Portalas „Al Jazeera“ dalijasi svarbiausių krizės įvykių chronologija.
2021 m. lapkritis
Pasirodė palydovinės nuotraukos, iš kurių matyti, kad prie sienos su Ukraina susibūrė naujas Rusijos kariuomenės dalinys. Skelbta, kad čia Maskva mobilizavo 100 tūkst. karių kartu su tankais ir kita karine technika.
2021 m. gruodžio 7 d.
JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl „skaudžių ekonominių sankcijų“ bet kokios Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.
2021 m. gruodžio 17 d.
Rusija paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus. Juose teigiama, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių, įskaitant Ukrainą, raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
2022 m. sausio 3 d.
JAV prezidentas Joe Bidenas, telefonu kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, patikino, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai „ryžtingai reaguotų“ Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju bei išreiškė paramą diplomatinėms pastangoms.
2022 m. sausio 10 d.
JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai surengė derybas Ženevoje, tačiau nesutarimai liko neišspręsti, nes JAV atmetė Rusijos reikalavimus dėl NATO veiklos.
2022 m. sausio 24 d.
NATO sąjungininkai pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą. Kai kurios Vakarų valstybės pradėjo nebūtinų ambasados darbuotojų Kijeve evakuaciją. JAV pranešė paskelbusios 8,5 tūkst. karių „padidintą parengtį“.
2022 m. sausio 26 d.
NATO ir JAV perdavė raštiškus atsakymus Maskvai dėl jos reikalavimų suteikti saugumo garantijų – pakartojo įsipareigojimus vykdyti „atvirų durų“ politiką ir patikino, jog yra pasirengusios įsiklausyti į Rusijos „rūpesčius“.
2022 m. sausio 27 d.
JAV prezidentas įspėjo apie galimą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasarį. Kinija pareiškė, jog į Rusijos nuogąstavimus, susijusius su saugumu Europoje, „turi būti žiūrima rimtai“.
2022 m. sausio 28 d.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai ignoravo Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, bet nutarė kalbėtis toliau.
Ukrainos prezidentas perspėjo Vakarus vengti kelti „paniką“ dėl Rusijos karių telkimo jo šalies pasienyje, nes tai gali atnešti žalos šalies ekonomikai.
2022 m. sausio 31 d.
Rusija ir JAV dėl Ukrainos krizės susikibo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje.
Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą keltų grėsmę pasauliniam saugumui.
Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia atmetė Rusijos įsiveržimo į Ukrainą galimybę, net jei žlugtų derybos dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų.
2022 m. vasario 1 d.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros ir patikino „neturintis jokių puolimo planų“.
2022 m. vasario 6 d.
Rusija, pasak anonimiškai JAV žurnalistams kalbėjusių amerikiečių pareigūnų, sutelkė 70 proc. karinių pajėgų, kurių reikia, kad būtų galima pradėti plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.
2022 m. vasario 8 d.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Rusijos prezidentu ir po derybų Maskvoje žurnalistams pareiškė sugebėjęs įtikinti Vladimirą Putiną „neeskaluoti“ krizės dėl Ukrainos.
Tačiau Kremlius paneigė, jog prezidentai sutarė dėl krizės deeskalavimo. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, jog „esant dabartinei situacijai Maskva ir Paryžius negali pasiekti jokių susitarimų“.
2022 m. vasario 10 d.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vedė derybas, kurios nedavė jokių rezultatų.
S.Lavrovas Ukrainos krizės aptarimą pavadino nebylio ir kurčiojo pokalbiu ir pridūrė, kad Rusijos „nuodugniausi išaiškinimai krito į neparengtą dirvą“.
Savo ruožtu L.Truss perspėjo S.Lavrovą dėl griežtų Vakarų sankcijų, jei Ukraina būtų užpulta, ir sureagavo į jo teiginius, kad Rusijos kariuomenės ir ginkluotės didinimas niekam nekelia grėsmės.
2022 m. vasario 11 d.
J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas nurodė, jog, JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos invazija į Ukrainą gali prasidėti bet kurią dieną, anksčiau nei vasario 20-ąją baigsis Pekino olimpinės žaidynės.
JAV pranešė į Lenkiją siunčiančios dar 3 tūkst. karių, kad paremtų NATO sąjungininkes.
Kai kurios valstybės paragino savo piliečius išvykti iš Ukrainos ir perspėjo, jog evakuacija karo atveju nebus garantuota.
2022 m. vasario 12 d.
JAV ir Rusijos prezidentai pasikalbėjo nuotoliniu būdu. JAV prezidentas Joe Bidenas pokalbio metu pažymėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą „nulems didžiules žmonių kančias ir pablogins Rusijos reputaciją“.
Taip pat pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“.
Kremliaus pareigūnas Jurijus Ušakovas teigė, kad telefoninis pokalbis įvyko Vakaruose kilus „isterijai“ dėl neva artėjančios Rusijos invazijos į Ukrainą, o toks scenarijus esą absurdiškas.
J.Bidenas, anot jo, užsiminė apie sankcijas, kurios gali būti įvestos Rusijai. Tačiau į tai esą „nebuvo susikoncentruota per gana ilgą pokalbį su Rusijos lyderiu“.
2022 m. vasario 13 d.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį sutarė, kad reaguojant į Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų reikia siekti „diplomatijos ir atgrasymo“.
