Autoritarinis lyderis bus prisaikdintas per ceremoniją Minske esančiuose didžiuliuose Respublikos rūmuose 10 val. 50 min. Grinvičo (12 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kurioje, kaip manoma, nedalyvaus jokie Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai.
„Kai Aliaksandras Lukašenka prisieks padėjęs ranką ant Konstitucijos, reikš, kad jis oficialiai pradeda eiti valstybės vadovo pareigas“, – sakė CRK atstovas.
A.Lukašenka pradės eiti valstybės vadovo pareigas davęs tokią priesaiką: „Pradėdamas eiti Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos liaudžiai, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir ginti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas.“
Tuomet Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteiks A.Lukašenkai prezidento pažymėjimą.
Iškilmingą inauguracijos ceremoniją Respublikos rūmų didžiojoje salėje stebės Nacionalinio Susirinkimo deputatai, Vyriausybės ir CRK nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Vyriausiojo ūkio teismų teisėjai, Baltarusijos visuomenės atstovai.
Manoma, kad Respublikos rūmų salėje taip pat bus užsienio svečių. Tačiau, kaip pareiškė prezidento Spaudos tarnybos vadovas Pavelas Liogkis, Baltarusijoje nėra praktikos kviesti į išrinkto šalies prezidento inauguraciją kitų valstybių aukščiausių asmenų.
„Baltarusijoje taip susiklostė iš pat pradžių, kad į inauguraciją kitų valstybių aukščiausi pareigūnai specialiai nekviečiami“, – teigė prezidento Spaudos tarnybos vadovas.
Kaip pranešė agentūrai Baltarusijos informacijos valdybos viršininkas ir URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas, 32 užsienio diplomatinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių vadovai ketina dalyvauti prezidento inauguracijos ceremonijoje.
Tuo tarpu nei Europos Sąjungos (ES) delegacijos Minske vadovas, nei Bendrijos šalių atstovai Baltarusijoje A.Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje nedalyvaus.
„Mūsų pozicija dėl šių rinkimų labai aiški. Mes daug kartų raginome paleisti politinius kalinius ir liautis persekioti opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus“, – Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.
„Šį sprendimą priėmė visos 27 Europos Sąjungos valstybės“, – pridūrė ji.
Maskvai inauguracijoje atstovaus Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas, pranešė Rusijos ambasada.
Pernai po gruodžio 19 dieną vykusių rinkimų dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš esą nesąžiningus rinkimus, per kuriuos A.Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės.
Prieš protestuotojus buvo imtasi griežtų priemonių, o daugiau nei 600 žmonių buvo suimti, tarp jų dauguma kandidatų, metusių iššūkį A.Lukašenkai, kurį Vašingtonas anksčiau yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi.
Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusija taip pat nurodė uždaryti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) būstinę Minske, akivaizdžiai reaguodama į šios transatlantinės saugumo bendrijos aštrią kritiką dėl pastarųjų prezidento rinkimų.
ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto galimas sankcijas.
Tačiau didėjant diplomatiniam susipriešinimui tarp Baltarusijos ir Bendrijos inauguracijos išvakarėse A.Lukašenka itin dygiai pažadėjo reaguoti, jeigu Vakarų šalys nuspręstų izoliuoti jo režimą.
Karingame kreipimesi į savo Vyriausybę lyderis pareiškė, kad Vakarų šalių grasinimas uždrausti išduoti vizas jo administracijai bus laikomas mėginimu parklupdyti Baltarusiją.
„Niekam nesiruošiame lankstytis ir niekam neleistina mus versti tai daryti. Tai susiję su visais, kurie mėgina daryti spaudimą ir blokuoti šalį – nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa Europos Sąjunga“, – A.Lukašenka sakė per Vyriausybės posėdį.
„Vyriausybei duotas vienas nurodymas: jeigu kas nors bandys taikyti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias griežčiausias“, – teigė jis.
Lenkija ir Vokietija buvo vienos iš pagrindinių šalių, pasisakiusių prieš smurtą Baltarusijoje po rinkimų, per kuriuos A.Lukašenkos pagrindinis varžovas oficialiai tesurinko mažiau nei 3 proc. balsų.
A.Lukašenka savo Vyriausybei sakė, kad suimtųjų prisipažinimai rodo, jog šios dvi Europos šalys siekė nuversti Baltarusijos vadovą, kurstydamos protestus rinkimų dieną.
„Tikriausiai matėte, kaip įnirtingai vokiečiai ir lenkai puola Baltarusiją... Visi šie planai ir didžioji dalis pinigų buvo gauti iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas, – pareiškė jis. – Būtent ten buvo sukurpti planai pasikėsinti į konstitucinę santvarką.“
Kitaip negu JAV ir ES, Rusija atsiribojo nuo kaimynės „vidaus reikalų“, siekdama tęsti bendrus ekonomikos projektus su Minsku.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris yra faktinis savo šalies lyderis, ketvirtadienį per derybas su Baltarusijos Vyriausybės vadovu sakė, kad Maskva ir Minskas „turi stiprų potencialą ir geras vystymosi perspektyvas“.
