J.Bidenas po beveik mėnesio pertraukos pasikalbėjo su B.Netanyahu apie padėtį Gazos Ruože

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį kalbėjosi apie padėtį Gazos Ruože.

Tai buvo pirmasis jų pokalbis po beveik mėnesio pertraukos, per kurią buvo pranešama apie įtampą tarp lyderių.

Valstybių lyderiai pasikalbėjo telefonu po to, kai B.Netanyahu atmetė JAV raginimus mažinti karinio puolimo Gazos Ruože mastą ar imtis žingsnių dėl palestiniečių valstybės įkūrimo po karo.

„Prezidentas J.Bidenas kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir aptarė naujausius įvykius Izraelyje ir Gazos Ruože. Netrukus bus paskelbta pokalbio ataskaita“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Paskutinį kartą jie kalbėjosi gruodžio 23 dieną, išsiskyrus J.Bideno ir B.Netanyaho nuomonėms dėl Izraelio puolimo Gazos Ruože ir ateities planų.

Demokrato J.Bideno ir dešiniojo sparno atstovo B.Netanyahu santykiai visada buvo sudėtingi, bet po spalio 7-osios  „Hamas“ išpuolio JAV prezidentas tvirtai palaikė Izraelį.

Tačiau po Izraelio atsako į išpuolį išryškėjo nesutarimai dėl tolesnių veiksmų palestiniečių teritorijose.

B.Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „privalo turėti saugumo kontrolę visoje teritorijoje į vakarus nuo Jordano upės“ ir kad jis tai aiškiai nurodė Izraelio „draugams amerikiečiams“.

„Tai būtina sąlyga, kuri prieštarauja (palestiniečių) suverenumo idėjai“, – viešose pastabose sakė B.Netanyahu.

Vašingtonas savo ruožtu pabrėžė, kad, jo nuomone, palestiniečių valstybės sukūrimas yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį Izraelio saugumą.

„Akivaizdu, kad vertiname tai skirtingai“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Diena anksčiau Šveicarijos mieste Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasakė, kad Izraelis niekada nebūtų išties saugus be kelio palestiniečių nepriklausomybės link.

Praėjusią savaitę per vizitą į Artimuosius Rytus A.Blinkenas Izraelio pareigūnams pabrėžė, kad arabų šalys, įskaitant Saudo Arabiją, yra pasiryžusios padėti atstatyti Gazos Ruožą ir prisidėti prie būsimos palestiniečių valstybės valdymo, tačiau tik su sąlyga, kad Izraelis leis palestiniečiams paskelbti nepriklausomybę

B.Netanyahu ketvirtadienį tvirtino, kad „Izraelio ministras pirmininkas turėtų sugebėti pasakyti „ne“, net ir mūsų geriausiems draugams – pasakyti „ne“, kai reikia, ir pasakyti „taip“, jei įmanoma“.

JAV pareigūnai viešai atmetė pranešimus apie J.Bideno ir B.Netanyahu nesutarimus. 

„Tai du vyrai, kurie pažįstami jau labai seniai, jie nesutaria beveik visais klausimais ir to iš jų negalima tikėtis“, – anksčiau šį mėnesį sakė Baltųjų rūmų atstovas J.Kirby.

Palestiniečių telekomunikacijų bendrovė „Paltel“ penktadienį pranešė, kad po paskutinio paslaugų teikimo sutrikimo, iš dalies atkurtas internetas įvairiose apgulto Gazos Ruožo dalyse.

Interneto įvairiose Gazos Ruožo dalyse nebuvo savaitę. 

„Pranešame, kad įvairiose Gazos Ruožo dalyse palaipsniui vėl pradedamos teikti ryšio paslaugos“, – sakoma įmonės pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad Izraelio valstybė finansavo „Hamas“ grupuotę, siekdama susilpninti Palestinos savivaldą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atmetė savo oponentų Izraelyje ir kai kurios pasaulio žiniasklaidos kaltinimus, kad jo vyriausybė daugelį metų aktyviai rėmė „Hamas“ Gazoje.

„Taip, Izraelio vyriausybė finansavo „Hamas“, siekdama susilpninti „Fatah“ vadovaujamą Palestinos savivaldą“, – sakė J.Borrellis savo kalboje Valjadolido universitete, plačiau tokio tariamo finansavimo nedetalizuodamas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Davosas

Laisvosios prekybos šalininkai Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) nerimavo, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos dėl didėjančios geopolitinės trinties pasaulinėse tiekimo grandinėse kils nauja sumaištis.

Penkias dienas trukusiame ir penktadienį pasibaigusiame Pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo elitas daug dėmesio skyrė Izraelio ir „Hamas“ karui, Jemeno husių sukilėlių išpuoliams prieš prekybinius laivus Raudonoje jūroje ir didėjančiai įtampai dėl Taivano. 

„Turime omenyje tam tikrą geopolitinę dinamiką, susijusią su galimu tiekimo grandinių sutrikimu“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Barclays Europe“ generalinis direktorius Francesco Ceccato PEF kuluaruose.

„Manėme, kad po COVID-19 pandemijos tai pavyko normalizuoti. Akivaizdu, kad viskas yra kur kas sudėtingiau [...] atsižvelgiant į tai, kas kasdien vyksta Raudonojoje jūroje“, – teigė jis.

Iki spalį „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) prognozavo 3,3 proc. pasaulinės prekybos augimą – didesnį nei 0,8 proc. 2023 metais.

Tačiau PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala šią savaitę forume sakė, kad pasaulio prekybą 2024 metais dėl didėjančios geopolitinės įtampos ji dabar vertina ne taip optimistiškai.

Vis dėlto ji pridūrė, kad bus „daug geriau nei 2023 metais. [...]. Nebent kiltų didelis karas, tada visos prognozės subliūkš.“

Sutrikdys bent keliems mėnesiams

„The Guardian“ nuotr./Raudonoji jūra ir Bab-el-Mandebo sąsiauris

Raudonosios jūros maršrutu vyksta apie 12 proc. pasaulinės prekybos, tačiau dėl suintensyvėjusių išpuolių daugelis laivybos bendrovių nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės. 

Irano remiami husių sukilėliai teigia, kad taikosi į su Izraeliu susijusius laivus, protestuodami prieš karą Gazos Ruože.

JAV ir Jungtinės Karalystės karinės pajėgos sudavė keletą smūgių sukilėlių objektams Jemene.

Husiai „pakeitė pasaulinę prekybą ir pasaulines laivybos išlaidas“, sakė konsultacinės bendrovės „Bain & Co“ ekonomistė Karen Harris (Karen Haris).

Danijos laivybos milžinės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Clercas sakė, kad konfliktas tikriausiai sutrikdys tiekimo grandines bent keliems mėnesiams. „Tikėkimės, kad trumpiau, bet gali būti ir ilgiau, nes jis toks nenuspėjamas“, – svarstė jis.

Automobilių gamintojai „Tesla“ ir „Volvo“ dėl dalių trūkumo buvo priversti laikinai sustabdyti dalį gamybos Europoje.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani Davose sakė, kad įtampa Raudonojoje jūroje turės įtakos suskystintųjų gamtinių dujų gabenimui.

Įtampa dėl Taivano

Susirūpinimą kelia ir kiti svarbiausi prekybos keliai.

Praėjusį savaitgalį Taivane įvykę prezidento rinkimai pakurstė įtampą tarp JAV ir Kinijos dėl šios demokratinės salos, kurią Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi susigrąžinti, prireikus – jėga. 

Kalbėdamas Davose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas priminė, kad per Taivano sąsiaurį keliauja didžiuliai prekybos srautai.

„Jei tai sutriktų, tai paveiktų visą planetą. O to mums mažiausiai reikia, ypač bandant atsigauti po COVID-19 [pandemijos]“, – sakė A. Blinkenas.

Taivanas yra svarbus puslaidininkių, mikroschemų, kurios būtinos įvairiems elektroniniams gaminiams – nuo ​​išmaniųjų telefonų iki automobilių, gamintojas.

„Bet koks šio produkto srauto sutrikdymas vėlgi bus stebimas arba kels susirūpinimą“, – sakė F. Ceccato.

Ginčai dėl technologijų

Vašingtonas ir Pekinas jau nesutaria dėl mikroschemų, Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus šių technologijų eksporto apribojimus dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu.

Kinija taip pat ginčijasi su Europos Sąjunga, pradėjusia tyrimą dėl subsidijuojamų kiniškų elektromobilių. 

Kinijos premjeras Li Qiangas (Li Čiangas) trečiadienį forume pasisakė prieš, jo žodžiais tariant, diskriminacines prekybos priemones, taikomas prekybai ekologiškomis ir technologijų prekėmis.

Europa taip pat susirūpinusi dėl didžiulių subsidijų „švarioms“ technologijoms Jungtinėse Valstijose pagal Infliacijos mažinimo įstatymą.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Linderis) įspėjo ES nesekti amerikiečių pavyzdžiu.

„Turime išvengti lenktynių dėl subsidijų“, – penktadienio posėdyje sakė Ch. Lindneris.

Sausra Panamoje

Pasaulinei prekybai įtaką daro ne tik geopolitinė įtampa, bet ir klimato kaita.

Dėl sausros ir vandens trūkumo, siejamo su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, sumažėjo laivų eismas Panamos kanalu.

„Yra ir daugiau trikdžių“, – sakė Vokietijos logistikos grupės DHL generalinis direktorius Tobias Meyeris.

„Labiau tikėtina, kad problemos po vieną nevaikšto. Ilgainiui susikaupia du, trys ar keturi dalykai, dėl kurių transporto sistemoje atsiranda tam tikrų kliūčių“, – sakė jis.

Pasak K. Harris, tokie sutrikimai skatina verslininkus perkelti gamybą arčiau namų, o ne statyti naujas gamyklas visame pasaulyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irano ir Pakistano vėliavos

Pakistanas ir Iranas, šią savaitę apsikeitę mirtinais oro smūgiais kovotojų taikiniams vienas kito teritorijoje, penktadienį sutarė deeskaluoti įtampą, paskelbė Islamabadas.

„Abu užsienio reikalų ministrai sutarė, kad turėtų būti stiprinami bendradarbiavimas darbiniu lygiu ir glaudus koordinavimas dėl kovos su terorizmu bei kitų abiem šalims susirūpinimą keliančių aspektų“, – sakoma Pakistano užsienio reikalų ministerijos paskelbtoje Islamabado ir Teherano diplomatijos vadovų telefoninio pokalbio santraukoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Ali Khamenei

Ir Maskva, ir Teheranas tikisi, kad Vakarai mirtinai susilpnės. Pasak „Deutsche Welle“ apklaustų ekspertų, tai gali būti jų bendra klaida.

Iki šios savaitės Irano ir Pakistano konfliktas nebuvo įtrauktas į jokį Artimųjų Rytų įvykių scenarijų. Tačiau štai rezultatas: apsikeista raketų smūgiais, o ambasadoriai – Pakistano ambasadorius iš Teherano ir Irano ambasadorius iš Islamabado – buvo atšaukti „konsultacijoms“. Regiono žemėlapyje atsirado naujas įtampos taškas.

Ar Teheranas atkeršijo už paslaptingus sprogdinimus?

Vida Press nuotr./Konfliktas tarp Irano ir Pakistano

Nors iš tiesų tai nėra taip jau nauja. Beludžistanas – tai teritorija, kurioje gyvena daugiausia klajokliai beludžiai. Ji padalinta tarp Irano, Pakistano ir Afganistano. Beludžių judėjimas už savo valstybingumą egzistuoja bent jau nuo praėjusio amžiaus vidurio. Yra separatistų, veikiančių iš Pakistano teritorijos ir nukreiptų prieš Iraną, ir yra tokių, kurie, priešingai, įsikūrę Irane ir puola Pakistaną.

Beludžiai daugiausia yra sunitai. Organizacija „Jaysh al-Adl“ („Teisingumo armija“), kurios objektams smogė iraniečiai, yra ne tiek sunitų, bet radikalių islamistų. Jungtinės Valstijos ją įtraukė į teroristų sąrašą. Ji labai aktyvi: dar praėjusį mėnesį jos kovotojai nužudė 11 Irano policininkų. Vis dėlto mažai kas manė, kad Irano režimas ryžtųsi taip pabloginti santykius su Islamabadu.

Galbūt smūgis Beludžistano separatistams yra savotiška reakcija į sausio 3 d. paslaptingus sprogimus Kermano miesto kapinėse, kur vyko atminimo ceremonija, skirta Islamo revoliucijos gvardijos korpuso generolui Qasemui Suleimani, kuris 2020 m. žuvo nuo JAV raketos Bagdade. Tokią nuomonę pokalbyje su DW išreiškė Amerikos Beiruto universiteto profesorius Josephas Bahoutas.

„Kermane žuvo pusantro šimto žmonių. Tai buvo stiprus smūgis saugumo tarnybų patikimumui. Irano vadovybė tikriausiai manė, kad po to nieko nedaryti reiškia parodyti silpnumą“, – svarstė ekspertas.

Kremliaus ir Teherano cinizmas bei pinigai

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai

Tačiau Iranas ne tik kovoja su Beludžistano sukilėliais, bet ir aktyviai remia „Hamas“ karą su Izraeliu; kasdien, padedamas radikalios šiitų organizacijos „Hezbollah“, stiprina beveik išnykusios Libano valstybės kontrolę; finansuoja ir tiekia ginklus husiams (šiitams zaidams) Jemene, kurie kovoja prieš netvirtą centrinę vyriausybę, o dabar ir tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje.

Prie to pridėkime aktyvią pagalbą Kremliui kare prieš Ukrainą ir gausime autoritarinę valstybę, kuriai taikomos Vakarų sankcijos ir kuri sugeba vienu metu dalyvauti keliuose konfliktuose be akivaizdžios įtampos savo pajėgoms ar išteklių išeikvojimo. Ir taip yra nepaisant sudėtingos vidaus padėties ir nuolatinių pačių iraniečių nepasitenkinimo dabartiniu režimu protrūkių.

„Pirma, Irano vadovybės požiūriu, kelių išorės priešų buvimas vienu metu leidžia atitraukti dalies gyventojų dėmesį nuo vidaus problemų, – DW sakė Kataro universiteto Dohoje docentas Nikolajus Kožanovas. – Antra, Teheranas išmoko pagrindinę šiandienos Artimųjų Rytų politikos taisyklę: čia beveik niekas už nieką nekovoja pats. Visi naudojasi įgaliotais statytiniais. Iranui tai yra husių judėjimas Jemene, „Hezbollah“ Libane ir tam tikru mastu „Hamas“ Izraelio ir Palestinos konflikte.“

„Teheranui nerūpi, kiek gyvybių bus prarasta dėl regioninių karų, pavyzdžiui, Gazoje, – sako Josephas Bahutas. – Svarbus yra rezultatas: kol Iranas sugebės kurti vis naujus įtampos židinius, tiek Vakarai, tiek regioniniai veikėjai turės su juo skaitytis.

Materialinis veiksnys netrukdo ir Irano vadovybei. Nepaisant daugelį metų galiojančių sankcijų, naftą ir dujas eksportuojanti šalis niekada nebus visiškai be pinigų. Taigi pinigų savo sąjungininkams pamaitinti visada atsiras. Atrodo, kad Maskva gerai išmoko šią Irano pamoką.

Iranas svajoja apie „pergalę“ prieš Izraelį

AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šiandien Irano režimo prioritetas – priversti Izraelį sudaryti paliaubas kare su „Hamas“. Pasak ekspertų, tai iš esmės būtų Teherano – rėmėjo šios organizacijos, kurią dauguma Vakarų šalių pripažino teroristine, – pergalė.

„Paliaubos reikštų, kad Izraelis neokupuos Gazos Ruožo, neišsiųs Palestinos gyventojų į Egiptą, Sinajaus pusiasalį, ir bus priverstas derėtis dėl likusių įkaitų paleidimo. Juk ginklu jų išgelbėti nepavyko, – analizuoja Josephas Bakhutas. – Visa tai Teheranui naudinga.“

Be to, Nikolajus Kožanovas pažymi, kad „karas Gazos Ruože galutinai „panaikino“ Palestinos nacionalinę savivaldą Ramaloje, kuriai vadovauja Mahmoudas Abbasas. Iš esmės vienintelė įtaką ir galią turinti Palestinos politinė jėga yra Irano sąjungininkė „Hamas“. Jei dėl šio karo Benjaminas Netanyahu pasitrauks iš politikos, Irano režimas galės prisiimti nuopelnus ir už tai.

Nepaisant ilgamečių pastangų, Teheranui nepavyks sustabdyti prasidėjusio Saudo Arabijos ir Izraelio suartėjimo. Dauguma Artimųjų Rytų ekspertų mano, kad šios šalys artimiausiais metais užmegs diplomatinius santykius. Tačiau po karo Gazos Ruože saudiečiai turės reikalauti, kad būtų įkurta Palestinos valstybė, kaip normalizacijos sąlyga, o tai labai apsunkins derybas su izraeliečiais. Tai taip pat naudinga Irano režimui. Palestinos valstybės sukūrimas yra kertinis šiuolaikinio Irano ideologijos akmuo, įtvirtintas Islamo respublikos įkūrėjo ajatolos Khomeinio, dabartinio šalies dvasinio lyderio Ali Khamenei pirmtako, konstitucijoje.

Kuo tiki V.Putinas ir A.Khamenei

„Yra ir geopolitinių priežasčių, kodėl Iranas pasirengęs eskaluoti regioninius konfliktus. Tiek Teheranas, tiek, manau, ir Maskva tiki, kad pasaulio tvarka keičiasi, – sako Beirute gyvenantis ekspertas Josephas Bahutas. – Iraniečiai mano, kad Vakarai silpnėja, o į pasaulio politikos priekį veržiasi naujos jėgos ir aljansai, pavyzdžiui, BRICS. Todėl šiandieninės aukos ir rizika nėra veltui ir anksčiau ar vėliau padidins Irano įtaką ir pajėgumus.

„Kremlius įsitikinęs, kad JAV pozicijos pasaulyje silpsta. Teheranas taip pat tuo tiki ir, be to, tikisi, kad JAV netrukus „pasitrauks“ iš Artimųjų Rytų regiono, – sako N.Kožanovas. – Žinoma, situacija čia keičiasi, daugelis Artimųjų Rytų valstybių mažiau derina savo veiksmus su Vašingtonu ir įvairina ryšius. Tačiau manau, kad Amerika tai suprato. Ji keičia savo buvimo formas ir metodus, pritaiko juos prie naujų realijų, tačiau nesiruošia palikti regiono. Tikėtis, kad JAV „pasitrauks“, gali būti didelė Teherano klaida.“

Imago / Scanpix nuotr./Michailas Bogdanovas

Rusija penktadienį per derybas Maskvoje su „Hamas“ paragino šią palestiniečių islamistų grupuotę „paleisti visus dar laikomus įkaitus ir sakė, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože pasiekė katastrofišką lygį.

Per derybas su „Hamas“ politinio biuro nariu Musa Abu Marzouku rusų diplomatas Michailas Bogdanovas „pabrėžė būtinybę skubiai paleisti civilius, pagrobtus per [„Hamas“] spalio 7-osios atakas“ Izraelyje, paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Maskvoje lankėsi „Hamas“ delegacija, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Per derybas Rusijos pusė pabrėžė, kad grupuotė turi paleisti Izraelio belaisvius, teigia ministerija.

Ji taip pat pasmerkė „katastrofišką“ humanitarinę krizę Gazos Ruože.

15min primena, kad „Hamas“ atstovai Maskvoje jau lankėsi spalio pabaigoje. Dar anksčiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Bogdanovas Katare susitiko su „Hamas“ politine vadovybe.

„AFP“/„Scanpix“/Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu

Tęsiantis karui Gazos Ruože, Izraelio nepaprastoji vyriausybė yra „arti žlugimo“, o „klausimas jau nebėra, ar 2024 m. įvyks rinkimai“, bet veikiau kada 2024 m., praneša „The Jerusalem Post“.

„Amerikiečiai suprato, kad premjeras Benjaminas Netanjahu yra nepajėgus dėl politinės situacijos, kurioje jis yra“, – praėjusią savaitę leidinio žurnalistui Yanirui Cozinui sakė vienos iš Izraelio opozicinių partijų aukšto rango pareigūnas.

„Be to, bijodamas rinkėjų reakcijos, B.Netanyahu net nuslėpė perėjimą prie trečiojo karo etapo ne tik nuo savo karo kabineto, bet ir nuo plačiosios visuomenės“, – kalbėjo leidinio šaltinis.

Nors žurnalistas rašo, kad „klausimas nebėra, ar rinkimai įvyks 2024 m., o veikiau kada 2024 m.“, jis taip pat teigia, kad dauguma koalicijos narių „neturi jokio noro artimiausiu metu surengti rinkimus“. „Jie jau turi šių metų biudžetą, yra užsitikrinę geras pozicijas ir neskuba leisti žmonėms išsakyti savo nuomonės, nors dabar daugybė izraeliečių kenčia“, – teigė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Izraelio saugumo ir pagalbos pajėgos

Izraelio nacionalinio saugumo ministras kraštutinysis dešinysis Itamaras Ben Gviras ketvirtadienį paragino pasienio policijos pareigūnus šaudyti į visus pastebėtus teroristus, net jei jie nekelia grėsmės, taip pažeisdamas tiek policijos, tiek Izraelio gynybos pajėgų kovos veiksmų taisykles, o vėliau pareiškė, kad jo komentarai buvo neteisingai cituojami, rašo „Times of Israel“.

„Aš jus visiškai palaikau. Kai jūsų gyvybei gresia pavojus arba kai pamatote teroristą – net jei jis nekelia jums pavojaus – šaukite. Aš jus palaikau“, – sakė Itamaras Ben Gviras pasienio policijos elitinio slaptųjų pajėgų padalinio „Yasam“ pareigūnams per vizitą vienoje iš Vakarų Kranto bazių, teigiama pirminiame jo biuro pareiškime.

„Plaukas ant jūsų galvos vertas 1000 teroristų“, – sakė I.Ben Gviras, teigiama pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Itamaras Ben Gviras (viduryje)

Vėliau ministras pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad jo biuras neteisingai jį citavo ir kad jis turėjo omenyje, jog jie turėtų šaudyti į bet kurį „ginkluotą teroristą“, o ne laukti, kol šis šaus pirmas.

Atnaujintame pareiškime, kuriuo patikslinamos pastabos, I.Ben Gviro biuras taip pat teigė, kad ministro „pozicija dėl tikslinio [teroristų] žudymo yra žinoma, ir būtina tęsti teroristų likvidavimą iš oro tol, kol tai leidžia operatyvinė situacija“.

I.Ben Gviras jau seniai pasisako už tai, kad būtų sušvelnintos taisyklės, kuomet galima šauti, teigdamas, kad jos varžo saugumo pajėgas ir kelia pavojų jų gyvybei.

Tai, kaip svarbu laikytis apribojimų gelbstint nekaltų žmonių gyvybes, išryškėjo gruodžio mėn., kai kareiviai, pažeisdami karines taisykles, per klaidą nušovė tris Izraelio įkaitus, kuriems pavyko pabėgti iš „Hamas“ nelaisvės Gazos miesto Šedžajos rajone.

O lapkričio pabaigoje IDF rezervistas nušovė izraelietį civilį Yuvalą Castlemaną po to, kai šis neutralizavo teroristą teroro išpuolio Jeruzalėje vietoje. Vaizdo įraše iš įvykio vietos matyti, kad Y.Castlemanas nuleido ginklą ir iškėlęs rankas į viršų šaukė „Nešaudyk“ rezervistui, kuris vis dėlto jį nušovė pažeisdamas įsakymą atidengti ugnį.