Nufilmuota, kaip JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

Pentagono teigimu, JAV ir JK pajėgų oro antskrydžiai prieš husių taikinius Jemene buvo nukreipti į beveik 30 taikinių, kuriems panaudota daugiau kaip 150 šaudmenų.

Šis skaičius yra didesnis nei skelbta anksčiau, teigė „Reuters“.

Jungtinio štabo direktorius generolas leitenantas Douglas Simsas penktadienio popietės brifinge žurnalistams sakė, kad nesitikėjo didelio ketvirtadienio smūgių aukų skaičiaus, nes tarp taikinių buvo ir esančių kaimo vietovėse.

Per smūgius žuvo penki žmonės ir šeši buvo sužeisti, sakoma pranešimuose.

D.Simsas pridūrė, kad Vašingtonas tikėjosi, jog husių grupuotė bandys imtis atsakomųjų veiksmų, ir pridūrė, kad anksčiau tą dieną grupuotė paleido priešlaivinę balistinę raketą, kuri nepataikė į jokius laivus.

Izraelis su Kataru pasiekė susitarimą, kad įkaitams, vis dar laikomiems Gazos Ruože, būtų tiekiami vaistai, penktadienį pranešė Izraelio ministro pirmininko biuras.

Susitarimas „leis įvežti vaistus įkaitams, kuriuos Gazos Ruože laiko teroristinė organizacija „Hamas“, sakoma Benjamino Netanyahu biuro pareiškime.

Spalio 7-ąją palestiniečių kovotojai per precedento neturintį išpuolį pietų Izraelyje paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių 132 tebėra nelaisvėje, nors, Izraelio duomenimis, 25 iš jų, kaip manoma, žuvo.

Įkaitų šeimos yra pradėjusios didelio atgarsio sulaukusią kampaniją, kuria siekiama, kad vyriausybė dėtų daugiau pastangų, kad įkaitai būtų išlaisvinti.

Antradienį kampanijos grupė, pasivadinusi Įkaitų ir dingusiųjų be žinios šeimų forumu, paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad belaisvių sveikata prasta, kai kurie jų serga sudėtingomis ligomis, kiti yra sužeisti.

JACK GUEZ / AFP

„Visiems įkaitams gresia didelis pavojus, negalima švaistyti laiko“, – sakoma grupės ataskaitoje.

Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojams surengus išpuolį prieš Izraelio bendruomenes ir muzikos festivalį, žuvo apie 1140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti grupuotę ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais ir anklave, naujausiais Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 23 708 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Danijos policija penktadienį pranešė, kad septyni asmenys, įtariami rengiantys teroro išpuolį, kuriam Danijos valdžios institucijos gruodžio mėnesį užkirto kelią, yra susiję su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“.

Policija naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Danijos prokuroras Andersas Larssonas patvirtino, jog ši byla „susijusi su „Hamas“.

Prokuroras kalbėjo Danijos Rytų Aukščiausiajame teisme, kur byla nagrinėjama už uždarų durų.

Danijos policija ir šalies žvalgybos tarnyba PET gruodžio viduryje pranešė, kad per operaciją, kuria siekta užkirsti kelią planuotam išpuoliui, pareigūnai sulaikė kelis asmenis. Visgi daugiau detalių tada nepateikta.

PET grėsmę įvertino kaip kritinę, pagal penkių balų grėsmių skalę – keturiais balais.

Šiuo metu įtariama, kad iš viso su tuo susiję septyni asmenys.

Atrodo, kad prokuroro pareiškimas patvirtina Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu komentarus, kuris gruodžio 14 dieną sakė, kad Danijos saugumo pajėgos „užkirto kelią išpuoliui, kurio tikslas buvo nužudyti nekaltus civilius Europos teritorijoje“.

„Teroristinė organizacija „Hamas“ nepaliaujamai ir kruopščiai siekia išplėsti savo mirtinas operacijas į Europą ir taip kelia grėsmę šių šalių vidaus saugumui“, – tada sakė B. Netanyahu.

Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas penktadienį sakė, kad įtariamas ryšys su „Hamas“ „patvirtina, jog grėsmė Danijai yra rimta, tačiau, laimei, turime stiprią policiją ir žvalgybos tarnybą, kuri kasdien daro viską, kad mus apsaugotų“.

JAV centrinė vadavietė /JAV ir JK ruošiasi atakai prieš husių sukilėlius Jemene

JAV centrinė vadavietė paskelbė filmuotą medžiagą iš JAV karinio laivo „USS Dwight D. Eisenhower (CVN-69) ir nežinomo Arleigh Burke klasės eskadrinio minininko Raudonojoje jūroje, kuriame matyti, kaip paleidžiamos sparnuotosios raketos „Tomahawk“, taip pat elektroninės kovos lėktuvai EA-18G „Growler“, daugiafunkciniai naikintuvai F/A-18 „Super Hornet“ ir E-2 „Hawkeye“ taktinis lėktuvas. Visa tai buvo skirta smūgiams prieš husių grupuotę Vakarų Jemene.

JAV centrinė vadavietė /JAV ir JK ruošiasi atakai prieš husių sukilėlius Jemene

VIDEO: JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

JAV ir JK karo lėktuvai kyla į ataką prieš husių sukilėlius Jemene

U.S. Central Command

Internete platinama nuotrauka su dešimtimis bombų, kurias JAV tariamai perdavė Izraeliui, šiuo metu kariaujančiam su „Hamas“. Vašingtonas išties yra suteikęs karinės paramos Tel Avivui, bet šis kadras nepadarytas nei šio karo metu, nei apskritai kurioje nors iš šių šalių.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/JAV neperdavė šių bombų Izraeliui, jos nufotografuotos net ne šioje šalyje

Susipainiojo, kelinta siunta

„Į Izraelį atvyko 5-oji JAV paramos Palestinos vaikams siunta“, – paskutinę praėjusių metų dieną pasidalijęs šia nuotrauka, pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.

Fotografijoje matyti kelios dešimtys bombų, sukrautų ir pritvirtintų prie specialių palečių.

Kadangi nematyti daugiau jokių detalių, sunku pasakyti, kur tiksliai ir kuriuo metu fotografuota, tad vien iš šio vaizdo neįmanoma įvertinti, ar prierašas prie nuotraukos yra teisingas.

Nuotrauka dalijamasi ir kituose socialiniuose tinkluose, taip pat ne Lietuvoje. Dar gruodžio pradžioje ją paskelbė vienas „X“ vartotojas ar vartotoja. Prie jos pridėtas kone identiškas komentaras: „Atvyko trečia JAV paramos Palestinos vaikams siunta.“

Tačiau paieška atskleidžia, kad vaizdas apibūdintas klaidingai – bombos nufotografuotos ne Izraelyje ir net ne pastaruoju metu, kai ši šalis kariauja su teroristine grupuote „Hamas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Irano revoliucinės gvardijos pratybos

Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, nors ir smogė Teherano remiamiems Jemeno husių sukilėliams, kad sustabdytų jų išpuolius prieš Raudonosios jūros laivybą, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai.

„Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

 „Tačiau mes žinome, kad Iranas remia husius [sukilėlius]. Žinome, kad jis jiems tiekia raketas ir dronus – tuos pačius daiktus, kuriuos jie naudoja laivybai pulti“, – sakė jis.

„Ir mes labai aiškiai pasakėme, kad Iranas turėtų nutraukti šią paramą.“

Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.

Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.

Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

Penktadienį husių sukilėliai pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovas įspėjo sukilėlius nesiimti atsakomųjų veiksmų.

„Norėčiau atkreipti jų dėmesį į paskutinį sakinį vakarykščiame prezidento pareiškime, kuriame sakoma, kad jis pasilieka teisę imsis tolesnių veiksmų ir nedvejodamas tai padarys“, – pabrėžė J. Kirby.

- / AFP

Vašingtonas penktadienį paskelbė sankcijas dviem Honkongo ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovėms, siekdamas užkardyti finansinį tinklą, finansuojantį Irano remiamus husių sukilėlius Jemene.

JAV Iždo departamentas teigė, kad šios įmonės siuntė Irano prekes husių finansinio tarpininko tinklo vardu ir kad „pajamomis, gautomis iš prekių pardavimo, remiami husiai ir jų nuolatiniai išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai sukilėliai Jemene

Irano remiami husių sukilėliai penktadienį pareiškė, kad po koalicijos smūgių JAV ir Jungtinės Karalystės interesai yra jų teisėti taikiniai.

„Visi Amerikos ir Britanijos interesai tapo teisėtais Jemeno ginkluotųjų pajėgų taikiniais atsakant į jų tiesioginę ir paskelbtą agresiją prieš Jemeno Respubliką“, – sakoma husių Aukščiausiosios politinės tarybos pareiškime jų oficialioje žiniasklaidoje.

Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.

Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.

Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.

Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.

Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husių sukilėliai

Irano remiamos husių sukilėlių grupuotės atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje penktadienio rytą pasiekė kulminaciją: Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė sudavė smūgius taikiniams sukilėlių kontroliuojamame Jemene. Teigiama, kad Vakarų šalys taikėsi į oro bazę, oro uostus ir karinę stovyklą. Husiai į smūgius iš karto neatsakė, bet pažadėjo atpildą.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tvirtino, kad jį stebina tik tai, kad Vakarai taip ilgai laukė.

Jis socialiniame tinkle „Facebook“ kasdien publikuojamoje karo apžvalgoje dar ketvirtadienio vakarą rašė abejojantis, kad „Iranas už tai sulauktų JAV karinio atsako, bet Jemeno husiams amerikiečių ir koalicijos pajėgų oro smūgių artimiausiu metu tikimybė yra didelė“.

Pakalbintas po smūgio ekspertas portalui 15min teigė, kad Vakarai labai atsakingai žiūri tiek į tarptautinius santykius, tiek į karinės jėgos panaudojimą: „Jie neskuba šia jėga mojuoti kaip vėzdu“.

Tačiau, pasak jo, jėgos panaudojimas ir taip ilgai buvo atidėliojamas, bandant išspręsti situaciją diplomatinėmis priemonėmis.

„Šiuo atveju tikrai buvo prieita riba, kuomet jėga turėjo būti panaudota, nes husiai metė iššūkį visai tarptautinei bendruomenei. Tačiau vienas smūgis tikrai neišspręs problemos.“

Eksperto nuomone, Raudonojoje jūroje Vakarai susidūrė su dilema. Jis nurodė, jog jiems teko rinktis tarp to, ar suduoti vieną parodomąjį smūgį, kuris turėtų veikti kaip perspėjimas, ar pradėti ilgalaikę kampaniją.

Plačiau skaitykite ČIA.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./JAV ir JK smūgiams smūgiavo husių taikiniams Jemene

Analizuojant karinę strategiją, kuria grindžiami smūgiai Jemene, teko išgirsti viceadmirolo Kevino M. Donegano, kuris 2015-2017 m. buvo vyriausiasis JAV karinių jūrų pajėgų vadas Artimuosiuose Rytuose, nuomonę.

Jis sako, kad tikslas nebuvo „vienu smūgiu priversti husių grupuotę pasitraukti“. Veikiau, anot jo, jie buvo skirti įrodyti, kad „už žodžių slypi kažkas rimčiau“, ir atgrasyti nuo atakų ateityje.

Jis pridūrė, kad šiais smūgiais taip pat buvo siekiama atgrasyti Iraną, kuris husių grupuotę aprūpina įranga, mokymais ir žvalgybos duomenimis.

Husiai pažadėjo ir toliau pulti laivus Raudonojoje jūroje.