Svarbiausios naujienos
- Netoli laivo prie Jemeno krantų driokstelėjo sprogimas: įtariamas dar vienas husių išpuolis.
- Irakas: JAV turėtų stabdyti karą Gazoje, o ne taikytis į mūsų bazes.
- Kodėl Vakarai negali sustabdyti husių sukilėlių raketų atakų prieš laivus.
- Karybos ekspertas: husiai tikėjosi švelnesnio atsako iš britų ir amerikiečių.
- Jemeno sukilėliai sulaukė dar dviejų smūgių iš JAV ir neteko dviejų priešlaivinių raketų.
Visas Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.
Netoli laivo prie Jemeno krantų driokstelėjo sprogimas: įtariamas dar vienas husių išpuolis
16:34
Netoli laivo į pietus nuo Jemeno trečiadienį nugriaudėjo sprogimas, pranešė Britanijos jūrų saugumo agentūra.
Įtariama, kad tai – dar vienas Irano remiamų husių sukilėlių išpuolis prieš Raudonosios jūros laivybą.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) pranešė, kad gavo pranešimą apie „sprogimą maždaug už 100 metrų nuo laivo“, į pietus nuo Jemeno Mochos uosto.
UKMTO pridūrė, kad laivas ir įgula yra saugūs ir kad nėra pranešimų apie jokius sužeidimus ar žalą.
Nuo lapkričio vidurio sukilėliai iš Jemeno pakrantės leidžia raketas ir dronus, nukreiptus į laivus, kurie, anot jų, yra susiję su Izraeliu, taip solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože.
Gazos Ruožą apsiautęs Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“, reaguodamas į precedento neturinčius šios palestiniečių grupuotės spalio 7 dieną įvykdytus išpuolius.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė ir karinės įrangos tiekėja, subūrė tarptautinę koaliciją, kuri patruliuoja Raudonojoje jūroje ir saugo prekybinius laivus.
Baltieji rūmai: Jemeno husiai paleido tris raketas į laivus Raudonojoje jūroje
21:15
Irano remiami Jemeno husių sukilėliai trečiadienį paleido raketas į laivus Raudonojoje jūroje, iš kurių dvi buvo perimtos, o trečioji nepasiekė taikinio, pranešė Baltieji rūmai.
Anksčiau šį mėnesį JAV ir JK pajėgos surengė du bendrus smūgius, kuriais buvo siekiama susilpninti Jemeno sukilėlių pajėgumus atakuoti laivus. Vašingtonas taip pat atliko keletą vienašališkų aviacijos smūgių prieš raketas, kurios buvo pasirengusios apšaudyti laivus.
„Į du prekybinius laivus Raudonosios jūros pietuose buvo paleistos trys husių raketos, viena raketa praskriejo pro šalį (...), o kitas dvi numušė JAV karinių jūrų pajėgų eskadrinis minininkas“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Tai akivaizdžiai pabrėžia, kad husiai vis dar ketina vykdyti šiuos išpuolius, o tai reiškia, kad mes vis dar turėsime daryti viską, ką turime daryti, kad apsaugotume šią laivybą“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad husiai užpuolė „su JAV vėliava plaukiojantį, JAV priklausantį ir JAV valdomą konteinerių laivą „M/V Maersk Detroit“. Tačiau nebuvo pateikta jokios informacijos apie antrą laivą, į kurį taip pat buvo nusitaikyta.
„Pranešimų apie sužeistuosius ar laivui padarytą žalą negauta“, – sakoma CENTCOM išplatiname pranešime.
Husiai teigia, kad išpuolius Raudonojoje jūroje vykdo solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kariauja su kovotojų grupuote „Hamas“. Be to, Jemeno sukilėliai pareiškė, kad JAV ir Jungtinės Karalystės laivus taip pat laiko teisėtais taikiniais.
JT teismas penktadienį priims sprendimą Izraelio genocido byloje
20:56
Hagos tarptautinis teisingumo teismas pranešė, kad šią savaitę paskelbs sprendimą dėl Pietų Afrikos Respublikos pateikto prašymo taikyti laikinąsias priemones byloje prieš Izraelį.
Teismo pareiškime teigiama, kad 17 teisėjų kolegija sprendimą priims penktadienį.
Pietų Afrika prašo JT teismo imtis skubių veiksmų, kad palestiniečių tautos teisės būtų apsaugotos nuo tolesnės, didelės ir nepataisomos žalos, numatytos genocido konvencijoje, kurios ir toliau nebaudžiamai pažeidinėjamos.
Tarptautinės organizacijos ragina nustoti tiekti ginklus Izraeliui ir kovotojų grupuotėms
18:50
Šešiolika tarptautinių humanitarinių ir žmogaus teisių organizacijų trečiadienį paragino nutraukti ginklų perdavimą Izraeliui ir palestiniečių kovotojų grupuotėms, siekiant sustabdyti konfliktą Gazos Ruože.
Organizacijų paskelbtame bendrame pareiškime raginama Jungtinių Tautų valstybes nares nutraukti ginklų, jų dalių ir šaudmenų perdavimą, siekiant užbaigti krizę palestiniečių anklave ir išvengti tolesnės įtampos bei civilių aukų.
„Izraelio vykdomas bombardavimas ir apgultis atima iš civilių gyventojų būtiniausius išgyvenimo pagrindus ir daro Gazos Ruožą netinkamą gyventi“, – sakoma pranešime.
„Gazos Ruožo civiliai gyventojai susiduria su precedento neturinčio masto humanitarine krize“, – priduriama jame.
Karas Gazos Ruože prasidėjo precedento neturinčiais „Hamas“ išpuoliais spalio 7 dieną, per kuriuos Izraelyje žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiai, paremti oficialiais Izraelio duomenimis.
Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.
Atsakydamas į tai, Izraelis vykdė nesiliaujantį karinį puolimą, kurio metu, „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo mažiausiai 25,7 tūkst. žmonių, iš jų apie 70 proc. moterų ir vaikų.
Apsiaustoje palestiniečių teritorijoje ypač trūksta vandens, maisto, degalų ir vaistų.
Tarp 16 pasirašiusiųjų yra tarptautinės žmogaus teisių ir labdaros organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, „Christian Aid“, „Medecins du Monde“, „Norwegian People's Aid“, „Oxfam“ ir „Save the Children“.
Jos ragina nedelsiant sustabdyti bet kokį ginklų perdavimą, kol kyla pavojus, kad jie, organizacijų nuomone, naudojami tarptautiniams humanitariniams ar žmogaus teisių pažeidimams daryti.
„Įkaitų grobimas ir beatodairiški išpuoliai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir turi būti nedelsiant nutraukti“, – teigė organizacijos.
Pasak jų, Izraelio kariniai veiksmai sunaikino „didelę dalį Gazos Ruožo namų, mokyklų, ligoninių, vandens infrastruktūros, prieglaudų ir pabėgėlių stovyklų“.
Pareiškime priduriama, kad šiuo metu nė viena medicinos įstaiga palestiniečių anklave nedirba visu pajėgumu, o tos, kurios iš dalies veikia, yra perpildytos ir jose trūksta darbuotojų.
JAV sunaikino dvi husių raketas Jemene, pranešė kariuomenė
16:37
JAV pajėgos Jemene sunaikino dvi husių priešlaivines raketas, kėlusias tiesioginę grėsmę vietovėje esantiems laivams, pranešė amerikiečių kariuomenė.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pranešė surengusios bendrų smūgių, kuriais siekta sumažinti husių galimybes atakuoti laivus. Vašingtonas prieš Irano remiamų sukilėlių raketas taip pat surengė keletą atskirų antskrydžių.
Naujausiais smūgiais, kurie buvo suduoti ankstų trečiadienio rytą Jemeno laiku, buvo taikytasi į dvi husių priešlaivines raketas, kurios buvo nukreiptos į pietinę Raudonosios jūros dalį ir buvo paruoštos paleisti, sakoma JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) pranešime.
„JAV pajėgos aptiko raketas husių kontroliuojamose Jemeno teritorijose ir nustatė, kad jos kelia neišvengiamą grėsmę prekybos laivams ir JAV karinių jūrų pajėgų laivams regione“, – teigė CENTCOM.
Lapkritį husiai pradėjo atakuoti laivus Raudonojoje jūroje, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams, taip siekdami solidarizuotis su palestiniečius Gazos Ruože, kur Izraelis mėgina likviduoti islamistų organizacijos „Hamas“ kovotojus.
Po to Jemeno sukilėliai paskelbė, kad JAV ir britų interesai taip pat yra teisėti taikiniai.
Be karinių veiksmų Vašingtonas husiams taip pat siekia daryti diplomatinį bei finansinį spaudimą – praėjusią savaitę JAV iš naujo paskelbė šį judėjimą teroristine organizacija, nors anksčiau, netrukus po to, kai prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti pareigas, šios etiketės buvo atsisakiusios.
Netoli laivo prie Jemeno krantų driokstelėjo sprogimas: įtariamas dar vienas husių išpuolis
16:34
Netoli laivo į pietus nuo Jemeno trečiadienį nugriaudėjo sprogimas, pranešė Britanijos jūrų saugumo agentūra.
Įtariama, kad tai – dar vienas Irano remiamų husių sukilėlių išpuolis prieš Raudonosios jūros laivybą.
Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) pranešė, kad gavo pranešimą apie „sprogimą maždaug už 100 metrų nuo laivo“, į pietus nuo Jemeno Mochos uosto.
UKMTO pridūrė, kad laivas ir įgula yra saugūs ir kad nėra pranešimų apie jokius sužeidimus ar žalą.
Nuo lapkričio vidurio sukilėliai iš Jemeno pakrantės leidžia raketas ir dronus, nukreiptus į laivus, kurie, anot jų, yra susiję su Izraeliu, taip solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože.
Gazos Ruožą apsiautęs Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“, reaguodamas į precedento neturinčius šios palestiniečių grupuotės spalio 7 dieną įvykdytus išpuolius.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė ir karinės įrangos tiekėja, subūrė tarptautinę koaliciją, kuri patruliuoja Raudonojoje jūroje ir saugo prekybinius laivus.
Derybų dėl paliaubų fone – Izraelio bombardavimas Gazos Ruože, žuvo 125 žmonės
13:13
Per intensyvų Izraelio bombardavimą Gazos Ruože naktį žuvo mažiausiai 125 žmonės, trečiadienį pranešė islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
Tuo metu Kaire vyksta derybos dėl paliaubų.
Vykstant kovoms, Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos agentūra OCHA pranešė, kad Izraelio pajėgos išleido naują įsakymą evakuoti Kan Juniso rajoną, kuriame gyvena apie pusę milijono gyventojų ir perkeltųjų asmenų.
JT Pasaulio maisto programa (WFP) įspėjo, kad Gazos Ruožo gyventojams gresia „katastrofiškas maisto trūkumas“, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas papriekaištavo Izraeliui, kad šis atmeta dviejų valstybių sprendimą, kurį sąjungininkės Jungtinės Valstijos laiko vieninteliu keliu į ilgalaikę taiką.
Smarkiausi mūšiai vyko Chan Junise, kur gimė „Hamas“ Gazos Ruožo vadas Yahya Sinwaras, kaltinamas spalio 7 dienos išpuolių, sukėlusių karą, organizavimu.
Izraelio kariuomenė teigia, kad apsupo šį pietinį miestą ir kad jos kariai intensyvina operacijas Chan Juniso pabėgėlių stovyklos teritorijoje.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad į Gazos Ruožo ligonines buvo atvežti per naktį žuvusių 125 žmonių kūnai.
„Hamas“ vyriausybė teigė, kad žuvo daugiau kaip 200 žmonių, tačiau nenurodė, per kokį laikotarpį.
Ji kaltino Izraelio kariuomenę prievarta perkėlus dešimtis tūkstančių žmonių iš Chan Juniso į Rafą – miestą Pietų Gazos Ruože, kuris ribojasi su Egipto siena.
Palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad Izraelio pajėgoms nusitaikius į jo būstinę šiame pietiniame mieste žuvo trys perkeltieji asmenys ir trys buvo sužeisti.
Karas Gazos Ruože prasidėjo precedento neturinčiais „Hamas“ išpuoliais spalio 7 dieną, per kuriuos Izraelyje žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP skaičiai, paremti oficialiais Izraelio duomenimis.
Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.
Atsakydamas į tai, Izraelis vykdė nesiliaujantį karinį puolimą, kurio metu, „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo mažiausiai 25,7 tūkst. žmonių, iš jų apie 70 proc. moterų ir vaikų.
JAV prezidento Joe Bideno pasiuntinys Viduriniuose Rytuose Brettas McGurkas yra atvykęs į regioną deryboms, kuriomis siekiama sudaryti naują susitarimą dėl likusių įkaitų išlaisvinimo mainais į kovų sustabdymą.
„Be abejo, vienas iš dalykų, dėl kurių jis derasi regione, yra galimybė sudaryti dar vieną susitarimą dėl įkaitų, o tai pareikalautų ilgesnės humanitarinės pertraukos, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. – Pokalbiai yra labai blaivūs ir rimti, kad būtų bandoma sudaryti dar vieną įkaitų sandorį.“
Vienas palestiniečių šaltinis, susipažinęs su derybomis, AFP teigė, kad „Hamas“ delegacija antradienį atvyko į Kairą susitikti su Egipto žvalgybos vadovu ir aptarti naujų paliaubų pasiūlymų.
Vienas „Hamas“ artimas šaltinis AFP sakė, kad derybos Egipto sostinėje tęsėsi ir trečiadienį.
Per karą Gazoje žuvo mažiausiai 25 700 žmonių
13:11
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį nurodė, kad per spalio 7 dieną prasidėjusį palestiniečių kovotojų grupuotės ir Izraelio karą žuvo mažiausiai 25 700 žmonių.
Ministerijos išplatintame pranešime priduriama, kad iš viso per tris kovos mėnesius Gazos Ruože buvo sužeista 63 740 žmonių.
Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.
Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.
Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir pradėjo nesiliaujantį bombardavimą bei sausumos invaziją, dėl kurių didelė Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais.
Kodėl Vakarai negali sustabdyti husių sukilėlių raketų atakų prieš laivus
11:20
Kalbant apie grynai karinę galią, JAV ir jos sąjungininkės neturėtų turėti problemų sutriuškinti husių, kurie puola krovininius laivus Raudonojoje jūroje.
Tačiau husių raketoms ir toliau trikdant pasaulinius laivybos kelius ir tiekimo grandines, Amerika supranta, kad gerų galimybių sustabdyti husius yra nedaug. Atrodo, kad pakartotiniai JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgų smūgiai, įskaitant kelis nuskandintus husių laivus, neatrodo atgrasantys husius – šiitų sukilėlių grupuotę karo nuniokotame Jemene, vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių, rašo leidinys „Business Insider“.
Husiai nėra didelė karinė galia, bet jiems to ir nereikia. Jie turi tris pranašumus, kurie padidina jų gebėjimą kelti sumaištį ir trukdo Vakarams juos sustabdyti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Izraelio pareigūnas: derybose proveržio nėra, o „Hamas“ nuolat griežtina savo poziciją
10:42
Aukšto rango Izraelio pareigūnas atmetė pranešimus, kad derybose dėl susitarimo, pagal kurį laikinųjų paliaubų metu būtų paleisti Gazos Ruože laikomų teroristų įkaitai, pasiektas proveržis.
„Pranešimai apie pažangą derybose ir proveržį yra neteisingi“, – neįvardytas pareigūnas sakė žiniasklaidai hebrajų kalba.
„Derybose yra labai didelių spragų ir jokios pažangos. Tai labai sudėtinga, o „Hamas“ nuolat griežtina savo pozicijas. Niekas neturėtų būti apgaudinėjamas – prireiks daug laiko“, – sako pareigūnas.
Šie komentarai buvo išsakyti po to, kai trečiadienį „Reuters“ pranešė, kad Izraelis ir „Hamas“ iš esmės sutaria, jog per mėnesį truksiančias paliaubas būtų galima apsikeisti grupuotės laikomais įkaitais į palestiniečių kalinius, tačiau pagrindinį planą stabdo abiejų šalių nesutarimai dėl to, kaip galutinai užbaigti karą Gazos Ruože.
Pastarosiomis savaitėmis Kataras, JAV ir Egiptas intensyviai tarpininkavo, siekdami palaipsniui paleisti įvairių kategorijų Izraelio įkaitus – pradedant civiliais ir baigiant kariais – mainais į karo veiksmų nutraukimą, palestiniečių kalinių paleidimą ir didesnę pagalbą Gazos Ruožui.
Šią savaitę Izraelis taip pat, kaip teigiama, pasiūlė dviejų mėnesių paliaubas, per kurias „Hamas“ paleistų įkaitus mainais į palestiniečių saugumo kalinius. Pagal šį pasiūlymą Yahyai Sinwarui ir kitiems aukščiausiems „Hamas“ vadovams Gazoje būtų leista persikelti į kitas šalis. Pranešama, kad „Hamas“ šią idėją atmetė.
Irakas: JAV turėtų stabdyti karą Gazoje, o ne taikytis į mūsų bazes
10:31
JAV smūgiai, kurių taikiniais anksti trečiadienį tapo Irano remiamų kovotojų naudojamos vietos Irake, „nepadeda užtikrinti ramybės“, sakė vienas aukšto rango Irako pareigūnas ir pridūrė, kad jie taip pat yra „šiurkštus Irako suvereniteto pažeidimas“.
„JAV pusė turėtų didinti spaudimą, kad būtų sustabdytas (Izraelio) puolimas Gazos Ruože, o ne taikytis į Irako nacionalinės organizacijos bazes ir jas bombarduoti“, – teigė nacionalinio saugumo patarėjas Qassemas al Aaraji pranešime socialiniame tinkle „X“.
Jis turėjo omenyje „Hashed al Shaabi“ (Liaudies mobilizacijos pajėgas) – Irano remiamų buvusių sukarintų grupuočių aljansą, dabar integruotą į reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas.
JAV pajėgos taikėsi į Irano remiamų kovotojų naudojamus objektus Irake, atsakydamos į išpuolius prieš amerikiečių personalą toje šalyje ir Sirijoje, antradienį pareiškė gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
„JAV karinės pajėgos sudavė būtinus ir proporcingus smūgius trims objektams, kuriuos Irake naudojo Irano remiama „Ketaeb Hezbollah“ sukarinta grupuotė ir kitos su Iranu susijusios grupuotės“, – sakoma L. Austino pareiškime.
„Šie tikslūs smūgiai yra tiesioginis atsakas į virtinę Irano remiamų sukarintų grupuočių eskaluojamų išpuolių prieš JAV ir koalicijos personalą Irake ir Sirijoje“, – sakė jis, turėdamas omenyje tarptautinį aljansą prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS).
Šie smūgiai buvo surengti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai į JAV karius Vakarų Irake buvo paleistos raketos per išpuolį, dėl kurio Pentagonas apkaltino Teherano remiamus kovotojus.
Anot Irako šaltinių, JAV smūgiai buvo nukreipti prieš „Ketaeb Hezbollah“ – kovotojų grupuotę, susijusią su buvusia sukarinta grupuote „Hashed al Shaabi“ – Džurf as Sachro teritorijoje į pietus nuo sostinės Bagdado ir Kajimo regione prie sienos su Sirija.
Pasak vieno Irako vidaus reikalų ministerijos pareigūno ir buvusio „Hashed al Shaabi“ nario, per bombardavimus Kajimo sektoriuje žuvo du žmonės ir du buvo sužeisti.
JAV smūgiai surengti tvyrant būgštavimams, kad regione gali išplisti Gazos Ruože tebesitęsiantis Izraelio ir Irano remiamo palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ karas.
JAV centrinė vadavietė nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti prieš „Kataeb Hezbollah“ „raketų ir vienkartinių atakos bepiločių orlaivių (dronų) štabą, sandėliavimo ir mokymų vietas“.
JAV ir sąjungininkų pajėgos Irake ir Sirijoje nuo spalio vidurio, Pentagono duomenimis, yra tapusios daugiau kaip 150 išpuolių taikiniais.
Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – su Iranu susijusių kovotojų aljansas, kuris nepritaria JAV paramai Izraeliui konflikte Gazos Ruože.
Vašingtonas „Ketaeb Hezbollah“ laiko teroristine grupuote, kuriai taikomos sankcijos, ir pastarosiomis savaitėmis ji jau buvo tapusi sprogdinimų taikiniu. Grupuotė viešai rėmė „Islamo pasipriešinimą Irake“.
„Paleista atakos dronų“
Antradienį keli dronai buvo paleisti į vieną Irake esančią oro pajėgų bazę, kurioje dislokuoti JAV kariai, ir jie padarė žalos bei sužeidė žmonių, pranešė vienas JAV kariuomenės pareigūnas.
Į Ain al Assado bazę vakarinėje Anbaro provincijoje „buvo paleista atakos dronų“, naujienų agentūrai AFP sakė JAV kariuomenės pareigūnas, dėl temos jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Naujausiais duomenimis, yra sužeistųjų ir žalos infrastruktūrai“, – teigė pareigūnas ir pridūrė, kad daugiau informacijos kol kas neturi.
Tuo metu vienas Irako saugumo pareigūnas sakė, kad buvo numuštas vienas į bazę besitaikęs dronas.
Pareiškime „Islamo pasipriešinimas Irake“ prisiėmė atsakomybę už du antradienį prieš bazę įvykdytus išpuolius dronais ir nurodė, kad jie buvo vykdomi remiant palestiniečius Gazos Ruože.
Šeštadienį į tą pačią bazę buvo pasiųsta bent keliolika raketų.
Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris sekmadienį tą išpuolį pavadino labai rimtu ir teigė, kad buvo panaudoti „balistinių raketų pajėgumai, kurie kėlė realią grėsmę“.
Vašingtonas, keršydamas už išpuolius, yra kelis kartus smogęs Irano remiamoms grupuotėms.
Irako ministras pirmininkas Mohamedas Shia al Sudani dabar ragina tarptautinę koaliciją palikti šalį, sakydamas, kad dislokavimas turi būti nutrauktas siekiant užtikrinti šalies saugumą.
Irake yra maždaug 2,5 tūkst. amerikiečių karių, o Sirijoje – apie 900.
Nuo karo Gazos Ruože pradžios Viduriniuose Rytuose padažnėjo smurto protrūkių, į kuriuos įsitraukė Irano remiami „Hamas“ sąjungininkai.