Europos diplomatijos vadovas nurodė vienintelį kelią į taiką tarp Izraelio ir Palestinos

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį po susitikimo su Graikijos ministru pirmininku Kretoje sakė norįs užtikrinti, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose neišplistų.

„Vienas iš didžiausių rūpesčių yra Izraelio ir Libano siena, ir mes norime padaryti viską, kas įmanoma, kad nebūtų jokio eskalavimo“, – pridūrė jis.

JAV karinės pajėgos ankstų šeštadienį virš Raudonosios jūros tarptautiniuose vandenyse netoli kelių prekybinių laivų numušė dar vieną droną, pranešė Pentagonas.

Incidentas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai dvylika JAV vadovaujamų šalių perspėjo Jemeno husių sukilėlius dėl neįvardytų pasekmių, jei jie nenutrauks išpuolių prieš Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus.

JAV centrinis štabas (CENTCOM) šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „iš Irano remiamų husių kontroliuojamų Jemeno teritorijų paleistą bepilotį orlaivį savigynos tikslais numušė „USS Laboon“ – „Arleigh Burke“ klasės eskadrinis minininkas.

Pranešime priduriama, kad niekas nenukentėjo.

Incidentas įvyko Raudonosios jūros pietuose, netoli kelių prekybinių laivų, nurodoma pranešime.

Netrukus po Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios į regioną dislokuoti eskadriniai minininkai „USS Laboon“ anksčiau numušė dronų, kuriuos, kaip manoma, paleido husių sukilėliai.

Pentagono duomenimis, nuo karo pradžios spalio 7 dieną sukilėliai surengė daugiau kaip 100 dronų ir raketų smūgių į taikinius Raudonojoje jūroje ir Izraelyje.

Husiai teigia, kad taikosi į Izraelį ir su Izraeliu susijusius laivus, norėdami priversti nutraukti puolimą Gazos Ruože, kur Izraelis kariauja su „Hamas“ kovotojais.

Išpuoliai kelia pavojų jūros tranzito maršrutui, kuriam tenka iki 12 proc. pasaulinės prekybos, todėl Jungtinės Valstijos įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę Raudonosios jūros laivybai apsaugoti.

12 JAV vadovaujamų šalių trečiadienį perspėjo Jemeno husių sukilėlius dėl neįvardytų pasekmių, jei jie nenutrauks išpuolių prieš laivus.

Tačiau Danijos laivybos milžinė „Maersk“, atsižvelgdama į labai nestabilią padėtį, penktadienį pareiškė, kad artimiausioje ateityje visus laivus nukreips aplink Afriką, užuot naudojusis Raudonąja jūra ir Sueco kanalu.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė savo kolegai iš Irano šeštadienį pareiškė, kad Iranas ir su juo susijusios šalys turi nutraukti destabilizuojančius veiksmus, galinčius sukelti platesnio masto konfliktą Artimuosiuose Rytuose, tebevykstant karui Gazos Ruože.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, kuri telefonu kalbėjosi su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu, „labai aiškiai pasakė, kad regioninio karo pavojus dar niekada nebuvo toks didelis, todėl Iranas ir su juo susijusios šalys turi nedelsiant nutraukti savo destabilizuojančius veiksmus“, sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna Kyjive

„Iš eskalavimo niekas nelaimės“, – priduriama jame.

Šis raginimas nuskambėjo po to, kai Irano remiama „Hezbollah“ grupuotė Libane pareiškė, kad nukreipė 62 raketas į Izraelio bazę kaip, anot jos, pirminį atsaką į „Hamas“ lyderio pavaduotojo nužudymą Beirute.

Irano valstybinė žiniasklaida šeštadienį taip pat pranešė, kad per du sprogimus, kurie nugriaudėjo trečiadienį, kai minia žmonių susirinko prie prieš ketverius metus žuvusio Revoliucinės gvardijos generolo Qasemo Soleimani kapo pagerbti jo atminimo, žuvo 91 žmogus. Anksčiau buvo paskelbtas mažesnis žuvusiųjų skaičius.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už šiuos Irane įvykusius sprogimus ir taip dar labiau pakurstė nuogąstavimus dėl platesnio masto konflikto regione.

Anksčiau šeštadienį C.Colonna sakė, kad taip pat kalbėjo su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry,

„Egiptas ir Prancūzija yra pirmose gretose, kad humanitarinė pagalba patektų į Gazos Ruožą ir būtų evakuoti sunkiausiai sužeistieji“, – sakė ji socialiniame tinkle „X“. 

Palestinos išsivadavimo organizacijos Vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Husseinas al-Sheikhas šeštadienį pareiškė, kad „Gazos Ruožo ateitį sprendžia Palestinos žmonės, o ne Izraelis“. Jo komentaras pasigirdo po diskusijų Izraelyje dėl plano Gazos Ruožui sukūrimo pasibaigus kovoms, skelbia žiniasklaidos grupė CNN.

„Visi okupacinių politikų ir vadovų siūlomi scenarijai veda tik į nesėkmę. Pasiekti visapusišką sprendimą ir pasitraukti iš okupacijos yra mūsų pasirinkimas, mūsų programa ir strategija“, – nurodė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Palestinos išsivadavimo organizacijos Vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Husseinas al-Sheikhas

Organizacija, kaip pagrindinė Palestinos savivaldos sudedamoji dalis, iš dalies valdo okupuotą Vakarų Krantą. Ją iš Gazos Ruožo dar 2007 m. išstūmė „Hamas“.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas trijų puslapių dokumente, pavadintame „Diena po karo“, išdėstė planus, kas galėtų įvykti po karo.

Jame tvirtinama, kad Izraelio kariuomenė išlaikys „operatyvinių veiksmų laisvę Gazos Ruože“, o Izraelis toliau „tikrins į teritoriją įvežamas prekes“.

Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu centro dešiniosios partijos „Likud“ narys Y.Gallantas nurodė, kad pasiekus karo tikslus „Gazos Ruože Izraelio neliks nė kvapo“, ir, atrodo, atmetė galimybę Gazos Ruože atkurti Izraelio gyvenvietes, kurias Izraelis vienašališkai panaikino 2005 m.

Pasak CNN šaltinio, šis planas sukėlė karštas diskusijas Izraelio ministrų kabinete.

Y.Galanto planą penktadienį sukritikavo kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas, kuris kartu su kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministru Itamaru Ben Gviru pasisakė už Gazos perkėlimą už anklavo ribų. Jų komentarus pasmerkė Jungtinės Valstijos, Jungtinių Tautų pareigūnai ir kelios arabų valstybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis šeštadienį perspėjo dėl regioninio konflikto, jei į jį įsitrauktų Libanas, jau beveik tris mėnesius tęsiantis Izraelio karui su „Hezbollah“ sąjungininke „Hamas“.

„Būtina išvengti regioninės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Būtina vengti, kad Libanas būtų įtrauktas į regioninį konfliktą“, – sakė jis per spaudos konferenciją Beirute su savo kolega iš Libano.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį Stambule susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu derybų, kuriose aptarė Izraelio ir „Hamas“ karą.

Anksčiau šeštadienį Vašingtono vyriausiasis diplomatas surengė dvi valandas trukusį susitikimą su Turkijos kolega užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, kuriame aptarė „humanitarinę krizę Gazoje, Švedijos stojimo į NATO procesą, dvišalius ir regioninius klausimus“, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

AP/ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

A.Blinkeno vizito metu aptariama, ką Turkija ir kitos šalys gali padaryti, kad padarytų įtaką, ypač Iranui ir jo įgaliotiniams, sumažintų didėjančią įtampą, paspartintų humanitarinės pagalbos tiekimą į Gazos Ruožą ir pradėtų rimtai planuoti pokario Gazos Ruožo, kurio didžioji dalis dėl tris mėnesius trukusio intensyvaus Izraelio bombardavimo virto griuvėsiais, atstatymą ir valdymą.

Stambule buvo įsikūrusi „Hamas“ politinių lyderių bazė, kol per reidus Izraelyje žuvo apie 1 140 žmonių ir prasidėjo atsakomasis puolimas, kuris, Gazos Ruožo sveikatos ministerijos teigimu, nusinešė daugiau kaip 22 700 gyvybių, daugiausia moterų ir vaikų.

Turkija buvo paprašiusi „Hamas“ vadovų išvykti po to, kai kai kurie iš jų buvo užfiksuoti vaizdo įraše, kuriame švenčiamas daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis Izraelio istorijoje.

Anot amerikiečių pareigūnų, vienu iš svarbiausių klausimų A.Blinkenas pabrėš, jog JAV svarbu, kad Turkija ratifikuotų Švedijos narystę NATO – ilgai atidėliojamą procesą, kurį turkai teigė užbaigsiantys artimiausiu metu. Švedijos įstojimas į aljansą laikomas vienu iš esminių atsakomųjų veiksmų į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Šeštadienį JAV valstybės sekretorius apsilankymu Turkijoje pradėjo savo naujausią skubią diplomatinę misiją Vidurio Rytuose, pasauliui baiminantis, kad Izraelio karas prieš islamistų grupuotę „Hamas“ gali peraugti į platesnio masto konfliktą.

Ketvirtoji A. Blinkeno krizės meto kelionė per tris mėnesius organizuojama vykstant nerimą keliantiems įvykiams už Gazos Ruožo ribų, įskaitant Libaną, Šiaurės Izraelį, Raudonąją jūrą ir Iraką, dėl kurių smarkiai pablogėjo JAV pastangos užkirsti kelią regioniniam gaisrui praėjus kelioms savaitėms po karo pradžios, o Izraelio karinė operacija sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos.

Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas sakė, kad A.Blinkenas spaus Izraelį padidinti pagalbą palestiniečiams ir pereiti prie tokio kovos etapo, kuris leistų perkeltiesiems asmenims pradėti grįžti į savo namus.

Kita A.Blinkeno stotelė po Turkijos – Kreta, kur bandys spręsti Graikijos nuogąstavimų dėl gresiančio JAV naikintuvų pardavimo Ankarai klausimą.

Vėliau šeštadienį A.Blinkenas vyks į Jordaniją, kuri, be Izraelio, buvo dažniausia sekretoriaus stotelė jo pastarojo meto kelionėse po Vidurio Rytus ir bus pirmoji aplankoma arabų šalis dabartinėje.

Sekmadienį ir pirmadienį jis aplankys Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją. Po to antradienį ir trečiadienį A.Blinkenas lankysis Izraelyje ir Vakarų Krante, o krizės meto kelionę baigs Egipte.

Netoli sienos su Gazos Ruožu esančiame kibuce Be'eri buvo sulaikyta žiniasklaidos grupės „Al Jazeera“ komanda, kuri, kaip įtariama, be leidimo filmavo uždaroje karinėje teritorijoje, pranešė visuomeninis Izraelio transliuotojas Kan.

Teigiama, jog žurnalistai filmavo Izraelio gynybos pajėgų karių ir saugumo komandų vaizdus.

Tuo tarpu žurnalo „+972 Magazine“ žurnalistas socialiniame tinkle „X" rašė, kad kalbėjosi su komanda, kuri jam pasakė, kad buvo stebėjimo punkte, į kurį su kariuomenės žinia jau kelias savaites atvyksta tiek žiniasklaida, tiek civiliai.

Jo teigimu, "Al Jazeera“ komanda neigia užfiksavusi medžiagą, kurioje vaizduojami Izraelio kariai.

Kol kas nėra aišku, ar komanda buvo paleista.

Anksčiau ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė siekė uždaryti „Al Jazeera“ Izraelyje, sakydama, kad nuo spalio 7 d. prasidėjus karui Katarui priklausanti žiniasklaidos priemonė pakenkė nacionaliniam saugumui.

Pastangos, matyt, buvo užkonservuotos dėl Kataro atliekamo jautraus vaidmens derybose dėl įkaitų, kuriuos Gazoje laiko smogikų grupuotės, išlaisvinimo.

Izraelio gynybos pajėgos teigia, kad kariai vienoje Gazos klinikoje rado „Hamas“ smogikų elitinėms „Nukhba“ pajėgoms priklausančios karinės įrangos, paslėptos maišuose, pažymėtuose JT Palestinos pabėgėlių agentūros UNRWA logotipu.

Anksčiau buvo gauta pranešimų, kad šios pagalbos agentūros, kaip vienos iš pagrindinių organizacijų, teikiančių pagalbą Gazos Ruožui, pakuotes, matyt, panaudojo teroristinė grupuotė.

Kariuomenė tvirtina, jog netoliese esančiame pastate rasta Kalašnikovo tipo ginklų ir šaudmenų.

Taip pat nurodyta, jog buvo smogta kelioms smogikų kuopelėms ir sunaikinta keletas tunelių šachtų Chan Juniso rajone.

Negana to, Izraelio kariai aptiko sandėlį, kuriame buvo dešimtys Kalašnikovo automatų, daugiau kaip šimtas šovinių, nuotoliniu būdu valdomų užtaisų. Pajėgos sandėlį sunaikino.

Šią savaitę pranešta, kad Izraelis tikisi išstumti UNRWA iš Gazos Ruožo po karo.