijos pajėgos pirmadienį du kartus kirto sieną „provokuodami ir puldami Kinijos personalą, o to rezultatas – rimta fizinė konfrontacija tarp pasienio pajėgų abiejose pusėse“, praneša AFP.
Abi pusės tikina, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius nebuvo paleista nė viena kulka, Indijos kariuomenė teigia, jog antradienį taip pat nebuvo paleisti šūviai. Vietos žiniasklaida praneša, kad Indijos kariai buvo mirtimai sumušti, rašo BBC.
Kinija trečiadienį pareiškė norinti išvengti tolesnių susirėmimų su Indija palei jų sieną po pirmos per kelis dešimtmečius aukų pareikalavusios abiejų šalių konfrontacijos.
Zhao Lijianas teigė, kad abi šalys „toliau spręs šį klausimą dialogu ir derybomis“. „Mes, žinoma, nenorime matyti tolesnių susirėmimų“, – sakė Zhao Lijianas.
Įtampa augo dar gegužę
Iki 10 tūkst. kinų karių, dislokuotų Ladache – netoli ten, kur „susitinka“ Indija, Kinija ir Pakistanas, – gegužės pradžioje peržengė kontrolinę liniją ir pateko į Indijos kontroliuojamą teritoriją.
Praeitą mėnesį įvyko du kinų ir indų pajėgų susidūrimai: gegužės 5 dieną Ladache ir gegužės 9 dieną maždaug už 1,6 tūkst. kilometrų, netoli rytinės Indijos sienos su Kinija ir Butanu.
Tuomet, panašu, abi pusės laikėsi neformalaus susitarimo tokių susidūrimų metu nenaudoti ginklų, taip siekiant išvengti eskalacijos. Tačiau dar gegužę pranešta apie kelis sužeistus abiejų pusių karius, įskaitant aukšto rango pareigūnus, niekas nežuvo, – rašo „Time“.
Gegužės pabaigoje Indijos žiniasklaida paviešino palydovo darytas nuotraukas, kuriose galimai užfiksuota, kaip Kinija plečia netoli sienos esančią karinę oro bazę, ant pakilimo tako matyti naikintuvai.
Tą pačią dieną Kinijos prezidentas Xi Jipingas paskelbė, kad šalis stiprina pasiruošimą kariniam konfliktui. Tiesa, neaišku, ar jis turėjo omeny Indiją, ar neramumus Honkonge. Savo ruožtu Indijos premjeras Narendra Modi situaciją aptarė su gynybos pareigūnais.
Kodėl dabar?
Įtampa tarp Kinijos ir Indijos dėl šio regiono tvyro jau seniai. Penktajame dešimtmetyje nubraižytos Indijos ir Kinijos sienos atspindi britų kolonizatorių nustatytas sienas.
1962 metais dėl teritorijos tarp Ladacho ir Aksai Čino kilo karas. Šiuo metu teritoriją kontroliuoja Kinija, nors pretenzijas į ją reiškia ir Indija, konflikto metu praradusi apie 1,3 tūkst. karių.
Abiem šalims siekiant išvengti eskalacijos, nuo 1975 metų nežuvo nė vienas indų karys. Vis dėlto tarp dviejų branduolinių galių nuolat iškyla įtampa, – rašo „Time“.
Paskutinė didžiausia konfrontacija kilo 2017 metais, kai Indijos pajėgos įžengė į Butaną. Taip buvo siekiama sustabdyti Kinijos vykdomus kelio tiesimo darbus – Indija mano, kad kelias šiose teritorijose pakeistų strateginį balansą.
Pasak Pietų Azijos tyrėjo Ayushmano Kaulo iš „Atlantic Council“, naujausias įsiveržimas gali būti Kinijos atsakas į netoli kontrolinės linijos Indijos statomą tiltą. Esą tai galėtų būti atsakas į Indijos veiksmus 2017 metais Butane.
„Kinija tai laiko Indijos siekiu pakeisti status quo. Visa tai kyla iš 2017 metų susidūrimo, kai Indija pasinaudojo tuo pačiu argumentu sakydama, jog Kinijos vykdomos statybos pakeitė status quo regione. Tai tarsi sakymas: gerai, jei jūs darysite tai, mes darysime tai“, – „Time“ cituoja A.Kaulą.
Tyrėjas tikina, kad ir kokia būtų įsiveržimo priežastis, jis – vienas reikšmingiausių per ilgą laikotarpį. „Kinija ne tik peržengė liniją, bet ir dislokavo karinę techniką, palapines. Tai – ankstesnio elgesio, kurį matėme pasienyje, pokytis“, – sakė A.Kaulas.
Pasak istoriko Kerry Browno, šis susidūrimas nėra vien teritorijos klausimas, o kur kas gilesni strateginiai dviejų šalių nesutarimai.
„Tai – dalis didžiulių neišspręstų įtampų tarp labai atkaklios Kinijos, kuri tiki, kad atėjo jos Azijos šimtmetis, ir Indijos, kuri taip pat jaučiasi vaidinanti didžiulį vaidmenį“, – K.Brownas sakė „Time“.
Kas toliau?
Gynybos analitikas iš Indijos Ajai Shukla portalui „Al Jazeera“ gegužę sakė nerimaujantis, kad bet kokia tolesnė eskalacija reikš „viso masto mūšį“.
„Tūkstančiai Kinijos karių yra Indijos teritorijoje. Vienintelis jiems likęs dalykas yra įsitraukti į kovą“, – sakė jis.
„Kinija gali naudotis [tilto] statybų pretekstu, kad darytų Indijai spaudimą dėl visiškai skirtingų politinių ir ekonominių priežasčių, ir to mes nežinome. Mes nežinome Kinijos tikslų šiuo konkrečiu atveju“, – sakė A.Shukla.
Kinijos instituto direktorius SOAS universitete Londone Steve'as Tsangas gegužę prognozavo, kad eskalacija bus suvaldyta.
„Nemanau, kad kuri nors vyriausybė nori įsitraukti į karinį konfliktą su kita. Tačiau nė viena vyriausybė nenori būti matoma kaip atsitraukianti“, – „Time“ sakė S.Tsangas.
Kinijos politikos centro Australijoje direktorius Adamas Ni portalui „Al Jazeera“ sakė manąs, kad abi šalys yra suinteresuotos taika, nes turi vidinių iššūkių.
Esą Pekinas ir taip turi daugybę problemų, tarp kurių – protestai Honkonge, ekonominis nuosmukis, sudėtingi santykiai su JAV. „Todėl šiuo metu jam nereikia dar vienos konfrontacijos“, – sakė Adamas Ni.
Vis dėlto, ekspertai pažymi, kad šiuo metu abiem šalims vadovauja į autoritarizmą linkę nacionalistai, todėl situacija mažiau nuspėjama nei įprastai.
„Indai yra ypač jautrūs Kinijos su siena atžvilgiu, o kinai nevertina indų pakankamai rimtai, kad reikštų tinkamą pagarbą. Todėl atmosfera iš abiejų pusių yra labai bloga“, – S.Tsangas teigė „Time“.
Pasak K.Browno, kariams nėra jokio motyvo atsitraukti susidūrus su priešininkais.
„Žmonės, kurie vadovauja pajėgoms, nebus apdovanoti už atsitraukimą. Mažiausias pažeidimas reiškia, kad jiems reikės daryti maksimumą, nes jei to nedarys, bus laikomi išdavikais. Nėra erdvės niuansams“, – sakė jis „Time“.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė esąs „pasiruošęs, nusiteikęs ir galintis“ tarpininkauti dviejų Azijos kaimynių konflikte.
Amerikos mokslininkų konfederacijos skaičiavimais, Kinija 2015 metais turėjo 260 branduolinių galvučių. Indija turi 130–140 branduolinių galvučių.
