Estijos premjeras, Centro partijos lyderis J.Ratas trečiadienį atsistatydino, teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija jo partijai ir keletui jos aukšto rango narių, siejamų su nekilnojamojo turto plėtros projektu Talino uosto rajone.
Remiantis Estijos konstitucija, su premjeru turi atsistatydinti ir visa vyriausybė. Prezidentė Kersti Kaljulaid jau pavedė vyriausybės formavimą liberalios Reformų partijos lyderei Kajai Kallas. Procesui šalies vadovė skyrė 14 dienų pabrėždama, kad dėl koronaviruso krizės veiksmų reikia imtis greitai.
2019 parlamento rinkimuose Reformų partija gavo daugiausia vietų – 34, tačiau įstrigo derybose dėl koalicijos. Tai galiausiai nulėmė Centro partijos, Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) ir konservatyviosios „Isamaa“ koaliciją.
Tuomet besiderėjusioms Reformų ir Socialdemokratų partijoms (SDE) pritrūko vietų parlamente sudaryti daugumą.
Kaip atrodys naujoji koalicija?
Šiuo metu Reformų partija parlamente turi 34 vietas vietas, Centro partija – 25, EKRE – 19, „Isamaa“ – 12, Socialdemokratų partija – 11.
Politologas Vello Pettai iš Tartu universiteto sako, kad galėtų būti akurta senoji trijų partijų koalicija, daug metų valdžiusi Estiją – ją sudarytų Reformų partija, Socialdemokratų partija ir „Isamaa“.
V.Pettai neatmeta galimybės, kad darbą galėtų tęsti ir dabartinė koalicija su nauju premjeru, galimai iš Centro partijos.
„Tačiau neminimi jokie vardai. Be to, neaišku, kaip greitai partija sugebėtų atsistatyti po vakarykščių įvykių. Ir ar sugebėtų rasti patikimą premjerą, kuriam nereikėtų kentėti nuo klausimų apie prekybą poveikiu ir panašiai“, – 15min sakė politologas.
Tokio varianto neatmetė ir Reformų partijos lyderė K.Kallas: „Nors vyriausybė žlugo, tai nereiškia, kad koalicija iširo.“
V.Pettai teigimu, įmanoma ir Reformų partijos koalicija su Centro partija. Tačiau tam, pasak politologo, Centro partijai reikėtų rasti naują lyderį.
„Kallas su Centro partija galėtų sudaryti sau labai palankų susitarimą, tačiau turėtų sau ant pečių užsikrauti visą partiją supančią kontroversiją. Tai – pernelyg didelė kaina“, – sakė jis.
Anot V.Pettai, lemiamą balsą formuojant koaliciją turės konservatyvi „Isamaa“ partija. Tačiau jai reikės nuspręsti, ar nori politikoje žaisti taip, kaip anksčiau.
„Dabar „Isamaa“ konservatyvesnė nei praeityje, ji pasistūmėjo EKRE link ir nori su ja varžytis. Tačiau partijos lyderiai gali norėti pasinaudoti proga grąžinti Estiją į labiau konvencinę centro dešinės koaliciją“, – tikino V.Pettai.
K.Kallas trečiadienį pareiškė nematanti galimybės sudaryti koaliciją su EKRE dėl nesutampančių vertybių. Anot V.Pettai, atsidūrusi opozicijoje ši partija galėtų prarasti dalį savo populiarumo: „Ne visiškai išblėsti, bet prarasti progų kalbėti kaip ministrams ar kontroliuoti vyriausybės galias.“
EKRE žiniasklaidoje dažnai vadinama kraštutinių dešiniųjų partija. Ji pasisako prieš imigraciją, LGBT teisių plėtimą, dėl jos atstovų pasisakymų vyriausybei ne kartą teko aiškintis prieš partneres užsienyje.
Sausį finansų ministras Martinas Helme ir jo tėvas buvęs vidaus reikalų ministras Martas Helme pareiškė, kad Seimo rinkimais Lietuvoje manipuliavo vadinamoji „giluminė valstybė“.
Anksčiau šie politikai tvirtino, kad JAV prezidento rinkimai buvo suklastoti, o išrinktasis prezidentas Joe Bidenas su sūnumi yra „korumpuoti tipeliai“.
V.Pettai tikino, kad naujoji Reformų partijos vadovaujama koalicija nebūtinai Estijoje atneštų esminių pokyčių.
„Pirmiausia, kaip ir anksčiau, reikės tvarkytis su pandemija, todėl nebus jokių galimybių siūlyti esminių vidaus ar užsienio politikos pokyčių.
Koalicija tik tvarkysis su krize ir ruošis kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams, taip pat parlamento rinkimams 2023 metais“, – 15min sakė politologas.
Įtarimai korupcija
Centro partijos valdyba antradienį vakare susirinko aptarti padėties, kai partija ir penki asmenys, įskaitant šios partijos narius, buvo paskelbti įtariamaisiais baudžiamajame tyrime, susijusiame su projekto „Porto Franco“ finansavimu.
Tarp asmenų, kuriems saugumo policija antradienį pareiškė įtarimus, yra Centro partijos generalinis sekretorius Mihhailas Korbas, taip pat nusprendęs pasitraukti iš posto, finansų ministro patarėja Kersti Kracht ir verslininkas Hillaris Tederis. Šie asmenys įtariami kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.
Dar dviejų įtariamų asmenų pavardės kol kas neskelbiamos.
Kaip spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis valstybės prokuroras Taavi Pernas, įtariama, kad verslininkas H.Tederis ir Centro partijos generalinis sekretorius M.Korbas pernai susitarė, jog H.Tederis prieš vietos valdžios rinkimus partijai paaukos iki milijono eurų, o mainais su juo susijusi kompanija „Porto Franco“ per Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos įkurtą fondą „KredEx“ gaus 40 mln. eurų kreditą.
Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį H.Tederis du kartus – liepos 1-ąją ir rugsėjo 9-ąją – Centro partijai paaukojo po 30 tūkst. eurų.
„KredEx“ taryba liepos pradžioje aptarė kredito suteikimą „Porto Franco“, o vyriausybė rugsėjo 3 dieną šiam kreditui pritarė.
H.Tederis ir K.Kracht taip pat įtariami susitarimu plauti pinigus, sudarytu siekiant nuslėpti kyšio perdavimą.
