Įvardijo pagrindinę kliūtį, užveriančią kelią Ukrainai įstoti į NATO

„Daugiausia problemų kelia JAV ir Vokietija. Galime tik spėlioti, kas jiems labiausiai rūpi, bet Ukrainos stojimas į NATO nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – kalbėjo pašnekovas.

Ji taip pat nurodė, kad Slovakija ir Vengrija prieštarauja Ukrainos kvietimui į Aljansą, „tai akivaizdu iš jų politikų pareiškimų“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į NATO sąjungininkes, prašydamas pateikti oficialų kvietimą Ukrainai prisijungti prie Aljanso per gruodžio 3-4 d. Briuselyje vyksiantį užsienio reikalų ministrų susitikimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Sybiha ir Markas Rutte

Pasak A.Sybihos, dabar yra geriausias laikas tokiam žingsniui. Ministras mano, kad kvietimas bus „adekvatus sąjungininkų atsakas į nuolatinį Rusijos agresijos eskalavimą“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija įtraukė dešimtis tūkstančių Šiaurės Korėjos karių ir naudoja Ukrainą kaip naujausių ginklų bandymų poligoną.

A.Sybiha pabrėžė, kad Ukrainos pakvietimas į NATO turėtų būti vienas iš svarbiausių būsimo Aljanso valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų. Anot jo, tai bus svarbus paramos ir vienybės ženklas bendrų grėsmių akivaizdoje.

Ukrainos stojimo į Aljansą perspektyvos

2022 m. rugsėjo 30 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas pasirašė paraišką dėl Ukrainos stojimo į NATO pagal pagreitintą procedūrą. Atitinkama procedūra numato, kad prie NATO galima prisijungti be narystės veiksmų plano (MAP).

Tą pačią dieną tuometinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO priklauso nuo visų sąjungininkių pritarimo. Kelių Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovai oficialiai pritarė Ukrainos narystei NATO.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./NATO viršūnių susitikimo akimirkos

Po liepos 11-12 d. Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo NATO šalys sutarė dėl trijų dalių paketo, skirto suartinti Ukrainą su Aljansu, ir atsisakė Narystės veiksmų plano (MAP), tačiau Kyjivas taip ir negavo kvietimo.

Ukrainos delegacija iš NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje grįžo su saugumo garantijomis, nutiesiančiomis kelią į Aljansą. J.Stoltenbergas tuomet sakė, kad Ukraina galės prisijungti, kai „sąjungininkai susitars ir bus įvykdytos sąlygos“.

Spalio 1 d. naujai paskirtas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad jo prioritetas einant pareigas yra priartinti Ukrainą prie narystės Aljanse.

Spalio 16 d. V.Zelenskis pristatė Ukrainos „pergalės planą“. Valstybės vadovo paskelbtą dokumentą sudaro penki skyriai. Pirmasis punktas susijęs su Ukrainos kvietimu į NATO dar iki karo pabaigos. Pasak V.Zelenskio, tai bus „ryžto liudijimas“ ir parodys, kaip partneriai mato Ukrainą „saugumo architektūroje“.

Dar viena oponentė

Briuselyje antradienį prasidėjusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Xavieras Bettelis taip pat pasisakė prieš Ukrainos stojimą į Aljansą, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

„Manau, kad narystė NATO vėl sukels įtampą“, – sakė X.Bettelis. Dėl Rusijos užpultos šalies narystės yra tikimybė, kad tuoj pat kils naujų konfliktų. Kita vertus, jis pritaria Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

Briuselyje vykusiose derybose taip pat dalyvavo Ukrainos delegacija. Prieš susitikimą Ukraina aiškiai pareiškė, kad narystę NATO laiko vienintele realia saugumo garantija paliaubų su Rusija atveju.

„Nepriimsime jokių alternatyvų, imitacijų ar Ukrainos visateisės narystės NATO pakaitalų“, – sakoma Kyjivo užsienio reikalų ministerijos pareiškime.