Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Įvardijo grėsmes Europos vienybei

Europos vienybė Rusijos atžvilgiu yra viena didžiausių jos stiprybių, tačiau ji yra gan trapi, sutinka LRT.lt kalbinti tarptautinės politikos ekspertai. Grėsme ES solidarumui pašnekovai laiko korupciją ir ekonominius atskirų kompanijų, verslo grupių interesus.

M.Laurinavičius: „atsakomosios sankcijos“ neturi reikšmės

Šią savaitę, reaguodamas į ES sankcijų pratęsimą, Kremlius pratęsė kai kurių maisto produktų embargą iš ES. Rusijos ministro pirmininko atstovai tvirtino, kad tai daroma ne iš politinių, o iš ekonominių paskatų, iš dalies tenkinant Rusijos ūkininkų prašymus.

Šios „atsakomosios sankcijos“, anot LRT.lt pašnekovų, negali skaldyti ES vienybės. T.Janeliūno manymu, jei dėl „atsakomųjų sankcijų“ Europos šalims imtų „skaudėti“ labiau, vienybę tai gali netgi sutvirtinti.

Jei Rusija matytų, kad byra europiečių vienybė, ji siektų, kad Vakarų šalys stumtų Kijevą į Ukrainai nepalankų kompromisą.

„Atsakomųjų sankcijų“ poveikis gali lemti ne norą nuolaidžiauti Rusijai, bet ir norą išlaikyti savigarbą ir bandyti išsiaiškinti, kad Rusija neturėtų nusipelnyti kažkokių išlygų, jei ji elgiasi necivilizuotai.

Ilgesniu laikotarpiu net ir neutraliai ar pozityviai į Rusiją žiūrinčius veikėjus tai galėtų įtikinti, kad Rusija tikrai nėra toks patikimas partneris, su kokiu įprasta bendrauti Vakaruose. Tas suvokimas kaip tik turėtų skatinti vieningesnį požiūrį Europoje“, – mano T.Janeliūnas.

Savo ruožtu M.Laurinavičius pažymi, kad „Rusija jau padarė išimtis dėl atsakomųjų sankcijų šalims, kurios labiausiai verkia arba nesupranta, kodėl sankcijos yra įvestos“. „Aš manau, kad Rusijos „atsakomosios sankcijos“ dabartiniu metu neturi jokios reikšmės“, – sako jis.

Naujų agresijos proveržių Ukrainoje neprognozuoja

„Dabartiniame etape, manau, Rusijos tikslas yra užbaigti karinę stadiją Ukrainoje ir iki kitos agresijos jai iš naujo pasiruošti, susitvarkyti su tomis problemomis, kurių prisikūrė. Artimiausiu metu, nors buvo prognozuojami puolimai, aš neprognozuočiau jokių puolimų, nes ne toks yra Rusijos tikslas“, – kalba M.Laurinavičius.

Pasak RESC analitiko, Rusija norėtų grįžti prie įprastinių santykių su Vakarais. „Nebus naujo „perkrovimo“, bent jau jis nebus taip pavadintas. Bet vienaip ar kitaip bus grįžta prie įprastinių santykių. Manau, labai realu, kad Rusija gali tai pasiekti“, – svarsto M.Laurinavičius.

Savo ruožtu L.Kasčiūnas teigia manantis, kad Ukrainoje Rusija save yra įspraudusi į kampą. „Ji gal ir žino, ką norėtų padaryti su okupuotu Donbasu, bet ukrainiečiai jos žaidimo nežaidžia. Rusija norėtų formaliai grąžinti teritorijas Ukrainai, išlaikydama jų kontrolę. Jei Rusija matytų, kad byra europiečių vienybė, ji siektų, kad Vakarų šalys stumtų Kijevą į Ukrainai nepalankų kompromisą“, – sako L.Kasčiūnas. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos