Karas rytų Ukrainoje: žuvo du ukrainiečių kariai, V.Zelenskis prašo susitikimo su V.Putinu

Europos Sąjunga skelbia pastebimai suaktyvėjusį „manipuliavimą“ informacija, siekiant paremti išgalvotus pretekstus kariniam eskalavimui Ukrainoje, šeštadienį perspėjo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„ES labai susirūpinusi, kad surežisuoti įvykiai... gali būti panaudoti kaip pretekstas galimam kariniam eskalavimui“, – sakoma J.Borrellio pareiškime bloko vardu.

„ES taip pat pastebi suaktyvėjusias manipuliavimo informacija pastangas tokiems tikslams paremti“, – nurodoma jame.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrelis

Toks perspėjimas pasirodė Rusijos valstybinei žiniasklaidai paskelbus nepatikrinamų pranešimų apie smurtinius aktus Rytų Ukrainoje, kurios dalis yra prorusiškų separatistų rankose.

Rusijos žiniasklaida kaltina Kijevą planuojant puolimą prieš separatistų kontroliuojamas vietoves Donecko ir Luhansko srityse.

„ES nemato pagrindo kaltinimams dėl galimo Ukrainos išpuolio, metamiems ne vyriausybės kontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių rajonų“, – sakoma J.Borrellio pranešime.

Atsižvelgiant į tokias pastangas skelbti dezinformaciją, J.Borrellis sakė, kad ES visiškai remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), kurios stebėtojai yra dislokuoti Ukrainoje, ir pridūrė, kad jie „vaidina svarbų vaidmenį“ tikrinant veiklą vietoje.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl paliaubų pažeidimų tarp separatistų pozicijų ir Ukrainos pajėgų, apie kuriuos pranešė ESBO.

„Giriame Ukrainos santūrumą nuolat vykstančių provokacijų ir destabilizavimo pastangų akivaizdoje“, – pridūrė J.Borrellis.

Įrodymai rodo, kad Rusija planuoja „didžiausią karą Europoje nuo 1945 m.“, – sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Interviu BBC jis sakė: „Visi ženklai rodo, kad planas tam tikra prasme jau prasidėjo“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Žvalgybos duomenimis, Rusija ketina pradėti invaziją, kuri apjuos Ukrainos sostinę Kijevą, sakė B.Johnsonas.

„Žmonės turi suprasti, kiek gyvybių tai gali kainuoti“, – sakė jis.

B.Johnsonas BBC kalbėjo iš Miuncheno, kur pasaulio lyderiai susirinko į kasmetinę saugumo konferenciją.

Paklaustas, ar vis dar manoma, kad Rusijos invazija neišvengiama, B.Johnsonas atsakė: „Bijau, kad įrodymai rodo būtent tai, jų nepagražinsi.“

„Faktas tas, kad visi ženklai rodo, kad planas tam tikra prasme jau prasidėjo“, – sakė jis.

„Turime informacijos apie Rusijos kariuomenės veržimąsi į mūsų teritoriją, – žurnalistams šeštadienį sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis. – Taip pat yra informacijos, kad į mūsų teritoriją pateko „Wagner“ samdinių. Jų viešnagės tikslas – organizuoti sabotažą mūsų teritorijoje.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Monastyrskis

Taip D.Monastyrskis kalbėjo po to, kai Novolugansko rajone jis ir žiniasklaidos atstovai patyrė apšaudymą Jungtinių pajėgų operacijos zonoje ir buvo skubiai nugabenti į slėptuvę.

„Kalbėjomės su kariais. Jų dvasia yra neįtikėtinai drąsi ir visi yra pasirengę bet kokiam scenarijui“, – prieš incidentą CNN sakė ministras.

„Wagner“ yra privačios Rusijos sukarintos pajėgos, kurios ilgą laiką buvo susijusios su separatistais Rytų Ukrainoje. Jos dažnai slapta siunčiamos į regionus, kuriuose Rusija oficialiai neigia turinti savo karius. „Wagner“ pajėgos taip pat dislokuotos Libijoje, Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje bei kitose šalyse.

„Wagner“ grupė kartais yra vadinama privačia Vladimiro Putino armija.

Rusijos vyriausybė neigia bet kokius ryšius su „Wagner“ ar kitais privačiais kariniais rangovais.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai rytų Ukrainoje per parą užfiksavo pusantro tūkstančio paliaubų pažeidimų. Tai didžiausias skaičius šiemet.

Donecko regione užfiksuotas 591 atvejis, Luhanske – 975. Šie skaičiai nurodomi šeštadienio vakarą paskelbtoje ataskaitoje, kurioje pateikiami penktadienio duomenys.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss šeštadienį apkaltino Rusiją, kad ji „nerimtai žiūri į diplomatiją“, ir perspėjo, kad „blogiausias scenarijus gali įvykti jau kitą savaitę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

L.Truss taip pat sakė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba konferencijoje buvo „labai prablaivanti“, praneša CNN.

„Tai vienas pavojingiausių momentų Europos saugumui, kurį patyrėme nuo XX amžiaus pradžios. Ir mes turime parodyti precedento neturinčią vienybę, – sakė L.Truss. - Yra daug žmonių, kurie norėtų viltingai pagalvoti apie situaciją, bet manau, kad turime pasiruošti blogiausiam scenarijui ir tas blogiausias scenarijus gali įvykti jau kitą savaitę.“

L.Truss teigė, kad Jungtinė Karalystė laikysis vienybės su savo partneriais, kad palaikytų Ukrainą.

„Turime būti stiprūs, nes tai yra vienintelis dalykas, kurį Rusija supranta. Ir aš manau, kad turime būti stiprūs palaikydami Ukrainą ir neišduodami Ukrainos nuolaidomis dėl suvereniteto“, – sakė L.Truss.

„Ukrainai reikia mūsų paramos Jungtinėse Tautose ir ESBO, taip pat jai reikia mūsų ekonominės paramos, nes yra reali ekonominės destabilizacijos grėsmė. Jiems reikia mūsų gynybos paramos, o JK yra įsipareigojusi ir toliau teikti tą paramą, stodama petys į petį su Ukraina“, – pridūrė ji.

Užsienio reikalų ministrė pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasiryžusi invazijos atveju Rusijai primesti didelių išlaidų, įskaitant griežtas sankcijas“.

„Mes neleisime oligarchams perkelti savo pinigus tarptautiniu mastu. Neleisime jiems keliauti, o Rusijos įmonėms bus sunkiau patekti į mūsų kapitalo rinkas. Be to, Rusijai bus sunkiau patekti į valstybės skolos rinkas“, – sakė ji.

L.Truss sakė, kad JK yra su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis „visiškai vieninga palaikydama Ukrainos suverenitetą ir apsisprendimą“.

„Tai ne tik Europos problema. Tai yra pasaulio problema, nes jei suvereni tauta gali būti užpulta be jokių pasekmių, tai siunčia signalą kitiems agresoriams visame pasaulyje“, – pridūrė ji.

„Ši krizė parodė, kad esame vieningi. Esame pasirengę taikyti griežtas sankcijas įsiveržimo atveju. Esame pasirengę teikti gynybinę paramą Ukrainai“, – sakė L.Truss.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nepaisant išaugusios Rusijos grėsmės panikuoti nereikia ir būtina elgtis ramiai.

„Nemanome, kad turime panikuoti“, – Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį sakė V.Zelenskis.

Jis sakė nesiimantis vertinti JAV žvalgybos perspėjimų apie artėjančią Rusijos invaziją, bet pabrėžė pasitikintis Ukrainos žvalgyba, kuri supranta, kas vyksta palei sienas.

„Turime išsaugoti savo stabilumą. Turime elgtis ramiai ir būti suaugę žmonės“, – sakė jis.

JAV pastarosiomis savaitėmis perspėjo, kad Rusija jau artimiausiu metu gali užpulti Ukrainą. Prezidentas Joe Bidenas praeitą naktį sakė manantis, kad Vladimiras Putinas jau priėmė sprendimą dėl invazijos. 

Amerikiečiai sako, kad žvalgybinę informaciją apie Rusijos planus viešina tam, kad neleistų Maskvai dangstytis išgalvotu pretekstu atakai.

Rusija ir jos kontroliuojami separatistai Donecke ir Luhanske pastarosiomis dienomis skelbia apie tariamus Ukrainos agresyvius veiksmus.

„Kaip prognozuota, Rusija dabar propaguoja smurtą savo kontroliuojamoje teritorijoje ir bando apkaltinti Ukrainą. Pasaulis vieningai smerkia Rusijos ciniškas provokacijas. Visi žinome, kas yra agresorius – tai Rusija“, – tokį pareiškimą šeštadienio vakarą paskelbė JAV ambasada Kijeve.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad kol kas nėra aišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra apsisprendęs pulti Ukrainą.

„Mes nežinome, ar dėl puolimo jau nuspręsta“, – Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį sakė ministrė.

Kartu ji pridūrė, kad grėsmė Ukrainai yra labai reali.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

Šie komentarai kiek skiriasi nuo JAV administracijos pozicijos – prezidentas Joe Bidenas praeitą naktį pareiškė esąs tikras, kad V.Putinas jau priėmė sprendimą dėl invazijos į Ukrainą.

Tarptautinių tarpininkų bandymas sušaukti Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimą dėl prastėjančios padėties Rytų Ukrainoje šeštadienį žlugo, nes jame nedalyvavo Rusijos delegacija, praneša CNN.

Susitikimą turėjo globoti Trišalė kontaktinė grupė Ukrainos klausimais, kuriai pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas ambasadorius Mikko Kinnunenas.

„Deja, nepaisant pablogėjusios padėties konflikte, susijusiame su Rytų Ukraina, kai kurie dalyviai savo dalyvavimą susiejo su tam tikromis politinėmis prielaidomis. Dėl to susitikimas neįvyko", – sakė M.Kinnunenas.

„Apgailestauju dėl to, nes esu įsitikinęs, kad ypač tokioje situacijoje kaip ši reikia išnaudoti visas galimybes, kad būtų sumažinta įtampa ir sumažinta nepageidaujamų pasekmių rizika. Jau tris dienas stebime nerimą keliantį eskalavimo laipsnį, įskaitant karinę veiklą ir kurstančią retoriką“, – sakė jis.

M.Kinnunenas sakė, kad kartu su ESBO vadovybe apgailestauja dėl „dezinformacijos apie gresiančius Ukrainos vyriausybės pajėgų karinius veiksmus skleidimą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus iš anksto paviešinti sankcijas, kurios būtų įvestos Rusijai invazijos į Ukrainą atveju.

Interviu CNN Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos prezidentas sakė nepritariantis požiūriui, kad sankcijos turėtų būti paskelbtos tik tuomet, kai įvyktų užpuolimas.

„Jeigu negali atskleisti, kas kam atsitiks, jei prasidės karas... abejoju, ar jos būtų įvestos, kai tai įvyks“, – teigė V.Zelenskis.

„Mums nereikia jūsų sankcijų po bombardavimų, po to, kai mūsų šalis bus apšaudyta ar kai mes nebeturėsime sienų, ar kai me nebeturėsime ekonomikos. Kam tada mums būtų reikalingos tokios sankcijos?“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis