Pasak vaikino, dabar gyvenimas Uhane – užšaldytas. Sustojęs viešasis transportas, nebekursuoja traukiniai, nebeskrenda lėktuvai nei į Uhaną, nei iš jo. Tokiam pokyčiui nei fiziškai, nei psichologai pasiruošti nebuvo įmanoma – viskas įvyko per keletą valandų.
„Vieną naktį žmonės apie 4 valandą ryto pradėjo dalintis socialiniuose tinkluose apie tai, kad nuo 10 val. ryto sustos visos transporto priemonės – traukiniai, lėktuvai. Tą akimirką man akys atsivėrė ir suvokiau, kokio masto šis reikalas. Suvokiau, kad čia nebe valdžios, bet visų gyvenančių Uhane problema“, – teigia jis.
„Per porą valandų aktyvaus metropolio gatvės liko tuščios“, – prideda D.Sidabras.
Jo teigimu, viskas įvyko taip greitai, kad iš pradžių nebuvo spėta suvokti, kaip tai palies kitas gyvenimo sritis. Vėliau paaiškėjo – pagrindiniu gyvenimo varikliu nuo šiol bus ne noras vystyti reklamos verslą, ieškoti naujų galimybių, susitikti su artimiausiais, bet sėdėti namuose ir saugoti save.
Visos naujienos apie koronavirusą specialiame 15min polapyje
Skaičiuoja maistą ir kaukes
Lietuvis skaičiuoja, kad taip užšaldytas yra jau daugiau nei 20 dienų. Tokios aplinkybės gerokai pakeitė jo gyvenimo kokybę.
„Per šį laikotarpį išėjęs į lauką buvau tik keletą kartų maisto nusipirkti. Dabar kasdienės mintys sukasi apie porą dalykų: ką gamintis valgyti ir kiek dienų maisto užteks. Jei eisiu į parduotuvę, ką pirktis, kad nebūtų sunku nešti ir maisto užtektų ilgam, kiek turiu nenaudotų kaukių (nes jos vienkartinės) ir grįžus iš lauko reikia galvoti apie visus įmanomus būdus, kaip virusas galėjo patekti į namus“, – sako jis.
Jeigu sėdite Lietuvoje sveiki, galite dėkoti Kinijos močiutei, kuri paaukojo savo atostogas Paryžiuje su persėdimu Maskvoje.
„Pavyzdžiui, jeigu kažkas nusičiaudėjo į rankas ir tada su jomis paėmė kokakolos butelį ir padėjo atgal į lentyną, o aš jį parsinešiau į namus. Tai aš parėjęs namo dezinfekuoju visus paviršius ir produktus. Gal kai kuriems tai ir atrodo perdėta, bet gi daugiau nėra ką veikti. Tai yra mūsų vienintelis darbas visas šias dienas“, – pasakoja vaikinas.
Lietuvis teigia per šį laikotarpį išmokęs gaminti daug naujų patiekalų, kai ligi tol virtuvėje sukdavosi vos kartą per mėnesį. Kita vertus, pasirinkimas maisto parduotuvėse nebėra toks gausus kaip anksčiau.
Jo teigimu, į parduotuvę reikia nueiti kuo anksčiau, mat po pietų gali nebelikti nei šviežių daržovių, nei duonos gaminių.
Rūpestis dėl gyvūnų, tikėjimo dvasia ir pyktis dėl mediko
Pasak D.Sidabro, vienas jo bičiulis amerikietis paprašė būti parskraidinamas atgal į JAV ir lietuviui paliko prižiūrėti jo šunį. Augintinių priežiūros pagalba Uhane dabar yra nepaprastai paklausi.
„Vienas iš draugų grįžo atgal į Ameriką, tai aš ištuštinau jo šaldytuvą kaip atlygį už jo šuns priežiūrą, kol jis išvykęs. Kalbant apie augintinius, čia yra milžiniška problema – žmonės išeina į ligoninę pasitikrinti ir negrįžta, nežino, kada grįš. Susidarė augintinių gelbėjimo būrys, kuris sulaukia žiauriai daug skambučių apie vienus paliktus augintinius“, – pasakoja lietuvis.
Į užklupusią mirtiną infekciją Uhano gyventojai žiūri ramiai, teigia vaikinas, nepanikuoja ir stengiasi vieni kitiems padėti. Štai vieną vakarą visame mieste pro langus gyventojai pradėjo šaukti „Uhane, pirmyn“, taip išreikšdami palaikymą vieni kitiems kovoje su naujuoju koronavirusu.
Tiesa, gyventojų moralę stipriai paveikė pasklidusi žinia apie mediko, vieno pirmųjų pastebėjusio koronavirusą, mirtį. Žmonės stipriai supyko ant valdžios.
„Oi, sudrebėjo sistema. Aš nebuvau matęs tiek pasipiktinusių žmonių dėl valdžios ir tai buvo labai keista, nedažnai pamatysi. Daktaro artimieji paviešino policijos jam skirtą baudą už panikos skleidimą ir žmonės žaibo greičiu pradėjo tuo dalytis ir reikšti pyktį. Dauguma žmonių dalijosi apversta dokumento nuotrauka, kad nesugaudytų valdžios algoritmai“, – pasakojo lietuvis.
Aš nejaučiu jokių problemų susitaikyti su tokia situacija.
„Aš suprantu žmonių emocinį protrūkį tokioje situacijoje, visiems kyla mintis, kad gal buvo galima to išvengti, bet iš kitos pusės aš suprantu, kodėl pareigūnai išdavė tą baudą. Tuomet to viruso kaip ir „nebuvo“. Jei esi pirmas žmogus, atradęs paslaptingą virusą, – reikia tai perduoti į aukščiausios valdžios, o ne į liaudies rankas. Panika žmonių situaciją tik pablogintų. Aš suprantu, dėl ko jis gavo baudą ir kartu suprantu žmonių pasipiktinimą dėl mirties“, – teigia D.Sidabras.
Pikta dėl rasizmo
D.Sidabras teigia, kad jam nerimą kelia likusios pasaulio dalies rasistinis požiūris į kinus – esą tik jie yra šio virusio nešiotojai. Jo teigimu, Kinijos vyriausybė imasi drastiškų priemonių, kad tik jis būtų sustabdytas.
„Šis virusas yra ne juokai – galima juo užsikrėsti vien kvėpuojant, palietus bet kokį paviršių ir pasikrapščius akį. Kinija aukoja savo ekonomiką, žmonės aukoja savo atostogas ir savo kasdienybę, kad sulaikytų šį virusą. Daugumai žmonių tokios griežtos priemonės net neįsivaizduojamos, o tuo labiau neįgyvendinamos – įsivaizduok, jei toks virusas pratrūktų Londone ar Niujorke“, – sako jis.
„Aš manau, kad žmonės visame pasaulyje turėtų pagerbti visus žmones, kurie aukojasi per šią krizę, o ne smerkti kaip viruso nešiotojus iš prigimties. Ši nelaimė nėra kaip žemės drebėjimas ar cunamis, kurie vyksta kažkur. Virusui valstybinės sienos nebaisios ir tai yra viso pasaulio problema. Tokiose situacijose reikia ieškoti ne kaltininkų, bet viso pasaulio herojų.
Paprastai kalbant, jeigu sėdite Lietuvoje sveiki, galite dėkoti Kinijos močiutei, kuri paaukojo savo atostogas Paryžiuje su persėdimu Maskvoje. Taip pat Uhano medikams, bendrijų apsauginiams, maisto parduotuvių kasininkėms“, – sako D.Sidabras.
Kodėl nusprendė likti Uhane?
Pasak lietuvio, Lietuvos ambasada Pekine vis pasiteirauja dėl jo būklės. Jeigu turėtų klausimų, jis pats galėtų paskambinti pagalbos ir informacijos linija, veikiančia visą parą.
Sykį ambasada D.Sidabrui pasakė apie galimybę būti evakuotam, mat į miestą atskrenda kitų šalių pajėgos. Jis, kaip ir kiti du Uhane esantys lietuviai, šios pagalbos atsisakė. Kodėl?
„Man atrodo, kad evakuacija yra politinis dalykas. Šalys privalo pasiūlyti variantą išvykti, antraip žmonės gi supyktų – pradėtų kaltinti savo valstybes, kad jie nieko nedarė, bet realiai tos evakuacijos vyksta ne dėl to, kad reikia logiškai, bet politiškai. JAV atsiunčia savo karinį lėktuvą išskraidinti tautiečius – skamba labai rimtai ir didingai“, – galvoja vaikinas.
„Mano manymu, didesnis šansas užsikrėsti yra kelionės metu – pavyzdžiui, lėktuve, kuriame man buvo pasiūlyta vieta, buvo užsikrėtę du žmonės. Be to, visi pažįstami, kurie evakavosi į savo šalis, turėjo susimokėti patys. Tai gal ačiū, ne“, – kalbėjo D.Sidabras.
Pasak užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, evakuaciją vykdę prancūzai ir britai lietuvius atitinkamai į Paryžių ir Londoną parskraidinti siūlė nemokamai. Tiesa, po dviejų savaičių karantino į namus sugrįžti išties būtų tekę savomis lėšomis.
Lietuvis pasakoja, kad likti Kinijoje jį paskatino ir reklamos verslas, mat krizė jam gali stipriai pakenkti. Vaikinas teigia, kad pokyčiams turi pasiruošti.
„Aš dėl savo sveikatos nebijau, nes žinau, kad nesvarbu, kokios statistikos bebūtų ir kiek žmonių būtų užsikrėtę, nė vienas iš tų žmonių ar jų paliesti produktai mano durų slenksčio nepraeis. Tas yra svarbiausia. Aš nejaučiu jokių problemų susitaikyti su tokia situacija. Dienomis daugiausia dirbu iš namų. Kadangi po šios krizės verslai bus labai susilpnėję, žmonių srautas bus sumažėjęs, man reikia tam pasiruošti“, – teigė jis.
