Izraelio kariuomenė patvirtino, kad ieškodama įkaitų kūnų kasinėjo kapines Gazoje

Izraelio kariuomenė (IDF) patvirtino pranešimus, kad jos kariai iškasė kai kuriuos kapus Gazos kapinėse, ir paaiškino, kad šių veiksmų ėmėsi norėdama įsitikinti, jog ten nėra palaidoti įkaitų kūnai.

Izraelio kariuomenės pareiškime, kuriuo atsakoma į NBC užklausą šiuo klausimu, teigiama, kad IDF yra „pasiryžusios vykdyti savo skubią misiją – išgelbėti įkaitus ir surasti bei grąžinti Gazoje laikomų įkaitų kūnus“.

„Gavusios svarbios žvalgybinės ar operatyvinės informacijos, IDF vykdo tikslias įkaitų gelbėjimo operacijas konkrečiose vietose, kuriose, kaip rodo informacija, gali būti įkaitų kūnų“, – rašoma toliau pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./Palestinečiai apžiūri iškasinėtus kapus Gazos Ruože.

„Įkaitų atpažinimo procesas, vykdomas saugioje ir alternatyvioje vietoje, užtikrina optimalias profesines sąlygas ir pagarbą mirusiesiems. Kūnai, kurie, kaip nustatyta, nėra įkaitų kūnai, grąžinami oriai ir pagarbiai.“

„Jei ne smerktinas „Hamas“ sprendimas paimti įkaitais Izraelio vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, tokios paieškos... nebūtų reikalingos“, – teigiama pranešime.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Gazos Ruože paskelbti nuolatines paliaubas, su sąlyga, kad nedelsiant bus paleisti islamistų kovotojų laikomi Izraelio įkaitai ir išardyta „Hamas“.

EP priimtoje rezoliucijoje raginama „visam laikui nutraukti ugnį ir atnaujinti pastangas siekiant politinio sprendimo su sąlyga, kad nedelsiant ir besąlygiškai bus paleisti visi įkaitai, o teroristinė organizacija „Hamas“ bus išardyta“.

Už šią neįpareigojančią EP rezoliuciją balsavo 312 teisės aktų leidėjų, 131 buvo prieš, o 72 susilaikė.

„Scanpix“/AP nuotr./Europos parlamentas

Europos Sąjungos valstybės narės dar nerado bendros pozicijos dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto Gazos Ruože. Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, tvirtai remia Izraelį, o kitos linkusios palaikyti palestiniečius.

Toks bendros pozicijos trūkumas išryškėjo ir EP. Centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) nepritarė pradiniam raginimui besąlygiškai nutraukti ugnį, teigdama, kad tai riboja Izraelio teisę gintis.

„Raginimas nuolat nutraukti ugnį Gazos Ruože, kaip siūloma rezoliucijoje, kenkia Izraelio teisei į savigyną ir kelia dar didesnį pavojų įkaitų gyvybei“, – pareiškė ELP.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Teheranas nėra itin mėgstamas Artimųjų Rytų regione, kalbėdamas apie Pakistano kariuomenės smūgius Iranui.

„Kaip matote, Iranas nėra itin mėgstamas regione“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas. 

Prezidentas pridūrė, kad Vašingtonas šiuo metu bando suprasti, kaip toliau klostysis padėtis regione.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino Iraną ir Pakistaną vengti įtampos eskalavimo po to, kai abi šalys apsikeitė oro smūgiais viena kitos teritorijoje.

„Labai atidžiai tai stebime. Nenorime, kad padėtis Pietų ir Vidurinėje Azijoje paaštrėtų, ir, kaip tikriausiai numanote, palaikome ryšius su Pakistano kolegomis“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Tai dvi gerai ginkluotos šalys ir mes nenorime, kad regione, būtent tarp šių dviejų šalių, įsipliekstų ginkluotas konfliktas“, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve pareiškė jis.

Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ir Jungtinės Karalystė tęs smūgius Jemeno husiams, Irano remiamiems sukilėliams toliau puolant prekybinius laivus Raudonojoje jūroje.

„Klausiate, ar jie veiksmingi, ar jie sustabdo husius? Ne. Ar jie ketina juos tęsti? Taip“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Joe Bidenas

Kiek vėliau ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad smogė Jemeno husių sukilėliams, taikydamiesi į priešlaivines raketas. Vašingtono teigimu, sukilėliai planavo panaudoti šiuos ginklus išpuoliams Raudonojoje jūroje.

„Šį rytą mes vėl tai padarėme, smogdami (...) porai priešlaivinių raketų, kurios, kaip turėjome pagrindo manyti, buvo ruošiamos paleisti į pietinę Raudonosios jūros dalį“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. 

Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pažadėjo tęsti išpuolius prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje po Jungtinių Valstijų sprendimo Irano remiamą grupuotę vėl įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašą.

Praėjusią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė beveik 30 objektų Jemene apšaudyti panaudojo daugiau kaip 150 šaudmenų, o vėliau amerikiečių pajėgos atakavo husių radarą, kas buvo pavadinta tolesniais veiksmais, susijusiais su ankstesniais smūgiais.

Praėjusį mėnesį JAV įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę, kad apsaugotų Raudonosios jūros laivybą nuo husių, kurie kelia pavojų tranzito maršrutui, kuriuo vyksta iki 12 proc. pasaulinės prekybos.

Husiai teigia, kad išpuolius Raudonojoje jūroje rengia, solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kariauja su kovotojų grupuote „Hamas“. 

Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą pasmerkė Pakistano smūgius, ketvirtadienio rytą įvykdytus netoli Saravano miesto Sistano ir Beludžistano provincijoje.

Pareiškime priduriama, kad Teheranas yra įsipareigojęs palaikyti gerus kaimyninius santykius su Pakistanu, tačiau ragina Islamabadą užkirsti kelią „bazių ir ginkluotų teroristinių grupuočių“ kūrimuisi Pakistano teritorijoje.

VIDEO: Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Ministerija taip pat aprašo antradienį Irano įvykdytą smūgį Pakistano Beludžistano provincijoje ir teigia, kad pastebėjusi, jog kovotojų grupuotė ketina iš Irano išvykti į Pakistaną, „surengė prevencines operacijas prieš šią teroristinę grupuotę“.

Irano užsienio reikalų ministras jau yra sakęs, kad ši operacija buvo nukreipta prieš kovotojų grupuotę „Jaish al-Adl“, kurią jis pavadino „Irano teroristine grupuote“ Pakistane.

Pareiškime priduriama, kad smūgiai buvo suduoti atokiau nuo gyvenamųjų rajonų ir kad į Irano pasienio pajėgų pareigas įeina susidoroti su bet kokiomis grėsmėmis savo žmonėms ar šaliai.

VIDEO: Pakistanas smūgiavo Iranui

Pakistanas smūgiavo Iranui

Dabar Artimuosiuose Rytuose vyrauja painus ir pavojingas metas, kai kelios šalys vykdo tarpvalstybinius raketų ir dronų smūgius.

Šį mėnesį Izraelis, „Hamas“, JAV, Jungtinė Karalystė, Libanas, Iranas, Jemenas, Sirija, Irakas ir Pakistanas jau paleido raketas ir bepiločius lėktuvus arba patyrė jų smūgius.

Taigi ar visi šie incidentai yra kaip nors susiję? Ir taip, ir ne, sako BBC korespondentas Frankas Gardneris.

Didžiausias ir daugiausiai gyvybių nusinešantis konfliktas tebėra Izraelio ir „Hamas“ konfliktas Gazoje, kuris tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Kadangi JAV yra Izraelio sąjungininkės, Vašingtono veiksmus regione daugelis laiko Izraelio palaikymu.

Tai pasakytina ir apie padėtį Raudonosios jūros pietuose, kur Irano remiami husių sukilėliai taikosi į laivybą, taip, anot jų, remdami palestiniečius Gazoje.

JAV ir jų sąjungininkės teigia, kad tai tėra jūrų piratavimas ir terorizmas. Husiai sako, kad jie nustos tik tada, kai Izraelis panaikins Gazos blokadą.

Iranas, palaikantis glaudžius ryšius su „Hamas“, husiais ir „Hezbollah“, šaudo savo raketas.

Jo taikiniais buvo „Islamo valstybės“ grupuotė Sirijoje – tai atsakas į jų neseniai įvykdytą savižudžių sprogdintojų išpuolį Kermano mieste, Irako Kurdistane esančią vietą, kuri, jų teigimu, buvo Izraelio šnipinėjimo bazė, ir išpuolį prieš beludžų separatistus Pakistane, dėl kurio kilo diplomatinis nesutarimas su Islamabadu.

Būtų gerai, jei nė vienas iš šių incidentų nesukeltų platesnio masto karo Artimuosiuose Rytuose ir dauguma šalių nori to išvengti. Tačiau bendrai jie didina įtampą regione, kuriame yra gilių ir, atrodo, neišsprendžiamų problemų, tvirtina BBC žurnalistas.

en.wikipedia.org/JAV kariškių nuotr./JAV kariai Irake lipa iš sraigtasparnio

Irako ministras pirmininkas Mohamedas Shia al Sudani ketvirtadienį pakartojo savo raginimą JAV vadovaujamai tarptautinei kovos su džihadistais koalicijai pasitraukti iš jo šalies, regione smarkiai išaugus įtampai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Tarptautinės koalicijos misijos užbaigimas yra būtinybė Irako saugumui ir stabilumui“, – sakė jis per televizijos transliuotą renginį Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje.

„Tai taip pat būtinybė siekiant išsaugoti konstruktyvius dvišalius santykius tarp Irako ir koalicijos šalių“, – pabrėžė M. Shia al Sudani.

Jo vyriausybei yra reikalinga su Iranu susijusių partijų parama. Pastarosiomis savaitėmis premjeras ne kartą sakė, kad norėtų matyti užsienio karių pasitraukimą iš Irako.

M. Shia al Sudani komentarai pasirodė po JAV smūgių proiranietiškoms grupėms, suduotų reaguojant į atakas prieš amerikiečių ir kitas koalicijos pajėgas Irake, rengtas nuo spalio vidurio.

Koalicijos pajėgos Irake buvo dislokuotos 2014 metais, kovai su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Pentagonas nurodo, kad nuo spalio 17-osios iki sausio 11-osios buvo užfiksuota mažiausiai 130 atakų: 53 Irake ir 77 Sirijoje.

Atsakomybę už daugumą dronų ar raketų atakų prieš užsienio karius prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – su Iranu susijusių ginkluotų grupuočių darinys, kuris nepritaria JAV paramai Izraeliui, kariaujančiam Gazos Ruože.

Sausio pradžioje per JAV drono smūgį žuvo aukšto rango kariškis ir dar vienas „Hashed al Shaabi“ frakcijos „Harakat al Nujaba“ narys. Šias frakcijas sudaro daugiausia proiranietiškai nusiteikę buvę sukarinti daliniai, dabar integruoti į Irako ginkluotąsias pajėgas.

M. Shia al Sudani ketvirtadienį sakė, jog taip pat būtina „nedelsiant pradėti dialogą, pasiekti supratimą ir grafiką dėl tarptautinių patarėjų misijos pabaigos“.

JAV Irake yra dislokavusios maždaug 2,5 tūkst. karių, o Sirijoje – 900. Jie priklauso tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS. Kitos partnerės yra Prancūzija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Koalicija Irake sako, kad nuo 2021-ųjų pabaigos yra sustabdžiusi visas kovines misijas ir kad Irako karinėse bazėse yra tik dėl patarinėjimo ir instruktavimo. 

M. Shia al Sudani pareiškė, kad koalicijos nebereikia.

„Šiandien, kaip rodo visų specialistų Irake ir tarp mūsų draugų analizė, ISIS nekelia grėsmės Irako valstybei“, – sakė jis, pavartodamas kitą IS akronimą.

Pakistanas teigia, kad jo mirtinų oro smūgių metu buvo smogta „teroristų slėptuvei“ Irano teritorijoje.

Pakistano kariuomenė teigė, kad atakavo Beludžių išlaisvinimo frontą (BLF), kuris yra kovotojų grupuotė, siekianti Beludžistano – Pakistano provincijos – nepriklausomybės.

Daug beludžų taip pat gyvena kaimyninėje Irano provincijoje Sistane ir Beludžistane, taip pat Afganistane, skelbia BBC.

BBC nuotr./Pakistanas smogė Iranui Sistano ir Beludžistano provincijoje

BLF jau dešimtmečius kovoja su Pakistano vyriausybe šiame regione – tai viena iš kelių jau daugelį metų regione veikiančių kovotojų grupuočių.

Kovotojai teigia, kad centrinė Pakistano vyriausybė išnaudoja didžiulės provincijos išteklius, išgaudama didelius dujų ir naudingųjų iškasenų išteklius, tačiau neduodama naudos 15 mln. ten gyvenančių žmonių.

BLF kartu su kitais Beludžistano kovotojais dažnai puola dujų projektus, infrastruktūrą ir karinius kontrolės punktus Beludžistane.

Jie taip pat kėsinasi į Kinijos projektus regione, kurie yra didelės Pakistano ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos dalis.

Per šiuos išpuolius kartais žūsta kinų darbininkai, nors Pakistanas užtikrina, kad daro viską, ką gali, kad juos apsaugotų.

Nors atrodo, kad Irano ir Pakistano išpuoliai, kuriais apsikeitė Iranas ir Pakistanas, didina pavojų, kad regione gali padažnėti karo veiksmai, „Chatham House“ analitinio centro teigimu, smūgių pobūdis gali apriboti tokią grėsmę.

Sanamas Vakilis, „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius, BBC radijo 4 laidai „World at One“ sakė, kad iš pradžių „atrodė labai pavojinga Iranui pažeisti kaimyninės šalies, kuri yra branduolinė valstybė, suverenitetą“.

„Tačiau atrodo, kad abiejų pusių išpuoliai buvo proporcingi, todėl panašu, kad čia yra erdvės deeskalacijai. Kadangi abi šalys puola „teroristines grupuotes“, kurios, atrodo, kelia grėsmę abiem šalims, yra erdvės nusileidimui“, – pridūrė jis.

Irano ir Pakistano diplomatai reagavo į antradienį ir ketvirtadienio rytą įvykdytus smūgius.

Irano užsienio reikalų ministerija dėl šio klausimo iškvietė Pakistano reikalų patikėtinį, o Pakistanas atšaukė savo ambasadorių iš Irano ir neleido Teherano pasiuntiniui grįžti į Islamabadą.

Tačiau kokią reikšmę turi tai, kad iškviestas aukščiausio rango Pakistano diplomatas Irane?

Trumpas atsakymas – tai gana įprastas nepasitenkinimo demonstravimas, tarptautiniu mastu suprantama diplomatijos kalba, kuria aiškiai išreiškiama šalies, reikalaujančios pasiaiškinti arba išsiųsti užsienio aukšto rango pareigūną, politinė valia.