Varšuvos ir Berlyno ginčai dėl raketų, tankų ir atsarginių dalių pasiekė naują lygį, nors prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ne kartą ragino Vakarų rėmėjus „paskubėti“ perduoti ginkluotę prieš prasidedant bet kokiam pavasario puolimui.
„Bloomberg“ pažymėjo, kad Lenkijos vadovai nepraleidžia net menkiausios progos nutaikyti kritikos į Berlyną – gerai pažįstamą savo taikinį. Pastaruoju metu Vokietijos vadovybė daugiausia kaltinimų sulaukė dėl delsimo išsiųsti į frontą kovinius tankus – Varšuva net pagrasino Berlynui perduoti Vokietijoje pagamintus šarvuočius be jos pritarimo.
-
Lenkijos premjeras: ES sankcijų paketas yra per švelnus ir per silpnas
-
Vokietijos gynybos ministras: JAV, Lenkija ir Vokietija gali surengti bendras pratybas
-
Advokatai: Lenkijoje jau metus dėl šnipinėjimo laikomas ispanų žurnalistas, bet įrodymų nėra
-
Kariniai mokymai Lenkijoje pagimdė melagieną apie mobilizaciją, ja gąsdinama ir Lietuvoje
Po to, kai kancleris Olafas Scholzas priėmė sprendimą suteikti Ukrainai moderniausius tankus „Leopard“, už ką Lenkija prisiėmė didelę dalį nuopelnų, lenkai apkaltino vokiečius, kad pažadėti senesnio modelio „Leopard“ tankai be atsarginių dalių iš Vokietijos bus mažai naudingi.
„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijos Federacinei Respublikai, pagrindinei šių tankų gamintojai, – praėjusią savaitę sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. – Mes ilgai raginome Vokietiją prisijungti prie tankų koalicijos ir ne tik pristatyti tankus, bet ir perduoti atsargines dalis.“
Šie barniai įsiplieskė likus daugiau nei pusei metų iki rinkimų, kurie nacionalistinei partijai „Įstatymas ir teisingumas“ gali kainuoti valdžią.
Partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, įtakingiausias Lenkijos politikas, praėjusiais metais pradėjo žiūrėti į Vokietiją kaip pagrindinį savo kampanijos taikinį, be kitų aspektų reikalaudamas, kad Berlynas sumokėtų 1,3 trilijono JAV dolerių kompensaciją už karo metu padarytą žalą.
Lenkijos skundai
Iš Varšuvos pusės skundų vis daugėja. Pasak pareigūno, kuris su leidiniu „Bloomberg“ kalbėjo tik su anonimiškumo sąlyga, vyriausybė dažnai mano, kad Vokietija orientuojasi į varžymąsi su Lenkija dėl tarptautinės pagarbos ir dėmesio negu iš tikrųjų duodama Kyjivui tai, ko jam reikia.
Panašu, kad Lenkijai netrūksta ir senų nuoskaudų Vokietijos atžvilgiu. Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui išsakius komentarus, kad Vokietijos energetikos sektorius siunčia milijardus Maskvai, į jo pastabas tviteryje aštriai sureagavo Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Thomas Baggeris.
„Ar ministras žino, kiek milijardų zlotų Lenkija kasmet pervedė Maskvai mainais už Rusijos energiją?“
A.Dudos padėjėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas pabrėžė, kad po šių komentarų turėjo labai ilgą pokalbį su ambasadoriumi.
Vokietijos pareigūnai aštrėjantį toną atmetė kaip politinį teatrą prieš rinkimus – pasak su kanclerio nuostatomis susipažinusio pareigūno, Vokietijos vyriausybė įsitikinusi, kad, pasibaigus rinkimų kampanijai, įtampa atslūgs.
Nepaisant to, Berlynas pirštu parodė į savo kritikus, kurie šiuo metu stengiasi paruošti senstančią karinę įrangą pristatymui Ukrainai.
Briuselyje vykusiame NATO susitikime Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atkreipė dėmesį į Lenkijos planus perduoti dešimtmečių senumo „Leopard 2A4“ modelių atsargas kaip „diplomatiškai tariant, tai, apie ką net negalima niekam papasakoti“.
Pasak B.Pistoriaus, panašu, kad kyla pavojus tikslui laiku surinkti du pilnus „Leopard 2“ batalionus, kad Ukrainos pajėgos galėtų visavertiškai atsakyti į Rusijos planuojamą pavasario puolimą.
Tuo tarpu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, tarsi norėdamas atsikirsti Berlynui, per savo vizitą Kyjive, minint pirmąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines, pristatė pirmuosius keturis tankus, nors Lenkijos valdžios institucijos išreiškė nuogąstavimą, kad jų dislokavimą fronte gali apsunkinti atsarginių dalių trūkumas.
Vokietijos kariuomenė, savo atsargose neturėdama daugiau tankų „Leopard 2 A4“ , savo atsargose neturi ir atsarginių šių kovos mašinų dalių, leidiniui „Bloomberg“ sakė pareigūnas.
Lenkijos prezidentas A.Duda pridūrė, kad ši problema jau yra įsisenėjusi ir tęsiasi nuo 2015 m.
Lengvėjimo ženklai
Vis dėlto valdžios pareigūnai Berlyne tvirtino, kad, be ginčų dėl tankų ir ginkluotės, kitose dvišalėse srityse darbas vyksta kur kas sklandžiau.
Vienas aukšto rango pareigūnas atkreipė dėmesį į tvirtą bendradarbiavimą dėl priešraketinės sistemos „Patriot“, kurią Vokietija padovanojo Lenkijai savo šalies oro gynybai sustiprinti.
Energetikos srityje Vokietija ruošia dirvą netoli Berlyno esančiai naftos perdirbimo gamyklai, kurią perėmė iš Rusijos valstybinės naftos bendrovės, parduoti. O Lenkijos valstybės kontroliuojama „PKN Orlen SA“ bendrovė domisi galimybe įsigyti akcijų paketą.
Kalbėdami apie įsisenėjusį ginčą dėl atsarginių dalių tankams, vokiečiai nurodė, kad tunelio gale vis tik yra šviesa. Vokietijos kanclerio O.Scholzo patarėjai Miuncheno saugumo konferencijos metu susitiko su pramonės atstovais ir abi pusės išreiškė palengvėjimą, kad gamybos apsukos gali būti padidintos reikiamu laiku.
Dėl detalių trūkumo pareigūnai visame pasaulyje renka „bet kokią amuniciją“ senesnio modelio tankams ir stengiasi padidinti gamybos pajėgumus, interviu metu leidiniui „Bloomberg“ teigė Vokietijos gynybos ministras B.Pistorius.
„Tačiau tai taip pat užima laiko, todėl turime apsieiti su turimais ištekliais“, – sakė B.Pistorius.
O.Scholzas, kurį JAV prezidentas Joe Bidenas per penktadienį įvykusį vizitą Vašingtone pagyrė už ryžtą teikti paramą Ukrainai ir įsipareigojo toliau bendradarbiauti teikiant karinę pagalbą, praėjusią savaitę sakė, kad sąjungininkai glaudžiai bendradarbiauja siekdami užtikrinti atsarginių dalių tiekimą bei stiprindami jų remonto pajėgumus.
„Tai išliks nuolatinė užduotimi, nes, kaip mes sakėme, ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pareiškė Vokietijos kancleris.
