Kaip rašo „The New York Times“, toks klausimas Artimuosiuose Rytuose užduodamas jau kurį laiką, bet jį dabar paaštrino B.Netanyahu, kovojantis dėl išlikimo ir pergalės prie susivienijusio centristų politinio bloko.
Regioną pribloškęs B.Netanyahu pareiškimas apie Izraelio suverenitetą Vakarų Krante, regis, yra paskutinis į korupcinius skandalus įklimpusio premjero bandymas išjudinti šalies dešiniuosius rinkėjus, laimėti rinkimus ir išlikti valdžioje.
Aneksijai tolygus žingsnis
Aneksijos šalininkai Izraelyje galvoja ne tik apie antradienio balsavimą, bet ir apie JAV prezidento rinkimus 2020 metais.
Jie mato, kad Donaldas Trumpas Izraelį remia besąlygiškai, ir ragina pasinaudoti „istorine proga“ aneksuoti dalį Vakarų Kranto ar net visą šią teritoriją.
Būtent dėl to greičiausiai ir skubama – juk tikrai gali būti, kad D.Trumpas neteks prezidento posto po 2020-ųjų rinkimų. Jei prezidentu taps Demokratų partijų atstovas, politika Izraelio atžvilgiu greičiausiai vėl keistųsi.
Dviejų valstybių sprendinio rėmėjai, nors ir pripažįsta, kad nėra tiksliai žinoma, kaip reaguos palestiniečiai, teigia, jog suverenumo Vakarų Krante siekis Izraeliui gali reikšti košmarą. Pavyzdžiui, gali padaugėti smurtinių išpuolių, o šalį pasmerks tarptautinė bendruomenė.
Besitęsiančios nausėdijų statybos palestiniečių žemėje dažnai pavadinamos „šliaužiančia aneksija“. Iki šiol šis procesas vyko labai lėtai – taip, kad dviejų valstybių sprendinio šalininkai galėjo raminti save, esą tokius žingsnius bus galima prireikus atšaukti.
Bet jei Vakarų Krante būtų įvestas Izraelio suverenitetas, tokį ėjimą anuliuoti būtų beveik neįmanoma.
Šis žingsnis būtų tolygus aneksijai ir pažeistų 25 metų senumo Oslo susitarimus, pagal kuriuos dabartinis status quo gali būtų pakeistas tik derybų keliu.
Ilgai laikėsi per vidurį
B.Netanyahu daug metų diskusijose dėl taikos Artimuosiuose Rytuose laikėsi per vidurį.
Kairėje – dviejų valstybių, Izraelio ir Palestinos, sprendinio šalininkai, o dešinėje – aktyvistai, siekiantys aneksuoti visą Vakarų Krantą ir sukurti vadinamąjį Didįjį Izraelį, žydų valstybę nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros.
Pastarieji izraeliečiai dar neseniai buvo laikomi dešiniaisiais marginalais. Bet kadangi jau mažiau nei pusė šalies gyventojų remia dviejų valstybių sprendinį, taikos stovykla jau neatliepia visuomenės daugumos.
Michaelas Orenas: „Parama Izraelio suvereniteto Judėjoje ir Samarijoje paskelbimui tapo lakmuso popierėliu visiems lyderiams dešinėje.“
Atvirkščiai, pastaraisiais metais greitai augantis judėjimas už suverenitetą „Ribonut“ netgi įsitvirtino Izraelio politinio spektro dešinėje.
Parlamente – Knesete – nuo 2015 metų debatams buvo pateikta ne mažiau nei 60 teisės aktų, kuriuose kalbama apie vienokią ar kitokią Vakarų Kranto aneksijos formą.
„Parama Izraelio suvereniteto Judėjoje ir Samarijoje paskelbimui tapo lakmuso popierėliu visiems lyderiams dešinėje“, – teigia vienas dabartinės B.Netanyahu vyriausybės narių Michaelas Orenas.
Tokio suvereniteto judėjimo aktyvistai teigia, kad Izraelyje, vos priartėjus prie dviejų valstybių sprendinio, kyla vis naujų neramumų banga – skelbiami nauji sukilimai, sprogdinasi savižudžiai, leidžiamos raketos.
Tarp kitko, absoliučiai visi B.Netanyahu partijos „Likud“ nariai, kurie rytoj sieks perrinkimo, jau anksčiau palaimino pastangas aneksuoti bent dalį Vakarų Kranto. Laikėsi vienintelis premjeras.
Dešinieji stengsis prispausti
Vis dėlto šeštadienio vakarą, jausdamas didelį spaudimą dėl centristinio aljanso „Mėlyna ir balta“ lyderio Benny Gantzo populiarumo, B.Netanyahu neištvėrė ir pasižadėjo „pritaikyti suverenumą“ Vakarų Krante.
„Klausimas, kurį užduodate, yra įdomus: ar mes dabar žengsime į kitą etapą? Ir atsakymas yra, taip, mes žengsime į kitą etapą“, – pareiškė „Likud“ lyderis.
Paklaustas, ar Izraelio teisę taikytų nausėdijose – žydų gyvenvietėse Vakarų Krante, B.Netanyahu pridūrė, kad čia nesustotų: „Nematau skirtumo tarp nausėdijų blokų ir paskirų nausėdijų, nes manau, kad visos tokios nausėdijos yra Izraelis.“
Kitą dieną apie premjero pareiškimą prakalbo visas Izraelis. Šalis, tiesa, pratusi prie B.Netanyahu staigmenų paskutinėmis dienomis prieš rinkimus.
2015-aisiais jis staiga prabilo apie numatomą didelį Izraelio arabų aktyvumą rinkimuose ir tariamą pavojų, kad dėl to valdžią perims kairuoliška vyriausybė. Šįkart dešiniuosius rinkėjus bandoma sugundyti naujakurių svajonėmis.
Benjaminas Netanyahu: „Nematau skirtumo tarp nausėdijų blokų ir paskirų nausėdijų, nes manau, kad visos tokios nausėdijos yra Izraelis.“
„Bibi yra Bibi“, – panaudodamas B.Netanyahu pravardę pripažino buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Danielis Kurtzeris.
Tuo metu B.Gantzas ir kiti aljanso „Mėlyna ir balta“ lyderiai atsiribojo nuo tokių vienašališkų veiksmų Vakarų Kranto atžvilgiu. Jie pareiškė, kad B.Netanyahu tiesiog bando išgelbėti savo kailį ir kad nėra tokių kvailų izraeliečių, kurie patikės premjero pažadais.
Ir iš tiesų – analitikai jau įžvelgia spragų, kuriomis galėtų pasinaudoti ir savojo pažado neišpildyti B.Netanyahu. Jis esą galėtų prabilti apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių permainos taptų nebeįmanomos.
Izraelio politikos forumo analitikas Michaelas Koplow šeštadieninį B.Netanyahu pasisakymą palygino su jo kalba 2009 metais, kai premjeras, spaudžiamas tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos, paskelbė remiantis dviejų valstybių sprendinį.
Nors nuo to pareiškimo B.Netanyahu ateinančiais metais atsitraukė, Izraelio kairieji dar ilgai citavo patį premjerą ir taip jį spaudė neatsižadėti dviejų valstybių sprendinio.
Anot M.Koplow, taip bus ir dabar – dešinieji stengsis priversti B.Netanyahu žengti žingsnius Vakarų Krante: „Aš nemanau, kad jis sugebės išsisukti.“
Gresia kaltinimai
Premjeras taip pat gerokai silpnesnis politine prasme nei prieš dešimtmetį – jam gali būti pareikšti kaltinimai dėl korupcijos, įskaitant papirkinėjimą.
Manoma, kad B.Netanyahu, jei tik laimės rinkimus, stengsis suformuoti tokią valdančiąją koaliciją, kuri priimtų įstatymus atgaline tvarka, o tai neleistų patraukti ministrą pirmininką baudžiamojon atsakomybėn.
Tokiu atveju įmanomi savotiški mainai su koalicijos partneriais – garantija, kad B.Netanyahu nekeliaus už grotų, mainais į konkrečius veiksmus Vakarų Kranto aneksavimo atžvilgiu.
„Partijos, kurių jam (B.Netanyahu, – red.) reikės koalicijos suformavimui, dabar galės aiškinti, kad jis turi dirbti dėl suvereniteto, jei nori apsisaugoti nuo kaltinimų.
Partneriai norės išspausti maksimumą, jis bandys išskirti minimumą“, – pareiškė dar vienas buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Danielis Shapiro.
Jo teigimu, jokių stabdžių iš Trumpo administracijos galima nelaukti. Skirtingai nei tada, kai dirbdavo ankstesnės administracijos, iš Vašingtono neatskries žinia: „Nedarykite to.“
Domino efekto grėsmė
Dviejų valstybių sprendinio rėmėjai įspėja, kad regione dėl Izraelio veiksmų įmanoma išvysti domino efektą – esą iš pradžių gali būti aneksuotos kelios nausėdijos, tuomet visa Izraelio administruojama Vakarų Kranto dalis, o tada ir visas Vakarų Krantas.
„Palestiniečiai, kiti arabai ir tarptautinė bendruomenė tai įvertins kaip Izraelio nacionalinį sprendimą užtrenkti duris dviejų valstybių sprendiniui, užtrenkti duris deryboms“, – teigė buvęs ekspremjero Shimono Pereso patarėjas Nimrodas Novikas.
Jis priklauso dviejų valstybių sprendinį remiančiai buvusių aukšto rango kariškių ir nacionalinio saugumo pareigūnų organizacijai „Vadai už Izraelio saugumą“.
Organizacija prognozuoja, kad pirmiausia įsipliekstų smurtas Vakarų Krante. Palestiniečių saugumo pajėgos atsisakytų bendradarbiauti su Izraeliu, Palestinos savivalda apskritai sugriūtų, o Izraelio kariuomenei prireiktų iš naujo okupuoti visą Vakarų Krantą.
Dar pavojingiau tai, kad palestiniečiams aneksuotoje teritorijoje nesuteikus pilietybės būtų galima pradėti kalbėti apie apartheidą.
Izraelio suvereniteto įvedimo Vakarų Kranto dalyje šalininkai tikina, esą arabai ir tarptautinė bendruomenė tokiam žingsniui labai nesipriešintų – esą ir taip tikimasi, kad sukūrus Palestinos valstybę nausėdijos liktų Izraelio dalimi.
„Bet aneksavimo procesas nesustos nausėdijų blokuose. Ir tai labiausiai pavojinga“, – įsitikinęs M.Koplow.