Įvardijo vienintelį žmogų, su kuriuo V.Putinas kalbėtų apie taikos derybas

Tarp galimų sprendimų yra karinės paramos tęsimas, palaikymas V.Zelenskio „pergalės planui“ ir ilgai lauktas „taip“ vakarietiškų ilgojo nuotolio ginklų panaudojimui prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Anot Laisvės radijo, tas „taip“ yra kritiškai svarbus Ukrainai, nors ir gerokai pavėluotas.

Esu įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas neketina kalbėtis su niekuo, išskyrus Jungtines Valstijas. Norint kalbėtis su kuo nors JAV, turi būti prezidentas, partneris. Dabar V.Putinas neturi su kuo ten kalbėtis.

Savaitę trukusį vizitą V.Zelenskis pradėjo apsilankymu šaudmenų gamykloje Pensilvanijoje, jau du kartus kalbėjo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose, surengė keletą dvišalių susitikimų. Jo darbotvarkės priešakyje – svarbiausios auditorijos Jungtinėse Valstijose – Baltieji rūmai, Kongresas, Valstybės departamentas ir Pentagonas.

Iki JAV prezidento rinkimų nieko neįvyks?

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, „Europos solidarumo“ frakcijos narys Oleksijus Hončarenka leidiniui „Amerikos balsas“ tvirtino abejojantis, kad V.Zelenskio vizito į JAV metu bus pasiekti kokie nors rimti susitarimai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Bet kuriuo atveju gerai, kad V.Zelenskis skrenda į JAV, gerai, kad jis susitinka su Joe Bidenu, Kamala Harris ir Donaldu Trumpu, visa tai svarbu. Tačiau iki lapkričio rinkimų nieko nesitikėčiau. Esu įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas neketina kalbėtis su niekuo, išskyrus Jungtines Valstijas. Norint kalbėtis su kuo nors JAV, turi būti prezidentas, partneris. Dabar V.Putinas neturi su kuo ten kalbėtis. Apskritai beprasmiška visa tai aptarinėti, kol neatsakyta į klausimą – kas taps JAV prezidentu“, – įsitikinęs jis.

Deputato teigimu, V.Putinui kur kas labiau naudinga vidinė politinė nesantaika Jungtinėse Valstijose nei konkretaus kandidato pergalė.

„Kažkas sako, kad laukia D.Trumpo prezidentavimo. Pats V.Putinas sako, kad palaikė J.Bideną, o dabar remia K.Harris – aišku, kad jis kaip visada meluoja. Bet iš tikrųjų V.Putinas laukia pilietinio konflikto JAV, jis tikisi ir svajoja apie jį. Ir tai yra blogiausias įvykių raidos scenarijus ne tik JAV, bet ir visam pasauliui, jei rinkimai baigsis kokiu nors pilietiniu konfliktu“, – kalbėjo O.Hončarenka.

Priimant bet kokius sprendimus būtina suprasti, kad šiandien Ukraina iš tikrųjų sulaiko barbarų ordas prie civilizuoto pasaulio sienų, bet tuo pat metu Ukraina kraujuoja. Ukraina negalės to daryti be galo.

Kalbėdamas apie Vakarų sąjungininkių santūrumą tokiais klausimais kaip smūgiai vakarietiškais ginklais giliai į Rusijos teritoriją, parlamentaras pažymėjo, kad šis santūrumas Ukrainai kainuoja labai brangiai.

„Paskutiniai karo metai mums buvo sunkūs, pralieta daug kraujo. Gana ilgai aiškinau savo kolegoms iš Vakarų: sprendimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir šių ginklų panaudojimo priimti sunku, ir už visus šiuos delsimus, dvejonės ir svarstymus Ukraina moka ir moka brangiausiais dalykais – ukrainiečių gyvybėmis, mūsų karių gyvybėmis, o šios gyvybės nėra begalinės. Priimant bet kokius sprendimus būtina suprasti, kad šiandien Ukraina iš tikrųjų sulaiko barbarų ordas prie civilizuoto pasaulio sienų, bet tuo pat metu Ukraina kraujuoja. Ukraina negalės to daryti be galo“, – pabrėžė deputatas.

Spaudimas pasiekė maksimumą

Odesos universiteto Tarptautinių studijų centro direktorius Volodymyras Dubovykas mano, kad nereikėtų nuvertinti V.Zelenskio pasirodymo JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, nes tai gali leisti jam dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad karas tęsiasi ir Ukrainai reikia pagalbos.

Politologas patvirtino, kad ginkluotųjų pajėgų smūgių į Rusijos gilumą nuotolio didinimo tema bus viena iš pagrindinių: „Spaudimas Baltiesiems rūmams gauti leidimą naudoti ginklus smūgiams į karinius objektus giliai Rusijos teritorijoje šiuo metu pasiekė maksimumą. Tai apima ne tik Kyjivą, bet ir daugelį JAV sąjungininkų ir ekspertų. JAV Kongreso atstovai iš abiejų partijų kolektyviai ir individualiai kreipėsi į Baltuosius rūmus, kad šie leistų Ukrainai panaudoti Vakarų ginklus smūgiams į karinius objektus giliai Rusijoje.“

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Odesos universiteto mokslininkas atkreipė dėmesį, kad Vakaruose vis dar yra daug žmonių, manančių, jog V.Putinas gali griebtis taktinių branduolinių ginklų, o tai stabdo Vakarų politikų ryžtą paremti Ukrainą. Tačiau jis pats yra įsitikinęs, kad Rusija tokiam smūgiui nesiryš.

„2022 m. pabaigoje vyko labai rimta diskusija šia tema, kai Ukraina veržėsi Charkivo ir Chersono kryptimis. Ir tada prieita prie išvados, kad karo vedimo požiūriu tai tiesiog nieko neduoda Rusijai, bet ji gali atsidurti visiškoje izoliacijoje net nuo tokių šalių kaip Kinija. Kremliaus žingsnis šia kryptimi suteiks stiprų postūmį proukrainietiškai pozicijai pasaulyje apskritai ir atitinkamai antirusiškai“, – aiškino V.Dubovykas.

Be to, jis priminė, kad ne kartą buvo nutekinta informacija, jog Vakarai griežtai perspėjo Rusiją, kaip konkrečiai elgsis, jei ši panaudos masinio naikinimo ginklus. Kartu, pasak eksperto, Kyjivas taip pat ruošiasi tam, kad Vakarai, padėdami jam, taip pat spaus jį derėtis su Maskva.

„Kyjive taip pat jaučiama, kad tam tikrame etape reikės ruoštis tam tikroms deryboms. Tik klausimas, kaip: vargu ar tiesiogiai, o paskui kas bus tarpininkas, kokiu formatu ir pan. Tam Kyjivas nori gauti optimalias derybų sąlygas. Ir būtų gerai perimti iniciatyvą mūšio lauke, bent jau kuriam laikui, nes, deja, kad ir kaip ten būtų, diplomatija susijusi su tuo, kas vyksta kare: karo eiga diktuoja, kokia bus diplomatija, kokiu formatu ir visa kita.“