Situacija prie Ukrainos sienos
Maskva atkakliai tvirtina, kad neketina veržtis į Ukrainą, tačiau tarptautinė bendruomenė tokias kalbas vertina atsargiai, nes Rusija į kaimyninę šalį jau buvo įsiveržusi 2014 metais.
Skaičiuojama, kad prie Ukrainos sienos Rusija yra dislokavusi daugiau nei 100 tūkst. karių. Dar daugiau nei 30 tūkst. karių dalyvauja karinėse pratybose Baltarusijoje.
Nuo čia iki sienos su Ukraina – kiek daugiau nei tūkstantis kilometrų. JAV prezidentas J.Bidenas sako, kad Rusija aplink Ukrainą yra dislokavusi per 150 tūkst. karių.
-
Joe Bidenas: Rusijos įsiveržimas į Ukrainą vis dar įmanomas
-
Lietuvos reakcija į karo grėsmę: Ukrainoje diplomatų sumažėjo, karių padaugėjo
-
JAV ir Ukraina: nepastebėjome reikšmingo rusų pajėgų atitraukimo
-
ES ragina Rusiją imtis „konkrečių“ veiksmų įtampai mažinti
-
A.Blinkenas: JAV smerkia rusų parlamento siūlymą pripažinti Ukrainos separatistų darinius
-
Kibernetinė ataka prieš Ukrainą tęsiasi
Rusijos gynybos ministerija jau skelbė, kad pasibaigus pratyboms siunčia dalį karių ir karinės technikos atgal į bazes, tačiau pagrindinės pratybos vis dar vyksta. Planuojama, kad kariniai mokymai Baltarusijoje baigsis vasario 20 dieną.
Vis dėlto aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas paskelbė, kad Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė dar apie 7 tūkst. karių, dalis kurių į pasienį atvyko trečiadienį.
NATO jau anksčiau skelbė, kad kol kas nemato reikšmingų deeskalacijos prie Ukrainos sienos požymių. Aljansas teigia, kad Rusija čia vis dar sukaupusi dideles karines pajėgas, kurios galimai pasirengusios pulti Ukrainą iš Krymo ir Baltarusijos.
Vis dar nėra aišku, kokį planą pasirinko Rusijos prezidentas V.Putinas. Į vis augančią įtampą sureagavo pasaulio šalys – jos rekomendavo savo piliečiams saugumo sumetimais palikti Ukrainą, vengti nebūtinų kelionių į šią šalį. Kai kurios šalys net sumažino ambasados darbuotojų skaičių Ukrainoje.
Pati Ukraina sako, kad dabar nėra tinkamas metas skleisti paniką. Tuo metu Prancūzija mano, kad pagrindinis V.Putino tikslas – palankesnės saugumo sutarties sąlygos.
Rusijos prezidentas tikina, kad Maskva nenori karo ir yra pasirengusi kalbėtis su Vakarais. Tačiau V.Putinas įspėjo, kad jei prireiks, imsis atitinkamų atsakomųjų karinių priemonių, jei ir toliau bus, kaip jis sako, tęsiama agresyvi Vakarų politika prieš Rusiją.
Kodėl viskas vyksta prie Ukrainos sienos
Rusija ilgą laiką priešinosi Ukrainos norams suartėti su Vakarais – tiek su Europos Sąjunga (ES), tiek ir su NATO aljansu. Dabar Maskva reikalauja, kad Vakarai suteiktų garantiją, kad Ukraina nebus priimta į NATO gynybinį aljansą. Į tai pagrindinė NATO narė JAV atkerta, kad ji negali uždrausti laisvai rinktis šaliai, kurio aljanso ar bloko nare ji gali tapti.
Ukraina turi sieną tiek su Rusija, tiek ir su ES. Tačiau, rašo BBC, kaip buvusi sovietinė respublika, palaiko glaudžius socialinius ir kultūrinius ryšius su Rusija. Be to, Ukrainoje rusų kalba yra plačiai vartojama.
2014 metais, kai ukrainiečiai nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį pietinį Krymo pusiasalį ir išreiškė paramą separatistams, kurie kontroliuoja Rytų Ukrainos teritoriją. Nuo tada separatistai kovoja su Ukrainos kariuomene, o per šį konfliktą žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių. Rusija dabar pradėjo vis garsiau kalbėti, kaip išreikšti paramą separatistams ir galbūt pripažinti jų valdomas teritorijas kaip atskiras respublikas – Vakarai tokius svarstymus griežtai pasmerkė.
Rusija taip pat yra nusivylusi Minsko taikos susitarimų neveiksnumu – šis dar 2015 metais paskelbtas susitarimas dėl situacijos Rytų Ukrainoje vis dar neįgyvendintas. Taip pat nėra pasiekti susitarimai dėl rinkiminių procesų separatistiniuose regionuose. Tačiau pati Rusija neigia, kad dėl įšalusios situacijos yra kaltininkė.
BBC rašo, kad tai, kaip V.Putinas žvelgia į Ukrainą, galima suprasti iš pernai metais publikuoto straipsnio, kuriame jis rusus ir ukrainiečius vadino viena tauta. Be to, Sovietų Sąjungos žlugimą 1991 metais Kremliaus galva yra apibūdinusi kaip „istorinės Rusijos subyrėjimą“.
Rusijos reikalavimai NATO
Rusija prieš kurį laiką apie santykių su NATO aljansu pertvarkymą kalbėjo kaip apie „tiesos akimirką“.
„Mums būtina užtikrinti, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare“, – taip kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotas Sergejus Riabkovas, kurį savo apžvalgoje cituoja BBC.
V.Putinas buvo niūriai įspėjęs, kad jei Ukraina taptų NATO nare, Aljansas greičiausiai norėtų susigrąžinti Krymą.
Maskva dar visai neseniai žėrė kaltinimus NATO, kad Aljansas „pumpuoja“ į Ukrainą ginklus, o JAV kaltino įtampos kurstymu, siekiant sulaikyti Rusijos plėtrą. V.Putinas skundėsi, kad Rusija nebeturi kur trauktis ir pratęsdamas savo mintį dėstė toliau: „Ar jie galvoja, kad mes tiesiog ramiai sėdėsime?“
Kaip rašo BBC, iš tiesų Rusija nori, kad NATO grįžtų prie Aljanso sienų, kurios buvo 1997 metais – visos 30 NATO šalių narių tvirtai sako, kad taip nenutiks.
Rusija reikalauja, kad NATO nustotų plėstis į Rytus ir nutrauktų savo veiklą Rytų Europoje. Iš esmės tai reikštų, kad NATO kariniai daliniai būtų išvesti iš Lenkijos ir Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Be to, tokiu atveju tokiose šalyse kaip Lenkija ir Rumunija neturėtų būti dislokuojamos raketos.
NATO aljansas tvirtai atkerta, kad atvirų durų stoti į jų gretas politika nebus sustabdyta. O Ukraina aktyviai siekia prisijungimo prie NATO termino datos sutarimo – jos Konstitucijoje yra numatytas įsipareigojimas dėl narystės.
V.Putinas akcentuoja, kad, jo nuomone, Vakarai dar 1990 metais pažadėjo, jog NATO nesiplės į Rytus, kaip pats sako – „nė per centimetrą“. Tačiau plėtrą NATO vykdė. Visgi toks susitarimas buvo pasiektas dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą su tuometiniu prezidentu Michailu Gorbačiovu, be to, buvo apkalbamas tik padalintos Vokietijos kontekste. Ir pats M.Gorbačiovas yra sakęs, kad NATO plėtros klausimai su juo nebuvo aptarinėjami.
Maskva taip pat siūlo JAV susitarti, kad būtų draudžiama dislokuoti branduolinius ginklus už nacionalinių teritorijų ribų. Šiuo atveju branduolinis ginklas turėtų likti tiek Rusijos, tiek ir JAV teritorijoje.
Koks galėtų būti įsiveržimas
Kaip rašo BBC, viskas priklauso nuo to, kaip toli Rusija yra pasirengusi žengti. Baltieji rūmai pabrėžia, kad bet koks žingsnis į Ukrainos teritoriją bus laikomas kaip invazija.
JAV jungtinių štabų viršininkas generolas Markas Milley buvo sakęs, kad, atsižvelgiant į Rusijos sutelktas pajėgas prie Ukrainos sienos, invazijos aukų mastas būtų didelis.
Pentagonas teigia, kad Rusija rengia vadinamąją melagingą operaciją, kai Maskvai pavaldūs kariniai daliniai gali paskelbti suklastotą vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas galimas išpuolio momentas, kuris ir taptų Rusijos pretekstu invazijai į Ukrainą.
Rusija tai neigia, bet ankstų ketvirtadienio rytą lyg tyčia separatistai paskelbė, kad Ukrainos pajėgos juos apšaudė – gali būti, kad tai bus pretekstas aktyvesniam puolimui.
Be to, įdomu yra tai, kad Rusija yra išdavusi per 700 tūkst. savo šalies pasų asmenims separatistinėse teritorijose, tad dar vienas Maskvos kelias į Ukrainą – teigimas, kad ji gina savo šalies piliečius.
Visgi Rusija turi ir kitokių ginklų. Vienas tokių – kibernetinės atakos. Šių metų sausį Ukraina jau kaltino Rusiją, kad ji prisidėjo prie kibernetinės atakos, kuri palietė septynias dešimtis Ukrainos vyriausybės internetinių svetainių. Rusija šiuos kaltinimus atmetė.
Vos prieš pora dienų Ukraina paskelbė, kad vėl patyrė kibernetinę ataką – kol kas didžiausią iš visų patirtų. Taikiniais tapo Ukrainos gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai. Rusija vėl atmetė kaltinimus, kad ji yra atsakinga dėl šių atakų. Trečiadienį Ukraina skelbė, kad atakos vis dar vyksta, tačiau jos jau yra valdomos.
Kiek Vakarai pasirengę padėti Ukrainai
Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės sako, kad neplanuoja siųsti karinių pajėgų į Ukrainos teritoriją, bet Kijevui siūlo paramą.
Pentagonas 8500 karių įvedė kovinę karinę parengtį bei siunčia 3000 papildomų karių į Vokietiją, Rumuniją ir Lenkiją. Kitos NATO sąjungininkės taip pat sustiprino savo paramą rytinėms aljanso narėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, iš viso tarnauja 1200 NATO karių – Vokietija atsiuntė papildomus 350 karių.
Kaip rašo BBC, panašu, kad pagrindinis Vakarų ginklas prieš Rusiją – sankcijos, o Ukrainai – ginklai ir patarėjų pagalba. J.Bidenas jau ne kartą grasino V.Putinui sankcijomis, kokių jis dar nebuvo regėjęs. Kokios jos galėtų būti?
Didžiausias ekonomikos smūgis Maskvai būtų Rusijos bankų sistemos atjungimas nuo tarptautinės mokėjimo sistemos „SWIFT“. Tai visada buvo laikoma kraštutine priemone. Be to, nerimaujama, kad toks žingsnis turėtų poveikį tiek JAV, tiek ir Europos ekonomikai.
Kitas smūgis Rusijai būtų dujotiekio „Nord Stream 2“ atšaukimas. Šiuo metu dėl dujotiekio patvirtinimo svarsto Vokietijos institucijos.
JAV prezidentas taip pat buvo įspėjęs, kad Rusijos atakos į Ukrainą atveju svarstytų galimybę V.Putinui taikyti asmenines sankcijas, o Jungtinė Karalystė įspėjo, kad Kremliaus šulai ir aplink juos esantieji neturės galimybės pasislėpti.
Antradienį per nacionalinę televiziją kalbėjęs J.Bidenas pabrėžė, kad jei Rusija taikosi į amerikiečius, esančius Ukrainoje, tai nebūtų geras Maskvos sprendimas. Be to, J.Bidenas įspėjo, kad NATO ir sąjungininkai yra ryžtingi ir vieningi kaip niekada, tad bet koks išpuolis prieš bent vieną aljanso narę reikš išpuolį prieš visą NATO. Taip sakydamas J.Bidenas įvardijo ir galimas kibernetines atakas prieš Vakarų šalis ir svarbias jų institucijas.
Koks galėtų būti situacijos deeskalavimas
Kaip rašo BBC, galimas susitarimas tarp Vakarų ir Rusijos apimtų ne tik esamą situaciją Rytų Ukrainoje. Tai būtų platesnio masto saugumo klausimas.
Paliaubos Rytų Ukrainoje šiuo metu yra labai trapios, o proveržio Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos derybose dėl Minsko susitarimų įgyvendinimo pasiekti taip ir nepavyko.
O tai yra svarbus saugumo klausimas. Ukraina nėra patenkinta susitarimo sąlygomis ir mano, kad yra per daug atiduota Rusijai ir Rytų Ukrainą valdantiems separatistams. Tuo metu V.Putinas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui yra pasakęs taip: „Patinka tau tai ar nepatinka, gražuole, bet turi su tuo susitaikyti.“
Tai, ko galėtų siekti Vakarai susitarime su Rusija, rodo nutekintas dokumentas, kurį Maskvai pateikė JAV ir NATO.
Šiame dokumente teigiama, kad JAV yra pasirengusi kalbėtis dėl trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų ribojimo. Be to, Vakarai galėtų Maskvai pasiūlyti kalbėtis dėl naujos sutarties dėl tarpžemyninių raketų bei užtikrinimo, kad Vašingtonas nedislokuos sparnuotųjų raketų Lenkijoje ir Rumunijoje.
