Rusijos raketos pataikė į restoraną Rytų Ukrainoje: žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant vaiką

Volodymyras Zelenskis pasmerkė raketų smūgius Kramatorske, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės.

Ukrainos prezidentas sakė, kad mirtinoms atakoms buvo panaudotos raketos S-300.

„Būtent per Rusijos teroristų išpuolio Kremenčuke, prekybos centre, kai žuvo 22 žmonės, metines Rusijos laukiniai vėl apšaudė raketomis Kremenčuko rajoną“, – sakė jis.

„Šiandien rusų teroristai taip pat žiauriai apšaudė Kramatorską S-300 raketomis. Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Teikiama pagalba. Valomi griuvėsiai“, - sakė V.Zelenskis.

Čekija 2023 m. sausio-gegužės mėn. pristatė Ukrainai 24 tankus, 76 pėstininkų kovos mašinas, 645 prieštankines valdomas raketas ir kitą pagalbą, birželio 27 d. „Radio Praha“ citavo šalies ministrą pirmininką Petrą Fialą.

Čekijos ginkluotės tiekimą Kyjivui taip pat sudarė 16 transporto priemonių oro gynybos sistemoms, 57 000 artilerijos sviedinių, 144 priešlėktuvinės sistemos, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos įranga, atsarginės dalys ir kita pagalbinė įranga, spaudos konferencijoje sakė P.Fiala.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petras Fiala

Gynybos ministrė Jana Černochova pridūrė, kad Praha vis dar gali pasinaudoti savo turimomis atsargomis ir ateityje suteikti pagalbą Ukrainai.

Vasario 23 d. Čekijos gynybos ministerija paskelbė, kad iki šiol suteikė karinės pagalbos už 4,9 mlrd. kronų (230 mln. JAV dolerių), įskaitant tankus T-72, artileriją, raketinę artileriją ir sraigtasparnius.

2023 metams Praha karinei pagalbai Kyjivui skyrė apie 2 mlrd. kronų (93 mln. JAV dolerių), informavo ministerija.

Anksčiau birželį Čekija, Slovakija ir Ukraina paskelbė, kad bendradarbiaus įsigydamos Švedijoje pagamintus šarvuočius CV90 IFV.

Po Rusijos raketų smūgio į gyvenamąjį rajoną Kramatorske, Donecko srityje, žuvusiųjų skaičius vis didėja, „Twitter“ rašo „Kyiv Post“

Kol kas žuvo keturi žmonės, dar 42 buvo sužeisti, praneša srities administracija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad kol kas per anksti kalbėti apie tai, kur bus dislokuoti „Wagner“ samdinių grupės kariai.

„Dar per anksti galutinai spręsti apie pasekmes to, kad J.Prigožinas persikėlė į Baltarusiją ir kad greičiausiai dalis jo pajėgų taip pat bus Baltarusijoje“.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jis pridūrė, kad V.Putino karas Ukrainoje pagilino nesutarimus Rusijoje, tačiau perspėjo, kad sąjungininkai vis dar negali nuvertinti Rusijos ir turi toliau remti Ukrainą, jo žodžius cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Jis taip pat sakė, kad Maskvai ir Minskui aišku, jog NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininką ir „kiekvieną Nato teritorijos centimetrą“.

Tarp trijų žmonių, žuvusių per Rusijos raketų smūgius Kramatorske, yra vaikas, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. 

Manoma, kad vaikui buvo 14 arba 15 metų. 

Tarp sužeistųjų yra labai mažas vaikas. 

Ukrainos pareigūnai sakė, kad po smūgio gelbėtojai užgesino gaisrą pastate. 

Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

+13

Šiuo metu, tęsiant galimų aukų paiešką, ardomos sugriauto restorano grindų plokštės.

Ukrainos pajėgos per pastarąją dieną įvairiuose fronto sektoriuose, nepaisant Rusijos kontratakų, pasistūmėjo iki 1 400 metrų, birželio 27 d. pranešė Rytų vadavietės atstovas Serhijus Čerevatijus.

„Priešas nenutraukia kontratakų, bet nepasiekia sėkmės, nes mes viską žinome apie savo priešą ir iš anksto dirbame, kad sunaikintume jo gyvąją jėgą ir karinę techniką“, – sakė S.Čerevatijus per televiziją.

Rusija neteko vienos artilerijos sistemos „Gvozdika“, trijų šarvuočių, haubicos D-30, priešlėktuvinės patrankos S-60, bepiločio lėktuvo „Zala“, aštuonių šaudmenų sandėlių ir septynių transporto priemonių, sakė S.Čerevatijus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 27 d. naktį sakė, kad kariai „padarė pažangą visose srityse“.

Ukrainos pajėgos taip pat pasistūmėjo į priekį tiek šiauriniame, tiek pietiniame Bachmuto flange ir birželio 26 d. išvadavo Rivnopilio kaimą Donecko srityje.

Vašingtonas smerkia Rusiją po to, kai raketų smūgiais buvo smogta rytiniam Ukrainos Kramatorsko miestui. 

Paklaustas apie ataką, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai sakė: „Mes smerkiame žiaurius Rusijos smūgius Ukrainos žmonėms, kurie sukėlė daugybę žūčių ir griovimų ir nusinešė daugybę Ukrainos civilių gyventojų gyvybių.“

Jie pridūrė, kad Džo Baidenas sekmadienį kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu ir pasakė jam, kad JAV „ir toliau palaikys Ukrainą ir aprūpins ją ginklais bei įranga, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“.

Anksčiau šiandien JAV paskelbė apie dar vieną paramos Ukrainai paketą, kurio bendra suma siekia 500 mln.

Patvirtinta, kad per šiandienos išpuolį Kramatorske žuvo trys žmonės. 

Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako, dar 25 žmonės buvo sužeisti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Hagoje antradienį ragino pripažinti, kad NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs, pranešė Prezidentūra.

„Rusijai dislokuojant taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, mes turime pagaliau pripažinti ir pasakyti tai, kas akivaizdu: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs“, – kreipdamasis į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos bei Albanijos lyderius sakė G.Nausėda.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą Aljansas yra pasižadėjęs nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Lietuvos prezidentas su NATO vadovu Hagoje pristatė svarbiausius liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo klausimus.

Daugiau skaitykite ČIA.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pasmerkė šiandienos išpuolį Kramatorske. 

„Perpildyta vieta, vakaras – priešai nenori normalaus gyvenimo Ukrainoje“, – sakė ji. 

„Yra daug sužeistųjų. Tai skaudu.“ 

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad išpuolis įvykdytas per mirtino prekybos centro Kremenčiuke apšaudymo metines. 

Šis išpuolis buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karo veiksmų, per kurį žuvo daugiau kaip 20 žmonių ir 59 buvo sužeisti.

Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad šiandien per smūgį judriame Kramatorsko prekybos centre žuvo mažiausiai du žmonės. 

Dar 22 žmonės sužeisti, vyksta paieškos ir gelbėjimo operacija.

Scanpix nuotr./Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

Kramatorske dirbantis laisvai samdomas žurnalistas sako, kad jis buvo RIA picerijoje 10 minučių prieš tai, kai į ją buvo paleistos Rusijos raketos.

Arnaud De Deckeris pasakojo, kad praėjus valandai po sprogimų jis vis dar girdėjo, kaip „po griuvėsiais šaukia žmonės“. 

Jis pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotas jo valgis likus maždaug 20 minučių iki atakos.

Aiškėja daugiau detalių apie Kramatorske nukentėjusį prekybos centrą. 

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad gelbėtojai bando nustatyti sužeistųjų ir galbūt žuvusiųjų skaičių. 

„Tai yra miesto centras. Tai buvo viešojo maitinimo vietos, kuriose buvo daugybė civilių gyventojų“, – sakė jis Ukrainos televizijai.

Pasak jo, dvi Rusijos raketos pataikė į perpildytą restoranų rajoną. 

Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, kurios teikia pagalbą sužeistiesiems.

Žurnalistai taip pat pranešė, kad prekybos centre esanti picerija buvo populiari tarp karo korespondentų. 

Teigiama, kad antroji ataka smogė netoliese esančiam Bilenkės kaimui.

Šį vakarą pasirodė pranešimų, kad Rusijos smūgis buvo smogtas Kramatorske, Ukrainos rytinėje Donecko srityje. 

Kai kuriuose žurnalistų pranešimuose socialiniuose tinkluose teigiama, kad galėjo būti smogta populiariai picerijai.

Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas antradienį susitikime su kinų prezidentu Xi Jinpingu Pekine pareiškė, kad Kinija galėtų suvaidinti konstruktyvų vaidmenį Ukrainos konflikte.

Ch.Hipkinsas su valstybiniu vizitu lankosi Kinijoje, kad sustiprintų prekybos ryšius su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika.

Beveik ketvirtadalis Naujosios Zelandijos eksporto pajamų atkeliauja iš Kinijos, todėl ji yra viena iš labiausiai nuo ryšių su Pekinu priklausomų Vakarų valstybių.

Tokie glaudūs santykiai ir agresyvios Kinijos pastangos didinti įtaką ir svertus Naujojoje Zelandijoje jau seniai kelia nerimą Velingtono sąjungininkėms.

„Scanpix“/AP nuotr./Chrisas Hipkinsas

Antradienį Ch.Hipkinsas su Xi Jinpingu kalbėjosi apie „tiesioginio dvišalio bendradarbiavimo sritis, tokias kaip prekybą, švietimą, mokslą ir inovacijas, žemės ūkį ir turizmą“, sakoma premjero biuro paskelbtose pastabose.

Jis taip pat kalbėjo apie „konstruktyvų vaidmenį, kurį Kinija gali atlikti sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir karas Ukrainoje“, teigiama pareiškime.

Pekinas tvirtina, kad karo akivaizdoje išlaiko neutralumą, tačiau Vakarų šalys jį kritikuoja už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą ir palaiko ryšius su Rusija.

Tačiau praeityje Naujoji Zelandija Kinijos vyriausybę vertino kur kas mažiau kritiškai.

„Visada pasisakysime už požiūrius ir rezultatus, kurie atspindėtų Naujosios Zelandijos nepriklausomą užsienio politiką arba interesus ir vertybes, pagarbiai, bet ir nuosekliai“, – teigiama antradienio pareiškime.

Naujosios Zelandijos ekonomikai lėtėjant, o spalį vyksiant rinkimams, Ch.Hipkinsui daromas spaudimas skatinti augimą.

Ch.Hipkinsas antradienį dalyvavo renginyje, kuriame Naujosios Zelandijos eksportuotojai pasirašė susitarimus, kad skatintų pieno ir mėsos produktų pardavimą Kinijoje, sakoma pranešime.

Baltijos šalys Lietuva ir Latvija susirūpinusios dėl „Wagner“ karių ir jų vadovo Jevgenijaus Prigožino perkėlimo į Baltarusiją. 

Lenkija, kuri turi bendrą sieną su Baltarusija, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šio perkėlimo. 

Prezidentas Andrzejus Duda sakė: „Matome, kas vyksta – Rusijos pajėgų perkėlimas į Baltarusiją „Wagner“ grupės pavidalu ir „Wagner“ grupės vadovo išvykimas ten“.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Visa tai mums yra labai neigiami signalai, apie kuriuos norime griežtai pranešti savo sąjungininkams“.

A.Duda buvo išvykęs į derybas su kitais NATO vadovais Nyderlanduose.

JAV pristatė dar vieną paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 500 mln. dolerių (392 mln. svarų sterlingų). 

Jį sudarys kovos mašinos „Bradley“, šarvuočiai „Stryker“ ir amunicija didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS), sakoma Pentagono pranešime. 

Šis paketas – tai paramos Kyjivui ženklas, nes Maskva sprendžia samdomų kovotojų maišto padarinius.

JAV yra didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja, nuo karo pradžios skyrusi dešimtis milijardų dolerių.

Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad didžiausią grėsmę Rusijai kelia prezidento Vladimiro Putino režimas.

A.Navalnas pirmą kartą pasisakė po Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ savaitgalį surengto ir netrukus nutraukto maišto.

„Nėra didesnės grėsmės Rusijai nei Putino režimas, – socialiniame tinkle rašė A.Navalnas. – Putino režimas yra toks pavojingas šaliai, kad net neišvengiamas jo žlugimas sukels pilietinio karo grėsmę.“

Izraelio užsienio reikalų ministerija antradienį sakė iškviesianti Ukrainos ambasadorių paaiškinti ambasados komentaro, kad dabartinė Izraelio vyriausybė laikosi aiškiai prorusiškos pozicijos.

„Atsižvelgiant į jo kartotas pastabas prieš Izraelio politiką, Ukrainos ambasadorius Jevhenas Kornijčukas buvo iškviestas paaiškinti... Užsienio reikalų ministerijoje liepos 3 dieną“, – teigiama ministerijos pareiškime.

„Izraelio vyriausybė toliau remia bendradarbiavimą su Ukraina, kaip sutarta tarp šių šalių, – sakoma jame. – Ambasadoriaus elgesys [tam] nepadeda.“

Rusijai pernai vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Izraelis užėmė atsargią poziciją ir stengiasi išlaikyti neutralumą tarp kariaujančių šalių. Per karą Izraelis nusiuntė humanitarinės pagalbos Ukrainai, bet netiekė ginklų.

Sekmadienį Ukrainos ambasada apkaltino dabartinę Izraelio vyriausybę pasirinkus glaudaus bendradarbiavimo su Rusija kelią ir atkreipė dėmesį, kad „beveik nėra Izraelio humanitarinės pagalbos Ukrainai“. Ambasada taip pat paminėjo premjero Benjamino Netanyahu komentarą, jog Izraeliui reikia bendradarbiauti su Rusija norint tęsti oro kampaniją prieš Irano taikinius Sirijoje.

Neseniai interviu laikraščiui „The Jerusalem Post“ B.Netanyahu taip pat teigė, kad Ukrainai perduota ginkluotė gali patekti į rankas Iranui ir būti panaudota prieš Izraelį.

„Izraelio vadovybė, slėpdamasi už žodinės demagogijos apie savo neutralumą (nors to ir nebenuslėpdama) aktyviai mezga ryšius su Rusijos Federacija“, – sakoma sekmadienio pranešime.

„Tikrovėje... vadinamasis Izraelio vyriausybės neutralumas yra aiški prorusiška pozicija“, – teigė Ukrainos ambasada.

„Raginame Izraelio vyriausybę pakeisti savo poziciją ir remti Ukrainą gynybai skirtomis priemonėmis, remti laisvę ir demokratinę pasaulio tvarką“, – priduriama pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Jis pasirodė keturios dienos po to, kai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas telefonu, kaip teigiama, labai produktyviai pasikalbėjo su kolega Izraelyje Yoavu Gallantu.

„Aptarėme dabartinę situaciją... ir ukrainiečių apsaugojimo nuo grėsmių iš oro projekto perspektyvas. Iranietiški dronai kelia grėsmę abiejų mūsų šalių saugumui. Kliaujamės Izraelio pagalba dėl jų atrėmimo“, – sakoma O. Reznikovo pareiškime.

Vakar pranešėme, kad Rusijos valdžia okupuotame Berdiansko mieste nužudė du paauglius berniukus. 

Pranešama, kad šešiolikmečiai Tyhranas Ohanesianas ir Mykyta Chanhanovas buvo nužudyti už „proukrainietišką poziciją“. 

Taip pat teigiama, kad jie nužudė su okupacine valdžia bendradarbiavusį kareivį ir policijos pareigūną.

Prieš pat nužudymą Tyhranas pasirodė vaizdo įraše, kurį užbaigė žodžiais „Slava Ukraini!“ [Šlovė Ukrainai]. 

Dabar Ukrainos žurnalistas kalbėjosi su Tyhrano motina, kuri teigia, kad jos sūnus norėjo stoti į kariuomenę. 

Ksenija Staroverova, kuri šiuo metu yra Vokietijoje, kur jos jaunesnioji dukra gydoma dėl širdies ydos, sakė, kad jos sūnus dėl amžiaus nebuvo priimtas į kariuomenę, todėl vietoj to tapo „partizanu“. 

Ji pasakojo, kad Rusijos pajėgos pagrobė Tyhraną praėjusių metų rugsėjį ir penkias dienas jį kankino, o paskui uždraudė išvykti iš miesto. 

Prieš mirtį vykusio pokalbio metu jis jai pasakė, kad antrą kartą nelaisvėje neišgyvens.

Pietryčių Zaporižios regione vėl įvykdytas išpuolis – vienas žmogus žuvo ir šeši buvo sužeisti. 

Per rusų išpuolį Oričiove žuvo 77 metų vyras ir dar trys buvo sužeisti. 

Pasak Zapirožios regiono karinės administracijos vadovo, per smūgius Preobraženskoje taip pat buvo sužeistos trys 45, 56 ir 87 metų moterys. 

Dalį regiono šiuo metu yra okupavusi Rusija, kita dalis vis dar priklauso Ukrainai.

Praėjusį savaitgalį nutrauktas „Wagner“ maištas rodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas, įsiverždamas į Ukrainą, rizikavo Rusijos saugumu, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Šis sukilimas rodo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „yra ne tik puolimas prieš Ukrainą“, bet ir tai, kad V. Putinas „taip pat sukėlė pavojų savo šalies saugumui“, sakė Pietų Afrikoje viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

A. Baerbock patikino, kad Vokietija remia Ukrainą „humanitariniu požiūriu, atsižvelgdama į savigynos teisę ir ekonomiškai“, ir dar sykį paragino skubiai nutraukti karą.

„Mes, europiečiai, kaip Vokietija, į tai nesikišame. Žinoma, labai atidžiai stebime situaciją“, – sakė ji bendroje spaudos konferencijoje su PAR kolege Naledi Pandor.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

A Baerbock taip pat padėkojo PAR prezidentui Cyrilui Ramaphosai už tai, kad jis vadovauja Afrikos delegacijai, kuri ragina siekti taikos tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Wagner“ samdinių grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino maištas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.

J.Prigožinas, įsivėlęs į ilgalaikius nesutarimus su Rusijos karine vadovybe dėl karo, įsakė savo pajėgoms žygiuoti į Maskvą.

Autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai tarpininkaujant dėl krizės užbaigimo, jis galiausiai liepė jiems apsisukti.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad didelė dalis Rusijos taktinių branduolinių ginklų jau atgabenta į jo šalį.

Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BELTA.

A.Lukašenka pridūrė, kad privati karinė bendrovė „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusi maištą, nesaugos Baltarusijoje dislokuotų branduolinių ginklų.

Be kita ko, „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas jau atvyko į Baltarusiją, antradienį patvirtino autoritarinis lyderis. Toks susitarimas, kuriuo nutrauktas maištas, buvo pasiektas šeštadienį. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vakare pareiškė, kad „Wagner“ kariai galės pasitraukti į Baltarusiją.

„AFP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Anksčiau šiemet rusų prezidentas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Rusijos kaimynės sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje. Šis žingsnis laikomas perspėjimu Vakarams, kurie didina karinę paramą Ukrainai.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija išlaikys jų kontrolę.

Taktiniai branduoliniai ginklai skirti sunaikinti priešo karius ir ginklus mūšio lauke. Jų veikimo nuotolis palyginti nedidelis, o galingumas daug mažesnis nei tarpžemyninėse balistinėse raketose įrengtų branduolinių galvučių, galinčių sunaikinti ištisus miestus.

Rusija nenurodė, kiek branduolinių ginklų bus išsiųsta į Baltarusiją. JAV vyriausybė mano, kad Rusija turi apie 2 000 taktinių branduolinių ginklų, įskaitant bombas, kurias gali gabenti lėktuvai, trumpojo nuotolio raketų kovines galvutes ir artilerijos sviedinius.

2022 metų vasario 24 dieną Rusija pasinaudojo Baltarusijos teritorija, kad įžengtų į Ukrainą iš šiaurės, ir savo sąjungininkės teritorijoje laikė savo pajėgas ir ginklus.

Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad vadai iš „Wagner“ PMC pasidalins savo patirtimi ir padės Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms tobulinti įgūdžius.

Apie tai A.Lukašenka kalbėjo susitikime su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu, cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Dabar daug kalbama: „Wagner“, „Wagner“, „Wagner“. Žmonės nesupranta, kad mes į tai žiūrime pragmatiškai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Jeigu jų vadai ateis pas mus ir padės mums. Klausykite, jie yra fronto linijoje – šturmo daliniai. Jie mums pasakys, kas dabar svarbu.

Jie mums papasakos apie ginklus: kurie pasiteisino, kurie ne. Apie taktiką, ginklus, apie tai, kaip pulti ir gintis. Tai neįkainojama. Būtent tai turime perimti iš jų. Neturime ko jų bijoti“, – tvirtino jis. 

„Wagner“ samdiniams per ginkluotą sukilimą pavyko taip toli įžengti į Rusiją, nes pagrindinės pajėgos buvo sutelktos netoli Maskvos. Tokį pasiteisinimą, pasak Rusijos žiniasklaidos, pateikė „Rosgvardijos“ vadovas Viktoras Zolotovas.

V.Zolotovas aiškino, kad spartų „Wagner“ veržimąsi per šalį galima paaiškinti pajėgų sutelkimu netoli sostinės, ir išdidžiai pareiškė, kad bet kokios provokacijos Maskvoje, jei jos būtų kilusios sukilimo fone, būtų buvusios numalšintos.

„Mes žinojome, kad laimėsime, sukilėliai nebūtų užėmę Maskvos“, – teigė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./"Wagner" technika Rostovo prie Dono gatvėse

Kartu jis apibūdino saugumo pajėgų darbą per karinį perversmą kaip „puikų“.

Be to, V.Zolotovas, kaip ir tradiciškai būdinga Rusijos valdžiai, dėl visko kaltino Vakarus. Pasak jo, „perversmas buvo inspiruotas Vakarų ir pridengtas Prigožino ambicijomis“.

V.Zolotovas taip pat teigė, kad prieš prasidedant perversmui „iš Prigožino stovyklos“ neva buvo gauta informacija apie jo rengimą, buvo minimos birželio 22-25 d. datos. V.Zolotovas nepatikslino, kodėl niekas nieko nedarė su šia informacija, kad būtų užkirstas kelias perversmui.

Kyjivas turi visas priežastis sulaukti kvietimo prisijungti prie NATO, antradienį platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

Jis pažymėjo, kad tiek jis, tiek Ukrainos vyriausybė šiuo metu stengiasi užtikrinti, kad Vilniuje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimai būtų prasmingi.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Dviejų partijų įstatymų leidėjų grupė ragina Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno administraciją nusiųsti Ukrainai kasetinių šaudmenų, kurie galėtų padėti Kyjivui pralaužti įtvirtintas Rusijos linijas, stabdančias dabartinį kontrpuolimą, rašoma leidinio „Foreign Policy“ straipsnyje.

Helsinkio komisijos vadovaujama dviejų partijų grupė penktadienį išsiuntė J.Bidenui laišką, kuriame ragina Baltuosius rūmus nusiųsti Ukrainai pažangios dvigubos paskirties įprastinės amunicijos, geriau žinomos akronimu DPICM, kuri padėtų vykdyti sėkmingą kontrpuolimą.

Šiais ginklais galima apšaudyti artilerijos pabūklus ir mūšio lauke išbarstyti iki 88 bombų. Tai padėtų Ukrainai prasiveržti pro Rusijos tankus ir užkastas pozicijas. Tačiau, jei situacija nebūtų sukontroliuota, ateityje bombos galėtų žudyti ir žaloti civilius gyventojus dar ilgai po to, kai mūšiai bus nutraukti.

Įstatymų leidėjai žino apie galimas žmogaus teisių problemas, susijusias su šiais ginklais, tačiau teigė, kad Ukraina „atsakingai tvarkosi“ su JAV suteiktais ginklais.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainiečių haubica mūšio lauke

„Šaltojo karo metais DPICM buvo sukurtos ir naudojamos būtent siekiant atremti Rusijos kiekybinę ir materialinę persvarą. Dabar jie gali būti naudojami pagal paskirtį Ukrainai ginti – ir Ukrainos gynybai Europoje, ir galiausiai Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui“, – sakė įstatymų leidėjai.

Danas Rice'as, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėjas, pažymėjo, kad DPICM pataikius į taikinį, žūsta daug daugiau rusų. DPICM submunicijos turi kaupiamąjį užtaisą, kuris gali prasiskverbti pro šarvus nuo 4 iki 8 colių (nuo 10,16 iki 20,32 cm).

„Taigi techniškai, norėdami nukauti būrį ar kuopą, jūs iššaudysite daug mažiau“, – sakė jis.

Karo analitikai teigia, kad DPICM galėtų padėti išspręsti Ukrainos artilerijos trūkumo problemą, pažymėjo „Foreign Policy“.

Kiti ekspertai sako, kad kasetinių šaudmenų siuntimas pakenktų tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, įskaitant Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kuria siekiama užkirsti kelią šių prieštaringai vertinamų šaudmenų, išbarstančių sprogstamąsias bombas didelėse teritorijose, plitimui pasaulyje.

Nei Rusija, nei Ukraina nėra šios konvencijos šalys. Tuo pat metu Jungtinėms Valstijoms šiuo metu draudžiama eksportuoti DPICM.

Tuo pat metu J.Bideno administracija, atrodo, yra linkusi tiekti ginklus. Todėl JAV prezidentas galėtų pateikti Kongresui direktyvą, kuri leistų perduoti prieštaringai vertinamą amuniciją Ukrainai.

Pasak „Foreign Policy“, praėjusį rudenį Turkija esą pradėjo siųsti Ukrainai JAV sukurtus kasetinius artilerijos šaudmenis. Tuo pat metu JAV turi daug didesnį tokių ginklų arsenalą – įstatymų leidėjai mano, kad atsargos siekia apie 3 mln. vienetų, kurie gali būti naudojami su 155 mm haubicomis.

Taip pat yra pranešimų, kad anksčiau šiais metais Ukrainos kariai bandydami atgauti teritoriją rytiniame Donbase naudojo kasetinius šaudmenis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino autoriteto nesusilpnino ginkluotas maištas, kurį savaitgalį prieš Rusijos kariuomenės vadovybę vykdė samdinių grupė „Wagner“.

„Mes nesutinkame. Dabar tarp politologų ir pseudopolitologų kyla daug ultraemocingų priepuolių“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistams per spaudos konferenciją atkreipus dėmesį į šiuos teiginius.

„Visuomenės, politinių partijų, kariuomenės, mūsų kariškių, pilietinės visuomenės atstovų, religinių lyderių, tikinčiųjų ir kitų žmonių susitelkimo aplink prezidentą lygis yra labai aukštas“, – dėstė Kremliaus atstovas spaudai.

Jo teigimu, šie įvykiai tik parodė visuomenės vienybės aplink prezidentą stiprumą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys šią savaitę trečiadienį ir ketvirtadienį vyks į Maskvą, sakoma Vatikano spaudos tarnybos pranešime. 

„Kardinolas Matteo Maria Zuppi, Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, lydimas Valstybės sekretoriato pareigūno, kaip popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys vyks į Maskvą“, – rašoma pranešime. 

Pasak Vatikano, pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – skatinti humaniškumo gestus, galinčius prisidėti prie palankesnio dabartinės tragiškos situacijos sprendimo ir ieškoti kelių teisingai taikai pasiekti.

Tai bus pirmasis kurio nors Vatikano aukšto rango pareigūno vizitas į Maskvą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Popiežius Pranciškus gegužės mėnesį paprašė Italijos vyskupų konferencijos vadovo M.M.Zuppi padėti sumažinti įtampą Ukrainoje, tikėdamasis paskatinti taiką tarp Kyjivo ir Maskvos.

67 metų italų kardinolas yra katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“, kurios specializacija – diplomatija ir taikos pastangos, narys.

Birželio 5–6 dienomis M.M.Zuppi lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos valdžios žmonėmis, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat su Ukrainos religijų atstovais.

V.Zelenskis pasiuntiniui sakė, kad paliaubos neatneš taikos.

„Reuters“/„Scanpix“/Vatikano taikos pasiuntinys Matteo Zuppi

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį gyrė Rusijos kariuomenę ir teisėsaugą, jo teigimu, sustabdžiusias pilietinį karą.

Taip jis kalbėjo po to, kai privati karinė bendrovė „Wagner“ savaitgalį Rusijoje buvo surengusi maištą.

„Sudėtingoje situacijoje jūs veikėte tiksliai, koordinuotai, darbais įrodėte savo ištikimybę Rusijos liaudžiai ir karinei priesaikai, demonstravote atsakomybę už tėvynės likimą ir ateitį“, – sakė V.Putinas.

„Jūs de facto sustabdėte pilietinį karą“, – pridūrė V.Putinas kariams iš Gynybos ministerijos, Nacionalinės gvardijos, saugumo tarnybos FSB ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams.

Jis pažymėjo, kad žuvę pilotai garbingai įvykdė savo pareigą, ir paskelbė tylos minutę, bet nenurodė, kiek jų neteko gyvybės.

Jis taip pat pareiškė, kad samdinių grupei „Wagner“ nepavyko užsitikrinti nei Rusijos žmonių, nei kariuomenės paramos.

„Žmonės, kurie buvo įtraukti į sukilimą, pamatė, kad kariuomenė ir liaudis nėra su jais“, – sakė Rusijos vadovas, kreipdamasis į pareigūnus prie Kremliaus.

V.Putino kalba truko kiek daugiau nei tris minutes. Ji baigėsi Rusijos himnu ir šūvių salvėmis.

V.Putinas antradienį taip pat pareiškė, kad Maskva neperkėlė nė vieno kario iš Ukrainos kovoti su maištaujančiomis „Wagner“ pajėgomis Rusijoje, Kremliui tvirtinant, kad sukilimas neturės įtakos jo puolimui.

„Mums nereikėjo išvesti kovinių dalinių iš specialiosios karinės operacijos zonos“, – pavartodamas Kremliaus terminą karui pavadinti sakė V.Putinas ir pridūrė, kad „visos karinės formuotės ir toliau didvyriškai kovoja fronte“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas per brifingą atskleidė priežastį, dėl kurios buvo nutraukta byla, iškelta „Wagner“ įkūrėjui Jevgenijui Prigožinui, bandžiusiam šalyje surengti „ginkluotą sukilimą“.

Pasak D.Peskovo, įvyko liūdnas ir neeilinis įvykis, buvo atlikta daug darbo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė savo valią „užkirsti kelią blogiausiam scenarijui išsipildyti“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Buvo tam tikras susitarimas, buvo tam tikrų prezidento pažadų, garantijų. Susitarimai yra įgyvendinami. Rusijos prezidentas visada laikosi duoto žodžio. Jei duodamas jo žodis, jis yra vykdomas. Norėčiau, kad visų šalių duoti žodžiai būtų įvykdyti“, – per brifingą sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Anksčiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba pranešė, kad byla prieš Jevgenijų Prigožiną buvo nutraukta.

Negana to, D.Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neturi informacijos apie dabartinę J.Prigožino buvimo vietą.

Pagal susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas savaitgalį įvykęs maištas, sąlygas J.Prigožinui turėjo būti leista persikelti į Baltarusiją, o jo kovotojams suteikta galimybė prisijungti prie Rusijos reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų arba persikelti į Baltarusiją kartu su juo.

Anksčiau buvo pranešta, kad su „Wagner“ grupuote siejamas lėktuvas nusileido netoli Minsko Baltarusijoje.

Aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas, dalyvavęs keliose derybose, susijusiose su Maskvos kampanija Ukrainoje, vėlai pirmadienį paragino sukurti profesionalią septynių milijonų kariuomenę, kad šalies saugumui užtikrinti nereikėtų samdinių grupių.

Rusiją sukrėtė savaitgalį nepavykęs Jevgenijaus Prigožino ir jo samdinių būrio „Wagner“ maištas, kai jie pradėjo žygį į Maskvą, o paskui jį nutraukė.

Įstatymų leidėjas Leonidas Sluckis, kuris 16 mėnesių trukusio karo pradžioje dalyvavo taikos derybose su Ukraina, pareiškė, kad Rusijai, be dabartinės šauktinių kariuomenės, reikia mažiausiai septynių milijonų karių ir civilių darbuotojų kontraktinės kariuomenės.

„Šaliai nereikia jokių privačių karinių kompanijų ir panašių į jas“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ sakė Liberalų demokratų partijos vadovas L.Sluckis. „Reguliariojoje kariuomenėje yra problemų, bet privačios karinės kompanijos jų išspręsti negali“.

Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį padarė iššaukiantį kreipimąsi, sakydamas, kad sąmoningai leido vienadieniam maištui tęstis taip ilgai, kad būtų išvengta kraujo praliejimo. Jis sakė, kad „Wagner“ kovotojai gali toliau kovoti su Rusijos kariuomene, grįžti namo arba vykti į Baltarusiją.

2022 m. vasarį siųsdamas karius į Ukrainą V.Putinas tikėjosi, kad per kelias dienas užims Kyjivą, tačiau karas dar toli gražu nesibaigė, nes išryškėjo daug Rusijos kariuomenės trūkumų ir vidinių ginčų, kaip vadovauti kampanijai.

Kyjivas laikys NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje sėkmingu, jei Aljansas žengs ryžtingą žingsnį nustatydamas aiškų Ukrainos stojimo algoritmą.

Tai Ukrainos užsienio reikalų viceministras Jevhenas Perebyinis pareiškė Kyjive vykusioje konferencijoje „Ukraina ir NATO Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse“, praneša „Evropeiska pravda“ korespondentas.

Užsienio reikalų viceministras pažymėjo, kad būtų didelis nusivylimas, jei 2023 m. Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime pasikartotų 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimas nusivylimo prasme.

„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą bus galima laikyti sėkmingu, jei sąjungininkai žengs ryžtingą žingsnį nuo miglotų formuluočių apie Ukrainos tapimą NATO nare prie aiškaus algoritmo, kuris parodys, kaip ir kada tai įvyks“, – sakė J.Perebyinis.

Supratimas, kad Ukrainos įstojimas į NATO yra negrįžtamas, gali tapti deeskalacijos veiksniu, sakė J.Perebyinis, nes Rusija galiausiai praras formalų pretekstą karui.

„De facto Ukraina jau yra NATO narė ir veiksmingai gina savo rytinį flangą. Tam, kad pagaliau pripažintume šią realybę, reikia atsisakyti mitų, kuriuos Rusija daugelį metų skleidė tarp NATO narių, aiškindama, kad Ukrainos narystė NATO yra juodžiausia iš raudonųjų linijų. Tai padės įveikti Rusijos šantažą“, – sakė J.Perebyinis.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad pritarimas Ukrainos stojimui į NATO įvyks taip pat greitai, kaip tai įvyko su Bulgarija, Baltijos šalimis ar Suomija.

Antradienį prieš pat vidurdienį keliose Ukrainos srityse paskelbtas oro pavojus. Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie Rusijos raketų grėsmę.

Teigiama, kad buvo pastebėti lėktuvai Tu-22m3, kylantys iš Rusijos Federacijos Kalugos srities Šaikovkos aerodromo. Vėliau pranešta, kad rusų sparnuotosios raketos skrenda Poltavos srities, Kremenčuko link.

Pasak Ukrainos valstybinio transliuotojo „Suspilne“, vietos gyventojai pranešė apie Kremenčuke, Poltavos srityje, girdėtus sprogimus. Sprogimai pasigirdo ir Ukrainos Sumų srityje.

„Tu-22M3 – tai raketų Ch-22 nešėjai. Prieš metus tokia pati raketa pataikė į prekybos centrą Kremenčuke. Po metų vėl smogia ta pačia raketa, vėl Kremenčuko kryptimi. Buvo pastebėti mažiausiai du lėktuvai... ir mažiausiai dvi raketos buvo užfiksuotos šios atakos metu“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas informavo, kad antradienį apšaudyta viena Kremenčuko sodų bendrija.

„Priešas atakavo Poltavos sritį. Kaip ir prieš metus, šią dieną, Ch-22 raketomis. Kremenčuko rajone pataikyta į sodų bendriją. Preliminariai aukų nėra. Pataikymų į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus neužfiksuota. Detalės tikslinamos“, – sakė jis.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ labai greitai sureaguota į sprogimus Kremenčuke ir prisiminta, jog lygiai prieš metus Rusijos pajėgos smogė tam pačiam miestui ir pataikė į prekybos centrą. Išpuolio metu žuvo apie 20 žmonių, o prekybos centre tuo metu buvo apie tūkstantis.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ Nyderlandų vyriausybės vardu perduos Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“, pranešė vokiečių leidinys „Tagesschau“.

„Rheinmetall“ teigimu, užsakymo vertė – šimtai milijonų eurų. Atitinkamas susitarimas taip pat buvo pasiektas su Vokietijos federaline vyriausybe.

Pažymima, kad pirmasis iš 14 pagrindinių kovinių tankų Ukrainai bus pristatytas 2024 m. sausį, o likusieji – per 2024 m.

Ukrainos sąjungininkai sukūrė tankų koaliciją, kad aprūpintų Ukrainos kariuomenę modernesne įranga. Kelių Europos šalių ir Kanados valdžios institucijos nusprendė aprūpinti Ukrainą vokiškais tankais „Leopard 2“, kurių dalis jau atvežta.

Tuo pat metu birželio viduryje Ukraina paprašė Vokietijos daugiau „Leopard 2“ tankų savo kontrpuolimui.

Leopard 2 120 mm pabūklas. Be jokių graižtvų.

Rusija įvykdė egzekuciją 77 savavališkai sulaikytiems Ukrainos civiliams, teigiama antradienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

„Užfiksavome, kad Rusijos Federacija savavališkai sulaikė 77 civilius gyventojus, jiems buvo įvykdyta mirties bausmė“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner.

Tai buvo 72 vyrai ir penkios moterys, o dar du sulaikyti vyrai mirė dėl kankinimų, nežmoniškų kalinimo sąlygų ir atsisakymo suteikti medicininę pagalbą.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos, teisėsaugos ir įkalinimo įstaigos plačiai kankino civilius sulaikytuosius ir žiauriai su jais elgėsi“, – kalbėjo M. Bogner.

„Dauguma apklaustųjų teigė, kad buvo kankinami, su jais buvo žiauriai elgiamasi, o kai kuriais atvejais jie patyrė seksualinį smurtą“, įskaitant išprievartavimą, sakė ji.

„Kankinimais aukos buvo verčiamos prisipažinti padėjusios Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, verčiamos bendradarbiauti su okupacine valdžia arba bauginami nusiteikusieji proukrainietiškai“, – teigė ji.

Ataskaitos išvados pagrįstos 1 136 pokalbiais su aukomis, liudytojais ir kitais asmenimis, taip pat 274 apsilankymais vietoje ir 70 apsilankymų oficialiose Ukrainos valdžios valdomose laisvės atėmimo vietose.

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją, JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje užfiksavo 864 individualius Rusijos savavališko sulaikymo atvejus, kurių daugelis taip pat prilygsta priverstiniams dingimams.

Iš viso ataskaitoje užfiksuota daugiau kaip 900 savavališko civilių, įskaitant vaikus ir pagyvenusius žmones, sulaikymo atvejų.

„Už didžiąją daugumą šių atvejų atsakinga Rusijos Federacija“, – sakė M.Bogner.

Anot jos, Ukraina suteikė stebėjimo misijai netrukdomą konfidencialią prieigą prie oficialių sulaikymo vietų ir sulaikytųjų, išskyrus vieną išimtį, o Rusija, nepaisant prašymų, tokios prieigos nesuteikė.

Misija užfiksavo 75 atvejus, kai Ukrainos saugumo pajėgos savavališkai sulaikė asmenis, daugiausia įtariamus su karu susijusiais nusikaltimais.

Didelė dalis šių atvejų taip pat prilygo priverstiniam dingimui, teigė M.Bogner.

„Nustatėme, kad daugiau nei pusė savavališkai sulaikytų asmenų buvo kankinami Ukrainos saugumo pajėgų arba su jais buvo netinkamai elgiamasi. Taip atsitiko, kai žmonės buvo apklausiami, dažniausiai iš karto po sulaikymo“, – sakė ji.

Misija neužfiksavo, kad Ukrainos pajėgos būtų įvykdžiusios kokią nors sulaikytų civilių egzekuciją.

Kremliaus protežė, vadinamasis „Krymo vadovas“ Sergejus Aksionovas pareiškė, kad Krymo Kirovo rajone buvo susprogdinti geležinkelio bėgiai, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Kirovskio rajone sugadinti geležinkelio bėgiai. Nukentėjusiųjų nėra, įvykio vietoje dirba specializuotos tarnybos. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks nuo 4 iki 8 valandų“, – sakė jis.

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Baza“ teigimu, dėl sprogimo Petrovo-Vladislavivkos geležinkelio ruože nuo bėgių nuriedėjo pirmasis prekinio traukinio vagonas.

Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad Maskvos pajėgoms planuoja perduoti privačios Jevgenijaus Prigožino karinės bendrovės „Wagner“ sunkiąją karinę techniką.

„Vyksta pasirengimas privačios karinės bendrovės „Wagner“ sunkiosios karinės įrangos perdavimui Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniams“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime internete.

Apie tai paskelbta po to, kai savaitgalį Rusijoje „Wagner“ surengė maištą, kuris galiausiai buvo nutrauktas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J.Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Visgi, šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A.Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad maište dalyvavę samdiniai, atsižvelgiant į jų nuopelnus mūšio lauke, nebus persekiojami, o dalis kovotojų, kurie nebuvo prisijungę prie J.Prigožino kolonos, žygiavusios į Maskvą, pasirašys kontraktus su Gynybos ministerija.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį per generolų antpečių įteikimo ceremoniją Minske pareiškė, kad buvo davęs įsakymus dėl kariuomenės visiškos kovinės parengties, kai savaitgalį kaimyninėje Rusijoje privati karinė bendrovė „Wagner“ buvo surengusi maištą.

Jį cituoja su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

„Neslėpsiu, buvo skaudu stebėti įvykius, kurie vyko pietų Rusijoje. Ir ne vien man, – tvirtino autoritarinis lyderis. – Daviau visus įsakymus dėl kariuomenės visiškos kovinės parengties.“

„Šiuolaikiniams baltarusiams teko laimė gimti ir gyventi po giedru dangumi. Tačiau mes su jumis, kaip kariškiai, gerai žinome, kad gyvenimas be karo – tai kruopštaus kasdienio darbo rezultatas“, – sakė A.Lukašenka.

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Šis darbas ne visada matomas, bet reikalauja milžiniškų pastangų, kartais – net rizikavimo gyvybe, sakė jis.

„Jūs vis skaitote priekaištus man: 30 metų aš rengiuosi karui. Todėl mes šiandien [ir] gyvename po taikiu dangumi, – kalbėjo A.Lukašenka. – Nebūna spalvotųjų revoliucijų, jei šalyje tam nėra priežasčių.“

Per anktradienį vykusią įteikimo ceremoniją Minske pareiškė, kad buvo davęs įsakymus dėl kariuomenės visiškos kovinės parengties, kai savaitgalį kaimyninėje Rusijoje privati karinė bendrovė „Wagner“ buvo surengusi maištą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse kreipėsi į tautą po „Wagner“ surengto maišto, kuris galiausiai buvo nutrauktas, ir sakė, kad jos kariai galės pasitraukti į Baltarusiją.

Kremliaus šeimininkas išvakarėse taip pat padėkojo A.Lukašenkai „už jo pastangas ir indėlį į taikų situacijos sprendimą“.

„Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės. Neramumai prasidėjo po to, kai J.Prigožinas penktadienį apkaltino Maskvą raketų smūgiais jo pajėgoms, pareikalavusiais, jo teigimu, daugybės kovotojų gyvybių.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę. Reaguodama į tai Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Visgi, šeštadienio vakarą J.Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, po susitarimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A.Lukašenka jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius šeštadienį paskelbė, kad „Wagner“ vadas, atšaukęs savo karių žygį į Maskvą, išvyks į Baltarusiją ir nebebus kaltinamas, taip stengiantis sušvelninti rimčiausią saugumo krizę šalyje per pastaruosius dešimtmečius.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad maište dalyvavę samdiniai, atsižvelgiant į jų nuopelnus mūšio lauke, nebus persekiojami, o dalis kovotojų, kurie nebuvo prisijungę prie J.Prigožino kolonos, žygiavusios į Maskvą, pasirašys kontraktus su Gynybos ministerija.

Žiniasklaida antradienį pranešė, kad ryte netoli Minsko esančiame kariniame aerodrome nusileido „Wagner“ priklausantis lėktuvas.

Po serijos masinių išpuolių Ukrainoje, ypač naktį, Rusija padarė taktinę pauzę ir galimai ją naudoja žvalgybai, o tai rodo, kad jau rengiamasi naujam masiniam puolimui, nacionalinio teletilto eteryje sakė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

Pasak jos, šiandien visi pajuto tam tikrą nakties ramybę: būta mažo sirenų ir rusų pajėgų aktyvumo. Ji spėjo, kad taip yra todėl, kad po tam tikrų masinių atakų jie daro taktinę pauzę ir iš naujo planuoja savo veiksmus.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

„Jie vis dar turi pajėgumų. Jie papildė savo atsargas, įskaitant dronų rezervus. Tai leidžia manyti, kad masinės naktinės atakos bus pakartotos. Tačiau negalime tiesiog atsipalaiduoti ir manyti, kad tai vyks tik naktį. Turime būti budrūs. Priešas yra klastingas ir ieškos pergalių visur, kur tik galės jas bent inscenizuoti,“ – teigė N.Humeniuk.

Pasak Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovės, rusų karinių jūrų pajėgų grupuotė Juodojoje jūroje yra „kukli“, palyginti su tuo, ką jie paprastai dislokuoja.

„Juodojoje jūroje yra 7 laivai, o Azovo jūroje – 1 laivas. Jie stebi padėtį paviršiuje ir vykdo žvalgybą. Tai rodo, kad jie greičiausiai ruošiasi kitam smūgiui“, – pridūrė ji.

N.Humeniuk pažymėjo, kad Juodojoje jūroje šiuo metu nedirba nė vienas raketų nešėjas.

„Tačiau norėčiau priminti, kad prireiks 2-3 valandų, kol jie sugrįš ir bus pasirengę smūgiui“, – perspėjo ji.

Per privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino maištą Rusijoje buvo sunaikintas vertingas ir retas lėktuvas IL-22. Rusijoje jų yra ne daugiau kaip dešimt, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

„Per nesėkmingą „Wagner“ grupės kovotojų, vadovaujamų lyderio J.Prigožino, bandymą “atakuoti Maskvą„ Rusijoje buvo sunaikintas lėktuvas Il-22, ir tai buvo pirmas kartas, kai buvo sunaikintas tokio tipo orlaivis“, – teigė jis.

J.Ihnatas priminė, kad į IL-22 jau buvo pataikyta ukrainiečių priešlėktuvinėmis raketomis, tačiau tada jis buvo tik „apgadintas“.

„Į bazę jis grįžo šiek tiek „suplėšytas“ ir buvo remontuojamas. IL-22 veikia kartu su lėktuvu A-50“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad Baltarusijoje partizanai bandė susprogdinti tokį A-50 naudodami droną.

„Jie (A-50 – red.) nuolat skraido Ukrainos pietuose, Azovo ir Juodojoje jūrose, radarais stebi mūsų turtą Ukrainoje“, – aiškino J.Ihnatas.

Be to, pasak jo, buvo sunaikinti du koviniai sraigtasparniai (vienas Mi ir vienas Ka-52), vienas karinis transporto sraigtasparnis Mi-8 ir dar vienas elektroninės kovos sraigtasparnis Mi-8, kuris tarnauja kaip kliūtis. Pastarasis, pasak jo, yra labai vertingas Rusijos kariuomenei, o tokių sraigtasparnių Rusijoje „nėra daug“.

Karinių oro pajėgų atstovas IL-22 sunaikinimą pavadino „gera žinia“ Ukrainai.

„Kiekvienas sunaikintas technikos vienetas, tiek sraigtasparniai, tiek lėktuvai, yra gera žinia Ukrainai. Tai kelia problemų okupantams. Be to, nepamirškite pilotų. Jie yra vertingiausias turtas, juk negalima tiesiog apmokyti piloto“, – pareiškė jis.

Kai šeštadienio rytą pamačiau pirmuosius vaizdus, kaip ginkluoti vyrai purvinomis uniformomis užėmė Rostovą prie Dono Rusijoje, iš karto prisiminiau „žaliuosius žmogeliukus“, kurie 2014 m. ėmė reikštis Krymo ir Rytų Ukrainos miestuose, įtakingo leidinio „Foreign Policy“ straipsnyje rašo Lucianas Kimas –  žurnalistas, nuo 2003 m. dirbantis Rusijoje, pastaruoju metu – NPR Maskvos biuro vadovas ir Vilsono centro Vašingtone bendradarbis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Svarbiausius Rostovo pastatus, įskaitant ir Rusijos pietinės karinės apygardos štabą, užėmę kovotojai neturėjo jokių emblemų ar skiriamųjų ženklų – taip pat kaip ir tie, kurie pradėjo slaptą Kremliaus invaziją į Ukrainą ir tie, kurie ėjo drauge su jais ir siekė pasipelnyti iš karo.

Lygiai kaip ir Ukrainoje prieš devynerius metus: vietos teisėsaugos pareigūnai nesipriešino ir pasirinko gyvybę, o ne kovą su ryžtingai nusiteikusiais kariais.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių, buvęs kultūros ministras Pavelas Latuška pokalbyje su „The Insider“ išdėstė savo nuomonę, kas gresia Baltarusijos diktatoriui Aliaksandriui Lukašenkai dėl sprendimo suteikti šalyje prieglobstį „Wagner“ vadeivai Jevgenijui Prigožinui ir jo samdiniams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pavelas Latuška

„Wagner“ perkėlimas į Baltarusiją yra uždelsto veikimo bomba. Sutikdamas su tuo Lukašenka pasirašė sau mirties nuosprendį.
Ateityje „Wagner“ gali tapti eskalacijos priemone prieš bet kurią valstybę, ypač Ukrainą. Ši grupė, sudaryta iš profesionalių kovotojų, gali pradėti „kandžioti“ kitų valstybių sienas ir rengti reidus prieš Lietuvą, Latviją ir pan.

Be to, Rusijai pralaimėjus karą, „Wagner“ gali vykdyti Kremliaus nurodymą inkorporuoti Baltarusiją į Rusijos Federaciją. Tai yra iššūkis Lukašenkai, ir jo vykdytojai tai supranta.

Vakar buvo pranešta, kad Lukašenka tai aptarė pasitarime, ir dauguma saugumo aparato atstovų pasisakė prieš „Wagner“ kovotojų perkėlimą į šalį. Dabar Lukašenka gali pasiduoti Kremliaus spaudimui, ir jo padėtis iš populistinės pergalės taptų strateginiu pralaimėjimu“, – sakė P.Latuška.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į Ukrainos kontrpuolimo laimėjimus.

Pasak britų žvalgybos, Ukrainos oro pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į rytus nuo Krasnohorivkos kaimo, esančio netoli Donecko miesto, kuris yra ant senosios kontrolės linijos.

Teigiama, kad tai vienas iš pirmųjų atvejų nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasario mėn., kai Ukrainos pajėgos, labai tikėtina, susigrąžino teritoriją, kurią Rusija buvo okupavusi nuo 2014 m.

Pastaruoju metu visoje Donbaso teritorijoje vykę daugkartiniai lygiagretūs Ukrainos puolimai greičiausiai per daug išvargino šioje teritorijoje veikiančias Donecko Liaudies respublikos ir čečėnų pajėgas, apžvalgoje pažymėjo Gynybos ministerija.

Prieš tai, kai šeštadienį „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sustabdė savo „žygį“ į Maskvą, sąjungininkai įspėjo Ukrainos pareigūnus per sukilimą nesuduoti smūgių į Rusijos teritoriją.

Apie tai pranešė CNN, remdamasi anoniminiu Vakarų pareigūnu.

Buvo susirūpinta, kad tokių smūgių atveju Rusija laikys Ukrainą ir Vakarus padedančiais J.Prigožinui ir keliančiais grėsmę Rusijos suverenitetui.

„Žinia buvo tokia: nesiūbuoti laivo“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad ši žinia Kyjivui buvo perduota užsienio reikalų ministrų, užsienio reikalų ministrų pavaduotojų ir per ambasadorius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kovotojai traukiasi iš Rostovo prie Dono

„Tai Rusijos vidaus reikalas“, – pridūrė pareigūnas, pakartodamas JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnų viešai išsakytus žodžius.

„Sąjungininkai perspėjo ukrainiečius neprovokuoti situacijos. Naudokitės galimybėmis Ukrainos teritorijoje, bet nesikiškite į vidaus reikalus ir nesuduoti smūgių į puolamuosius karinius objektus Rusijos viduje“, – sakė šaltinis.

Ukrainai informacija buvo perduota tik šeštadienį, kai tuo tarpu JAV žvalgyba tai žinojo jau gerokai anksčiau. Teigiama, kad JAV žvalgybos pareigūnams pavyko surinkti itin išsamų ir tikslų „Wagner“ vadovo planų prieš trumpalaikį sukilimą vaizdą, įskaitant tai, kur ir kaip jo pajėgos planavo žengti į priekį, CNN tvirtino su tuo susipažinę šaltiniai.

Ši informacija buvo laikoma itin slapta dėl savo jautrumo, todėl ja buvo dalijamasi tik su atrinktais sąjungininkais, įskaitant aukšto rango britų pareigūnus, o ne platesniu NATO lygmeniu.

Šaltiniai pažymėjo, kad nebuvo tiksliai žinoma, kada J.Prigožinas imsis veiksmų. Tačiau, panašu, kad jis nusprendė tęsti savo planą po to, kai birželio 10 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad visos privačios karinės bendrovės, įskaitant „Wagner“, nuo liepos mėnesio bus priverstos pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene ir iš esmės bus absorbuotos Rusijos gynybos ministerijos.

Per pastarąją parą Ukrainos kariai likvidavo apie 590 rusų karių, 5 tankus, 14 šarvuotų kovos mašinų, 28 artilerijos sistemas, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir 1 priešo oro gynybos sistemą. 

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Jo duomenimis, bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo 22.02.24 iki 23.06.27 sudaro apie 226 170 (+590) žmonių, tankų – 4036 (+5),  šarvuotų kovos mašinų – 7834 (+14), artilerijos sistemų – 4 083 (+28) vienetai, priešlėktuvinės gynybos sistemų – 386 (+1).

Jungtinės Valstijos pirmadienį dar kartą perspėjo Afrikos valstybes dėl partnerystės su rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniais rizikos po to, kai jie surengė maištą prieš Rusijos valstybę.

JAV kartoja „žinią, kurią šioms šalims viešai ir privačiai perdavėme praeityje, kad bet kada, kai į šalį įžengia „Wagner“, paskui seka mirtis ir destrukcija“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

„Matome, kaip „Wagner“ išnaudoja vietos gyventojus, kaip išgauna vietos turtą, kaip pažeidinėja žmogaus teises“, – teigė jis.

„Tai, kas įvyko savaitgalį, dar labiau sustiprina mūsų išreikštą susirūpinimą dėl nestabilumo, kurį „Wagner“ atneša įsitraukdama į konfliktus“, – sakė M. Milleris.

„Wagner“ vis aktyviau veikia Afrikoje, o Malio karinė chunta, pablogėjus santykiams su buvusia kolonijine valstybe Prancūzija, samdė šios rusų bendrovės kovotojus ir diplomatiškai ėmė šlietis prie Rusijos.

Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“ pajėgas, 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudė mažiausiai 500 žmonių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei televizijai RT pirmadienį pareiškė, kad tai, ką jis vadina Rusijos instruktoriais, tęs savo darbą tiek Malyje, tiek Centrinės Afrikos Respublikoje.

S.Lavrovas teigė, kad Europa ir ypač Prancūzija paliko abi Afrikos šalis, kurios savo ruožtu paprašė Rusijos ir „Wagner“ atsiųsti karinių instruktorių ir užtikrinti jų vadovų saugumą.

Savaitgalį „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas surengė trumpą maištą, jo pajėgos judėjo Maskvos link, o paskui sudarė susitarimą, pagal kurį, kaip sakė Kremlius, jis galės saugiai išvykti į Baltarusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ukrainiečių pajėgos pirmadienį pasistūmėjo į priekį visomis fronto kryptimis.

Vakaro kreipimesi jis nurodė anksčiau pirmadienį apsilankęs Donecko ir Zaporižios srityse, ukrainiečių priešakinėse pozicijose, ir pažymėjo, kad kariai visomis kryptimis pasistūmėjo į priekį. „Palinkėjau vaikinams daugiau tokių dienų“, – sakė jis.

Ukrainos kariškiai atskirai pranešė, kad Rusijos pajėgos didžiausią dėmesį skiria miestams rytinėje Donecko srityje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pentagonas paskelbs, kad siunčia Ukrainai karinės pagalbos už 500 mln. dolerių (458 mln. eurų), įskaitant daugiau kaip 50 šarvuotųjų transporto priemonių, taip pat kažkiek raketų oro gynybos sistemoms, pirmadienį sakė JAV pareigūnai.

Pagalbos paketu siekiama pastiprinti neseniai pradėtą ir lėtai vykstantį Ukrainos kontrpuolimą. Kol kas nebuvo aišku, ar ukrainiečių pajėgos galės pasinaudoti pakrikimu rusų gretose po Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ savaitgalį surengto ir netrukus nutraukto maišto.

Oficialaus pranešimo apie naują JAV pagalbos Ukrainai paketą laukiama antradienį. Tai būtų 41-as kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, kai JAV skiria ginklų ir karinės įrangos naudodamosi prezidento atsargų paėmimo įgaliojimais (Presidential Drawdown Authority, PDA). Ši programa sudaro sąlygas Pentagonui greitai perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.

Pasak minėtų pareigūnų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, JAV nusiųs Ukrainai 30 kovos mašinų „Bradley“ ir 25 transporterius „Stryker“, taip pat raketų sistemoms HIMARS ir „Patriot“. Paketas taip pat apims raketas „Javelin“ ir HARM, sprogmenis, kliūčių šalinimo įrangą, įvairius artilerijos sviedinius ir kitus šaudmenis.

Kaip nurodo Pentagonas, nuo Rusijos invazijos pradžios JAV Ukrainai iš savo atsargų perdavė ginklų ir įrangos už daugiau kaip 15 mlrd. dolerių (13,7 mlrd. eurų) ir įsipareigojo skirti dar už 6,2 mlrd. dolerių (5,68 mlrd. eurų). Pastaroji suma atsirado paaiškėjus skaičiavimo klaidai, kuri buvo padaryta kariškiams pervertinus per pastaruosius metus iš atsargų paimtus ir Ukrainai perduotus ginklus.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį, minint Jungtinių Tautų Tarptautinę paramos kankinimo aukoms dieną, išskyrė Rusijos pareigūnų žiaurumą savo šalyje ir okupuotoje Ukrainoje.

„Kankinimai griauna gyvenimus, šeimas ir bendruomenes. Tačiau kiekvieną dieną žmonės visame pasaulyje patiria šį siaubingą žmogaus teisių ir orumo pažeidimą“, – sakė J.Bidenas.

Jis paminėjo įrodymus apie siaubingą Rusijos pajėgų narių žiaurumą Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

„Žiaurus elgesys pasireiškė kankinimais, siekiant priversti bendradarbiauti su okupacine valdžia ir per tardymus, pavyzdžiui, mušimu, elektros šoku, egzekucijų imitavimu ir seksualiniu smurtu“, – sakė J.Bidenas.

„Pačioje Rusijoje pranešimai apie kankinimus laisvės atėmimo vietose, įskaitant aktyvistus ir vyriausybės politikos kritikus, yra įprastas reiškinys“, – pridūrė jis.

J.Bidenas taip pat atkreipė dėmesį į Siriją ir Šiaurės Korėją, sakydamas, kad „dešimtys tūkstančių sirų tebėra prievarta dingę ir kankinami, o šeimos dažnai niekada nesužino savo artimųjų likimo ir buvimo vietos“.

JAV lyderis rašė, kad plačiai paplitę patikimi pranešimai apie Pchenjano pareigūnų vykdomus kankinimus ir kitas žiaurias bausmes. Tai, anot jo, apima ir prievartą prieš moteris, pavyzdžiui, seksualinį smurtą, priverstinius abortus ir priverstinę sterilizaciją.

Visgi jis neužsiminė apie daugelį metų gautus pranešimus apie kankinimus, kuriuos JAV saugumo tarnybos vykdė Irake, Afganistane ir JAV karinėje bazėje Kuboje.

Tačiau J.Bidenas teigė, kad nė viena šalis nėra apsaugota.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad kaip tauta privalome laikytis tų pačių standartų, kuriuos taikome kitiems“, – sakė jis.

Rusų okupantai bandė veržtis Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Kupjansko kryptimis, bet jiems nepavyko, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat nurodoma, kad per parą įvyko 38 koviniai susirėmimai.

JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy per savaitgalio neramumus tiesiogiai susisiekė su Rusija ir pasakė, kad Jungtinės Valstijos šiuose įvykiuose nedalyvauja, pirmadienį pranešė Valstybės departamentas.

Pranešime sakoma, kad L. Tracy tokią žinią Rusijos pareigūnams perdavė šeštadienį, kai rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių pajėgos trumpam užėmė svarbų pietinį Rusijos miestą ir grasino įžengti į Maskvą.

Tokią pačią žinią perdavė ir JAV pareigūnai Vašingtone, susisiekę su Rusijos ambasada.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

+1

Amerikiečiai su rusų pareigūnais susisiekė norėdami pakartoti, kas buvo sakoma viešai – kad „Wagner“ maištas yra Rusijos vidaus reikalas ir kad JAV jame nedalyvavo ir nedalyvaus, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad nei JAV, nei NATO nevaidino jokio vaidmens trumpai gyvavusiame „Wagner“ maište Rusijoje, ir pavadino šį maištą bei jo iššūkius prezidento Vladimiro Putino autoritetui kova Rusijos sistemos viduje.

JAV iki minimumo sumažino diplomatiją su Rusija, kai ši 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Aukštesnio lygio derybos dabar dažniausiai vyksta tik dėl sulaikytų amerikiečių.

JAV šiuo metu nelaiko grėsmės, kad Rusijos okupantai susprogdins Zaporižios AE, „neišvengiama“, nepaisant naujausių Ukrainos pranešimų apie Rusijos pasirengimą teroristiniam išpuoliui.

Apie tai spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose kalbėjo Johnas Kirby.

„Pasakysiu tik tiek, kad mes tai labai atidžiai stebime. Mes matėme tuos pranešimus. Kaip žinote, turime galimybę stebėti radioaktyvumą netoli stoties, ir nepastebėjome jokių požymių , kad ši grėsmė yra neišvengiama. Bet mes tai labai, labai atidžiai stebime“, – sakė jis.

Kai kurios „Wagner“ pajėgos gali sekti paskui Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją, naujausioje ataskaitoje sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos opozicijos leidinys „Verstka“ pranešė, kad Baltarusijos valdžia stato kelias naujas stovyklas, kuriose bus apgyvendinti „Wagner“ kovotojai Baltarusijoje.

„Aliaksandras Lukašenka gali siekti panaudoti J.Prigožino ir „Wagner“ kovotojus, kad atsvertų ilgalaikes Rusijos pastangas sukurti nuolatinį karinį buvimą Baltarusijoje“, – sako analitikai ir pabrėžia, kad J.Prigožino asmeninė buvimo vieta lieka neaiški, nors kai kuriais nepatvirtintais pranešimais teigiama, kad jis yra viešbutyje „Green City Hotel“.

ISW pažymi, kad J.Prigožino pastangos įtikinti V.Putiną savo lojalumu akivaizdžiai žlugo, nes po J.Prigožino pareiškimo V.Putinas ginkluotą sukilimą apibūdino kaip bandymą šantažuoti, o jo organizatorius pasmerkė kaip išdavikus. Be to, manoma, kad Kremlius tikriausiai bando parodyti, kad S.Šoigu kol kas laikysis savo pozicijos ir kad V.Putinas nepasiduos J.Prigožino bandymui šantažuoti.

„Šiuo metu neaišku, ar Kremlius pakeis Šoigu ir Gerasimovą, tačiau mažai tikėtina, kad Kremlius iš karto imtųsi tokių drastiškų vadovybės pakeitimų, nes tai atrodytų kaip nuolaidžiavimas Prigožino reikalavimams. ISW jau anksčiau vertino, kad Putinas vertina lojalumą, o Šoigu ir Gerasimovas įrodė savo ištikimybę Putinui“, – svarsto analitikai.

Tačiau pabrėžiama, kad kiti informaciniai Rusijos šaltiniai toliau spėlioja apie Rusijos karinės vadovybės pasikeitimus po ginkluoto J.Prigožino sukilimo. Rusijos kariniai tinklaraštininkai pradėjo kampaniją, skatinančią Tulos srities gubernatorių Aleksejų Diuminą paskirti vietoj S.Šoigu Rusijos gynybos ministru. Kiti kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) šiuo metu tiria A.Diumino ryšius su J.Prigožinu ir „Wagner“ tariamą prieigą prie raketų sistemų „Pantsir“.

ISW skelbia, kad „Wagner Group“ ateitis neaiški, tačiau tikėtina, kad joje nebus J.Prigožino ir ši privati kariuomenė gali nebeegzistuoti kaip atskiras ar vieningas subjektas.

V.Putino kreipimasis į „Wagner“ vadus ir kariškius rodo, kad Kremlius siekia prisivilioti „Wagner“ pajėgas, tačiau neaišku, kaip Kremlius integruos „Wagner“ į savo karinę struktūrą.

„V.Putino kalba greičiausiai reiškė lemiamą skilimą tarp J.Prigožino ir V.Putino, todėl tikėtina, kad Kremlius bandys pakeisti „Wagner“ lyderį, siekdamas atsiriboti nuo J.Prigožino išdavystės – jei Kremlius nuspręs išlaikyti „Wagner“ kaip atskirą darinį“, – svarsto ISW analitikai.