Izraelio pajėgos atskleidė dar vieną didelį „Hamas“ tunelių tinklą po Gazos miestu

Naujausias Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.

Iranas „aktyviai dalyvavo“ planuojant Jemeno husių sukilėlių atakas prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje, teikė ginklus, finansavimą, mokymus ir „taktinę žvalgybinę informaciją“, kad būtų galima vykdyti smūgius svarbiame jūrų koridoriuje, sakoma JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime.

Remdamasi neseniai išslaptinta amerikiečių žvalgybos informacija, A. Watson teigia, kad „Irano parama per visą Gazos Ruožo krizę leido husių judėjimui rengti atakas prieš Izraelį ir jūrų taikinius, nors Iranas dažnai perleisdavo husių judėjimui teisę priimti operatyvinius sprendimus“.

„Nuo 2015 m. Iranas perdavė husių grupuotės nariams pažangias ginklų sistemas, įskaitant nepilotuojamas oro sistemas, sausumos atakos sparnuotąsias raketas ir balistines raketas, kurios nuo spalio mėn. buvo naudojamos išpuoliams prieš jūrų laivus, įskaitant komercinius laivus, neturinčius jokių žinomų ryšių su Izraeliu, ir išpuoliams prieš Izraelį“, – sakė A.Watson.

„Scanpix“/AP nuotr./Jemeno husiai patys nufilmavo, kaip užgrobia laivą Raudonojoje jūroje

Be nuolatinės Irano paramos „husių grupuotė sunkiai galėtų veiksmingai sekti ir atakuoti komercinius laivus“, – pridūrė ji.

Iranas, kuris jau seniai remia Jemeno sukilėlius, pagal JAV vertinimą, husių grupuotę aprūpino bepiločių orlaivių sistemomis, sparnuotosiomis raketomis ir balistinėmis raketomis, įskaitant tas, kurios buvo panaudotos per neseniai įvykdytus smūgius komerciniams ir kariniams laivams ir bandymus atakuoti Izraelį.

„Neturime jokio pagrindo manyti, kad Iranas bando atgrasyti husių grupuotę nuo tokio neapgalvoto elgesio“, – sakė A.Watson.

Dėl husių kampanijos vis daugiau bendrovių sustabdė veiklą šiame pagrindiniame prekybos kelyje.

JAV sudarė karinių jūrų pajėgų koaliciją, kad apsaugotų Raudonosios jūros pasaulinį laivybos kelią. Tačiau J. Bideno administracija kol kas nesiėmė žingsnio atšaukti savo sprendimo išslaptinti husių judėjimą kaip teroristinę organizaciją. JAV pareigūnai teigia, kad Vašingtonas vis dar svarsto šį žingsnį.

Islamo pasipriešinimas Irake, Irano remiamų sukarintų grupuočių koalicija, teigia prieš kelias dienas smogusi „gyvybiškai svarbiam taikiniui“ Viduržemio jūroje.

Šaltinis grupuotėje „Al Jazeera“ teigia, kad taikinys buvo Karišo dujų gręžinys prie Izraelio šiaurinės pakrantės.

Irako islamo pasipriešinimo teiginiai, kurių negalima patikrinti, pasirodė po to, kai IDF paskelbė praėjusią savaitę virš jūros netoli Libano numušusi droną, kuris priartėjo prie Izraelio oro erdvės.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) atskleidė, kad aptiko dar vieną didelį „Hamas“ tunelių tinklą pietinėje Gazos miesto dalyje, ir paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip šuo iš Okeco kinologų būrio skenuoja požemines perėjas.

Pasak IDF, tinklo ilgis siekia šimtus metrų, jame yra vadavietės, sandėliai ir didelės poilsio zonos su elektros, ryšių linijomis ir vandeniu.

Tunelį IDF aptiko po to, kai brigados „Yiftah“ kariai ir koviniai inžinieriai kovėsi su „Hamas“ kovotojais pagrindiniame teroristų grupuotės komplekse Gazos mieste, netoli ligoninės „al-Quds“.

IDF teigia, kad per mūšį kariai nukovė kelis „Hamas“ kovotojus, o vėliau tame pačiame rajone veikiantys desantininkų brigados kariai aptiko kelias tunelių šachtas, vedančias į pagrindinį požeminį tinklą.

Tuomet elitinis kovinės inžinerijos padalinys „Yahalom“ ir „Oketz“ atvyko ištirti po „Hamas“ kompleksu esančių tunelių, kurie, atlikus skenavimą, pasirodė esantys kelių lygių.

Vėliau koviniai inžinieriai ir 99-oji divizija tunelius sunaikino.

Izraelis yra „dėkingas“ Jungtinėms Valstijoms už jų pastangas „išspręsti problemiškiausius elementus“ penktadienį priimtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje, CNN sakė Izraelio pareigūnas.

„Jie tikrai sunkiai dirbo, ir mes tikrai vertiname jų pastangas“, – pridūrė pareigūnas.

Priimtoje rezoliucijoje raginama „skubiai ir pratęsti humanitarines pauzes ir koridorius visame Gazos Ruože pakankamam dienų skaičiui, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai, greitai, saugiai ir netrukdomai humanitarinei pagalbai patekti“.

JAV susilaikė nuo balsavimo, todėl rezoliucija buvo priimta. Rusija taip pat susilaikė.

Pareigūnas pavadino rezoliuciją „nereikalinga ir įrodančia, kad JT nesugeba atlikti teigiamo vaidmens konflikte“.

Izraelio santykiai su JT nusmuko iki istoriškai žemiausio lygio. Izraelis jau seniai mano, kad JT yra šališkos jo atžvilgiu. Keli Izraelio pareigūnai viešai ragino atsistatydinti JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą, kuris ne kartą pasmerkė spalio 7 d. „Hamas“ išpuolį, įskaitant laišką, kuriame jis rėmėsi 99 straipsniu, kad atkreiptų Saugumo Tarybos dėmesį į padėtį Gazoje.

JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria raginama sudaryti laikinas paliaubas Gazos Ruože, kad į „Hamas“ valdomą anklavą būtų galima teikti daugiau pagalbos, ir nedelsiant paleisti įkaitus, pagrobtus per spalio 7 d. žiaurumus Pietų Izraelyje.

Už rezoliuciją balsavo 13 narių, prieš – nulis. Jungtinės Valstijos ir Rusija susilaikė.

Prieš balsavimą JAV užblokavo Rusijos pataisą, kuria buvo reikalaujama „skubiai ir tvariai nutraukti karo veiksmus“. Ši pataisa buvo griežtesnė už pačią rezoliuciją, kurioje raginama „sudaryti sąlygas“ nutraukti karo veiksmus.

Rezoliucijoje „raginama imtis skubių veiksmų, kad nedelsiant būtų sudarytos sąlygos saugiai, netrukdomai ir išplėstai humanitarinei pagalbai patekti ir sudarytos sąlygos tvariam karo veiksmų nutraukimui“.

Tai pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Taryba priėmė rezoliuciją, į kurią įtraukta formuluotė dėl „karo veiksmų nutraukimo“, tačiau joje vis dar nereikalaujama nedelsiant ir visam laikui nutraukti ugnį, o tam priešinasi ir JAV, ir Izraelis.

Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad raketų salvė iš Libano užmušė vieną jos karį ir dar vieną sužeidė netoli sienos.

Nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios spalio 7 dieną stebimi susirėmimai tarp Izraelio ir Libane veikiančių ginkluotų grupuočių 

Kariai nukentėjo vykdydami operatyvinę veiklą Štulos vietovėje Izraelio šiaurėje, sakoma kariuomenės pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gazos Ruožo gyventojai stebi Izraelio atakos padarinius

Per pirmąsias šešias karo Gazos Ruože savaites Izraelis nuolat naudojo vienas didžiausių ir galingiausių bombų tose teritorijose, kurias jis nurodė kaip saugias civiliams gyventojams, skelbia laikraštis „The New York Times“, remdamasis atlikta vaizdinių įrodymų analize.

Vaizdo įrašų tyrime daugiausia dėmesio skiriama 900 kg bombų naudojimui pietinėje Gazos Ruožo teritorijoje, į kurią Izraelis buvo nurodęs civiliams gyventojams persikelti dėl saugumo. Nors tokio dydžio bombas naudoja kelios Vakarų kariuomenės, amunicijos ekspertai teigia, kad JAV pajėgos jų beveik niekada nebemeta tankiai apgyvendintose teritorijose.

Laikraštis užprogramavo dirbtinio intelekto įrankį, kad šis nuskaitytų palydovines pietinės Gazos vaizdų nuotraukas ieškodamas bombų kraterių. Žurnalistai rankiniu būdu peržiūrėjo paieškos rezultatus, ieškodami maždaug 12 metrų skersmens ar didesnių kraterių. Amunicijos ekspertai teigia, kad paprastai tokio dydžio krateriai lengvoje smėlingoje Gazos teritorijoje susidaro tik po 900 kg bombų.

Galiausiai tyrimo metu palydovinėse nuotraukose ir dronų filmuotoje medžiagoje nustatyti 208 krateriai. Dėl ribotų palydovinių vaizdų ir bombos poveikio skirtumų tikėtina, kad buvo daugybė atvejų, kurie nebuvo užfiksuoti. Tačiau išvados atskleidžia, kad galingos bombos kėlė nuolatinę grėsmę saugumo ieškantiems civiliams pietinėje Gazos Ruožo dalyje.

Atsakydamas į klausimus apie bombos panaudojimą pietinėje Gazos dalyje, Izraelio kariuomenės atstovas spaudai pareiškime laikraščiui NYT teigė, kad Izraelio prioritetas – sunaikinti „Hamas“, o „tokio pobūdžio klausimai bus nagrinėjami vėliau“. Atstovas spaudai taip pat sakė, kad Izraelio pajėgos „imasi įmanomų atsargumo priemonių, kad sumažintų žalą civiliams“.

Tačiau JAV pareigūnai teigė, kad Izraelis, kovodamas su „Hamas“, turėtų dėti daugiau pastangų, kad sumažintų civilių aukų skaičių. Pentagonas padidino mažesnių bombų, kurios, jo nuomone, geriau tinka tokioms miestų aplinkoms kaip Gazos Ruožas, tiekimą Izraeliui. Vis dėlto nuo spalio mėn. Jungtinės Valstijos taip pat išsiuntė daugiau kaip 5 000 MK-84 šaudmenų – 900 kg svorio bombų.

Turkijos valdžios institucijos sulaikė 304 asmenis, įtariamus ryšiais su grupuote „Islamo valstybė“ (IS), penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.

Vykdydama operaciją, pavadintą HEROES-34, policija vienu metu surengė reidus 32 miestuose, įskaitant Stambulą.

Socialiniuose tinkluose A.Yerlikaya nurodė, kad vien Stambule buvo sulaikyti 86 įtariamieji. 

„Mes ir toliau ryžtingai kovosime su terorizmu, kol bus neutralizuotas paskutinis teroristas“, – pareiškė ministras. 

IS Turkijoje yra įvykdžiusi ne vieną išpuolį, įskaitant 2017 metais Stambule surengtą ataką naktiniame klube, per kurią žuvo 39 žmonės.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad daugiau kaip 20 šalių prisijungė prie JAV vadovaujamos koalicijos, siekiančios apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje nuo Jemeno husių sukilėlių atakų. 

Irano remiami husiai ne kartą taikėsi į laivus, plaukiojančius šiuo gyvybiškai svarbiu laivybos keliu. Pasak jų, šie išpuoliai vykdomi prieš Izraelio laivus dėl jų karo prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis žurnalistams sakė, kad prie koalicijos jau prisijungė virš 20 šalių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Jo teigimu, vykdydami šiuos išpuolius husiai kėsinasi į kiekvienos pasaulio šalies ekonominę gerovę ir klestėjimą.

Skelbiama, kad koalicijos pajėgos kaip savotiškas patrulis veiks Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje ir prireikus padės komerciniams laivams.

Izraelio ir „Hamas“ karas prasidėjo spalio 7 dieną, kai palestiniečių kovotojų grupuotė surengė išpuolį prieš žydų valstybę, per kurį, naujienų agentūros AFP skaičiavimais, pagrįstais Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį taikinių palestiniečių anklave bombardavimą ir antžeminę invaziją, per kurią, Gazos Ruožo „Hamas“ vyriausybės teigimu,  žuvo mažiausiai 20 tūkst. žmonių.

Šios žūtys sukėlė visuotinį pyktį Artimuosiuose Rytuose ir paskatino ginkluotų grupuočių atakas regione, įskaitant husių išpuolius prieš Raudonosios jūros laivus.

Pirmadienį JAV paskelbė apie tarptautinę Raudonosios jūros koaliciją, o po dviejų dienų husių grupuotė įspėjo, kad jei bus užpulta, suduos atsakomąjį smūgį.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį turi balsuoti dėl pagalbos Gazos Ruožui padidinimo, pasaulinei organizacijai įspėjus, kad Izraelio ir „Hamas“ karas stumia šią palestiniečių teritoriją bado link.

Atskirai taip pat vykdomos diplomatinės pastangos dėl naujos kovų pertraukos šiame didžiausiame Gazos Ruožo kare, išprovokuotame spalį „Hamas“ įvykdytos beprecedentės atakos Izraelyje.

Gazos Ruože blogėjant sąlygoms, JT Saugumo Taryba derasi dėl rezoliucijos pagalbos gabenimui padidinti.

Naujausioje rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama penktadienį, raginama imtis „skubių veiksmų, kad nedelsiant būtų sudarytos sąlygos saugiai ir netrukdomai patekti humanitarinei pagalbai, taip pat sudaryti sąlygas tvariam karo veiksmų nutraukimui“.

Tačiau joje neraginama nedelsiant nutraukti ugnį.

Kadras iš vaizdo įrašo/Izraelio pajėgos Gazos Ruože

Savo sąjungininkės JAV remiamas Izraelis nesutiko su terminu „paliaubos“. Trečiadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad karas tarp žydų valstybės ir „Hamas“ Gazos Ruože nesibaigs, kol palestiniečių grupuotė nebus sunaikinta.

JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė žurnalistams, kad Vašingtonas pritars rezoliucijai, jei ji bus pateikta tokia, kokia yra.

Karas prasidėjo spalio 7 dieną, kai „Hamas“ kovotojai įsiveržė į Izraelį nužudė apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti žydų valstybės duomenimis.

„Hamas“ taip pat įkaitais paėmė apie 250 žmonių. 

Pažadėjęs sunaikinti grupuotę, Izraelis pradėjo nepaliaujamą Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminę invaziją, per kurią, kaip pareiškė „Hamas“ vyriausybė, žuvo mažiausiai 20 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

JT remiama pasaulinė bado stebėsenos sistema ketvirtadienį paskelbė, kad visiems palestiniečių anklavo gyventojams gresia badas. Ji taip pat įspėjo apie katastrofiškas gyvenimo sąlygas.

„Jau kelias savaites perspėjame, kad dėl tokio nepritekliaus ir naikinimo kiekviena diena Gazos gyventojams atneš tik dar didesnį badą, ligas ir neviltį“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas. 

Penktadienį „Hamas“ kontroliuojamos Gazos Ruožo Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad nuo spalio 7 d. Gazos ruože žuvo 20 057 žmonės.

Iš viso per konfliktą taip pat buvo sužeista 53 320 žmonių, teigiama pranešime.

Ministerija teigė, kad per pastarąsias 48 valandas, kai didžiojoje teritorijos dalyje neveikė ryšių tinklai, žuvo 390 žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Izraelio smūgio Rafoje pasekmės

Ketvirtadienio vakarą telekomunikacijų paslaugų teikėjas „Paltel“ pareiškime nurodė, kad centrinėje ir pietinėje Gazos Ruožo dalyse pamažu vėl pradedamos teikti paslaugos, kurių teikimas buvo sutrikęs dėl Izraelio bombardavimo.

VIDEO: Izraelio pajėgos sunaikino Gazos miesto tunelių tinklą

Izraelio pajėgos sunaikino Gazos miesto tunelių tinklą

IDF

Izraelio gynybos pajėgos ketvirtadienį sunaikino „strateginį teroristų tunelių tinklą“ Gazos miesto centrinėje dalyje, pranešė Izraelio gynybos pajėgų atstovas spaudai Daniel Hagari. 

„Šiandien sunaikinus svarbią infrastruktūrą, „Hamas“ teroristinė organizacija neteko strateginių pajėgumų“, – sakė D.Hagari. 

Trečiadienį IDF paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose, jų teigimu, matyti tunelių tinklas, jungiantis „Hamas“ aukštų vadovų gyvenamąsias vietas ir biurus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Hamas“ tunelis Gazos Ruože

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba dar kartą atidėjo balsavimą dėl ilgai atidėliotos rezoliucijos dėl „Hamas“ ir Izraelio karo iki vėlesnio penktadienio, teigia diplomatiniai šaltiniai, nes JAV pareiškė, kad pritaria dabartinės formos rezoliucijos projektui.

Tai jau ketvirtas kartas, kai Saugumo Taryba šią savaitę atidėjo balsavimą, nes buvo dedamos diplomatinės pastangos, kad JAV pritartų rezoliucijai, po to, kai gruodžio 9 d. ji vetavo rezoliuciją, kurioje buvo raginama nutraukti ugnį, tačiau nebuvo pasmerktos spalio 7 d. „Hamas“ žudynės Izraelyje, per kurias tūkstančiai teroristų nužudė apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 240 įkaitų, ir nebuvo pripažinta Izraelio teisė gintis.