Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas sako apsisprendęs dėl JAV atsako per išpuolį žuvus trims amerikiečiams.
- „Politico“: Irano sąjungininkai puola Vakarus. Kas bus toliau?
- BBC: trys variantai, kokias atsako galimybes turi JAV po mirtino smūgio.
- Paaiškino, kodėl amerikiečiai nenumušė į jų bazę skriejusio drono ir žuvo trys kariai.
- Dešimties minučių karinė operacija: Izraelis skelbia nukovęs 3 išpuolius planavusius teroristus.
Visas Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.
Izraelio kariuomenė teigia užtvindžiusi „Hamas“ tunelių sistemą po Gazos Ruožu
19:44
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad nukreipia vandenį į tunelius Gazos Ruože, siekdama sunaikinti išsiplėtusį požeminį tinklą, kurį „Hamas“ kovotojai naudoja išpuoliams prieš Izraelį rengti.
„Tai dalis priemonių, kurias IDF (Izraelio kariuomenė) naudoja siekdama neutralizuoti „Hamas“ požeminių tunelių tinklo grėsmę“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Tunelių sistemoje, kurią Izraelio kariuomenė vadina „Gazos Ruožo metro“, spalį, prasidėjus karui, buvo 1 300 tunelių, ilgesnių nei 500 km, rodo JAV karinės akademijos Vest Pointe atliktas tyrimas.
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Izraelio kariuomenė teigia, kad daug „Hamas“ paimtų įkaitų buvo arba tebėra laikomi didžiuliame tunelių tinkle.
Gruodį, kai kurios Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad kariuomenė ketina tunelius užtvenkti jūros vandeniu, pumpuojamu iš Viduržemio jūros.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad tai keltų didžiulį pavojų Gazos Ruožo civiliams gyventojams.
„Tai smarkiai pakenks ir taip trapiai Gazos Ruožo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai“, – gruodį perspėjo tuometinė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.
„Dėl padidėjusio slėgio ir jūros vandens prasiskverbimo į Gazos Ruožą netgi kyla pavojus, kad gali sugriūti pastatai ir keliai“, – pridūrė ji.
Antradienį kariuomenė pareiškė, kad ji pasirūpino, jog „nebūtų pažeisti vietovės požeminiai vandenys“.
„Vanduo buvo pumpuojamas tik tinkamose tunelių trasose ir vietose, kiekvienu atveju parenkant tinkamą veikimo būdą“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Tai viena iš daugelio pastaraisiais metais IDF ir Izraelio saugumo institucijų sukurtų priemonių, skirtų veikti prieš „Hamas“ požeminę infrastruktūrą Gazos Ruože“, – priduriama jame.
2007 metais į valdžią atėjus „Hamas“, tunelių labirintas iš pradžių buvo naudojamas apeiti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, kad būtų galima kontrabanda gabenti žmones, prekes ir ginklus į Egiptą ir iš jo.
Po 2014 metais Izraelio ir „Hamas“ karo ji išplėtė šį tinklą ir naudoja jį Gazos Ruože, kad galėtų rengti raketų atakas prieš Izraelį.
JAV pareigūnas teigia, kad JT vertinimo misija į Gazos Ruožą gali būti surengta per kelias ateinančias dienas
23:11
JAV valstybės departamento teigimu, pirmieji žingsniai, susiję su Jungtinių Tautų vertinimo misija šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, gali būti žengti per kelias artimiausias dienas.
Atstovas spaudai Mattas Mileris antradienį sakė, kad pirmiausia reikia patikrinti saugumo ir kelių būklę, kad būtų užtikrinta, jog visa vertinimo misija galėtų būti vykdoma saugiai.
Planuota vertinimo misija buvo atidėta „dėl atsinaujinusių kovų šiaurėje“, – sakė M.Milleris per brifingą.
„Matėme, kaip „Hamas“ kovotojai pasirodė ir pradėjo rengti raketų atakas į Izraelį, pradėjo šaudyti į Izraelio pajėgas, todėl sąlygos vietoje tapo netinkamos vykdyti šią humanitarinę misiją, nesaugios vykdyti vertinimo misiją“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad Izraelis sutiko leisti tęsti tokią misiją, kad „nustatytų, ką reikia daryti, kad perkeltieji palestiniečiai galėtų saugiai grįžti į namus šiaurėje“.
JT: jokia organizacija negali pakeisti JT agentūros palestiniečiams remti
20:57
Jokia organizacija negali pakeisti Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA), kurios darbuotojai kaltinami prisidėję prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, antradienį pareiškė JT pagalbos Gazos Ruože koordinatorė.
„Jokia organizacija niekaip negali pakeisti ar pavaduoti milžiniškų UNRWA pajėgumų, jų gebėjimų ir žinių apie Gazos Ruožo gyventojus“, – sakė neseniai paskirta koordinatorė Sigrid Kaag, turėdama omenyje JT agentūrą palestiniečiams remti.
Izraelis apkaltino keliolika Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) darbuotojų prisidėjus prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, todėl pagrindinės pagalbą teikiančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, sustabdė finansavimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas, kuris labai prašė nenutraukti paramos, kad būtų patenkinti didžiuliai humanitarinės pagalbos poreikiai, antradienį Niujorke surengs derybas su paramos teikėjais, pranešė jo biuras, tęsiantis Izraelio tyrimui dėl pateiktų kaltinimų.
Izraelio kariuomenė teigia užtvindžiusi „Hamas“ tunelių sistemą po Gazos Ruožu
19:44
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad nukreipia vandenį į tunelius Gazos Ruože, siekdama sunaikinti išsiplėtusį požeminį tinklą, kurį „Hamas“ kovotojai naudoja išpuoliams prieš Izraelį rengti.
„Tai dalis priemonių, kurias IDF (Izraelio kariuomenė) naudoja siekdama neutralizuoti „Hamas“ požeminių tunelių tinklo grėsmę“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Tunelių sistemoje, kurią Izraelio kariuomenė vadina „Gazos Ruožo metro“, spalį, prasidėjus karui, buvo 1 300 tunelių, ilgesnių nei 500 km, rodo JAV karinės akademijos Vest Pointe atliktas tyrimas.
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Izraelio kariuomenė teigia, kad daug „Hamas“ paimtų įkaitų buvo arba tebėra laikomi didžiuliame tunelių tinkle.
Gruodį, kai kurios Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad kariuomenė ketina tunelius užtvenkti jūros vandeniu, pumpuojamu iš Viduržemio jūros.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad tai keltų didžiulį pavojų Gazos Ruožo civiliams gyventojams.
„Tai smarkiai pakenks ir taip trapiai Gazos Ruožo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai“, – gruodį perspėjo tuometinė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.
„Dėl padidėjusio slėgio ir jūros vandens prasiskverbimo į Gazos Ruožą netgi kyla pavojus, kad gali sugriūti pastatai ir keliai“, – pridūrė ji.
Antradienį kariuomenė pareiškė, kad ji pasirūpino, jog „nebūtų pažeisti vietovės požeminiai vandenys“.
„Vanduo buvo pumpuojamas tik tinkamose tunelių trasose ir vietose, kiekvienu atveju parenkant tinkamą veikimo būdą“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Tai viena iš daugelio pastaraisiais metais IDF ir Izraelio saugumo institucijų sukurtų priemonių, skirtų veikti prieš „Hamas“ požeminę infrastruktūrą Gazos Ruože“, – priduriama jame.
2007 metais į valdžią atėjus „Hamas“, tunelių labirintas iš pradžių buvo naudojamas apeiti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, kad būtų galima kontrabanda gabenti žmones, prekes ir ginklus į Egiptą ir iš jo.
Po 2014 metais Izraelio ir „Hamas“ karo ji išplėtė šį tinklą ir naudoja jį Gazos Ruože, kad galėtų rengti raketų atakas prieš Izraelį.
J.Bidenas sako apsisprendęs dėl JAV atsako per išpuolį žuvus trims amerikiečiams
18:48
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia nusprendęs, kaip JAV reaguos į drono smūgį, per kurį Jordanijoje žuvo trys amerikiečių kariai.
Kalbėdamas išvykstant iš Baltųjų rūmų į lėšų rinkimo renginį Floridoje, J.Bidenas pridūrė, kad „mums nereikia platesnio karo“ Artimuosiuose Rytuose.
Atsakomybę už išpuolį JAV karinėje bazėje prisiėmė Irano remiama sukarinta grupuotė.
Per smūgį netoli Sirijos sienos dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Neįvardijo konkretaus plano
J.Bidenas nedetalizavo, kokie tiksliai gali būti JAV veiksmai, tačiau Baltieji rūmai pažadėjo „labai nuoseklų atsaką“.
JAV pareigūnai stengiasi išvengti konflikto Artimuosiuose Rytuose spiralės.
Tačiau sekmadienį pirmą kartą nuo spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį šiame rajone nuo priešo ugnies žuvo JAV kariai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Irano sąjungininkai puola Vakarus. Kas bus toliau?
17:32
Vašingtonui pažadėjus reaguoti į Irano remiamų kovotojų drono ataką, per kurią žuvo trys amerikiečių kariai, įtampa Artimuosiuose Rytuose išaugo.
Nuo spalio mėn. prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, konfliktai visame regione smarkiai paaštrėjo. Tačiau ar tai reiškia, kad tikėtinas platesnis karas?
Sekmadienio smūgis, kurį, JAV pareigūnų teigimu, Jordanijoje esančioje bazėje surengė Irano remiama grupuotė iš už sienos Sirijoje, buvo surengtas tuo metu, kai JAV vadovaujama jūrų koalicija kovoja su husių sukilėliais Raudonojoje jūroje.
Irano remiama „Hezbollah“ iš Libano paleido raketų bangas, o Izraelis atsakė. Izraelio ir „Hamas“ karas Gazoje, nusinešęs dešimtis tūkstančių gyvybių ir sukėlęs humanitarinę katastrofą, tęsiasi nekontroliuojamas.
Dabar visas regionas yra pasirengęs dar didesniam smurtui, rašo leidinys „Politico“.
Raudonojoje jūroje tvyro įtampa
Daugėja išpuolių prieš JAV ir Europos interesus regione. Irano remiami husių kovotojai, kontroliuojantys dalį Jemeno, suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą. Neįvardyti kovotojai Sirijoje surengė išpuolį prieš JAV karinę bazę kitapus sienos Jordanijoje ir nužudė tris karius.
Ar JAV į tai reaguos?
Po išpuolio Jordanijoje JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalboje kaltę dėl to suvertė „radikalioms Irano remiamoms kovotojų grupuotėms, veikiančioms Sirijoje ir Irake“, ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų „mūsų pasirinktu laiku ir vietoje“.
Iranas neigia tiesioginį dalyvavimą, sakydamas, kad regione veikiančios grupuotės „negauna nurodymų iš Irano dėl savo sprendimų ar veiksmų“.
Pastaraisiais dešimtmečiais Iranas ir JAV ne kartą kėlė tiesioginio konflikto grėsmę, tačiau abi pusės jo vengė.
Tačiau J.Bideno vidaus politikos varžovai atkreipia dėmesį, kad nuo Izraelio puolimo Gazos Ruože pradžios buvo įvykdyta daugiau kaip 160 išpuolių prieš amerikiečių karius, ir kaltina Baltuosius rūmus, kad šie nepakankamai stengiasi atgrasyti Teheraną.
„Jis paliko mūsų karius neapsaugotus, – teigė respublikonų senatorius Tomas Cottonas. – Vienintelis atsakas į šiuos išpuolius turi būti triuškinantis karinis atsakas Irano teroristinėms pajėgoms tiek Irane, tiek visuose Artimuosiuose Rytuose.“
Tačiau būdami valdžioje tiek respublikonai, tiek demokratai vengė pradėti atvirą konfrontaciją su Iranu.
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra favoritas užsitikrinti Respublikonų partijos nominaciją ir mesti iššūkį J.Bidenui, savo prezidentavimo laikotarpiu grasino pulti Iraną, tačiau iš tikrųjų to niekada nepadarė – vietoj to Teheranui taikė sankcijas ir smogė jo statytiniams regione.
Tačiau 2020 m. D.Trumpas įsakė Bagdade surengti oro smūgį, per kurį žuvo Qasemas Soleimani, Quds pajėgų, Irano revoliucinės gvardijos padalinio, atsakingo už eksteritorines ir slaptas karines operacijas, vadas. Teheranas grasino masiniu atsaku, bet galiausiai atsitraukė.
Vašingtono „vanagai“ tai įvardija kaip įrodymą, kad J.Bidenas galėtų būti daug griežtesnis Irano atžvilgiu ir nesukelti rimtesnių atsakomųjų veiksmų.
Vis dėlto Paryžiaus analitinio centro IFRI tyrėja Héloïse Fayet teigė, kad mažai tikėtina, jog JAV tiesiogiai smogs Iranui, nebent būtų įrodyta, kad Teheranas įsakė surengti išpuolį.
„Tikėtina, kad JAV atsakas bus smūgiai [Irano] partneriams“, – sakė ji.
Taip mano ir Andrew Borene'as, buvęs JAV žvalgybos pareigūnas ir žvalgybos bendrovės „Flashpoint“ pasaulinio saugumo direktorius.
„Rizikos skaičiavimas, susijęs su karu su pačiu Iranu, nebus lengvas ir turi apimti bet kokio Irano branduolinio pajėgumo įvertinimą kartu su kitais režimo veiksmais, – sakė A.Borene'as. – Taip pat reikės įvertinti Amerikos partnerių ir sąjungininkų regione, tokių kaip Saudo Arabija, Jordanija, Turkija, Izraelis ir Egiptas, pozicijas.“
Ar Vašingtoną palaikys jo sąjungininkai?
Išskyrus nuolat lojalią Jungtinę Karalystę – vargu, sako „Politico“.
Vis dažniau sutariama, kad neturėdami bendros strategijos ir turėdami skirtingus interesus regione, Vašingtono sąjungininkai Europoje aktyviai nedalyvaus.
„Europos šalys nėra nusiteikusios dideliam konfliktui su Iranu Artimuosiuose Rytuose, – sakė H.Fayet. – Europa turėtų būti susirūpinusi, tačiau tai sunku spręsti tuo pačiu metu kaip ir Ukrainą, todėl tikėtina, kad europiečiai paliks JAV pačioms spręsti šias problemas.“
Tai nereiškia, kad Europos sąjungininkai nesiima jokių priemonių.
Italija, Vokietija, Belgija ir kitos ES šalys pažadėjo siųsti laivus patruliuoti Raudonojoje jūroje, o šalių narių užsienio reikalų ministrai vasario 19 d. susitiks aptarti ES misijos šiame regione.
Prancūzija regione turi du karinius laivus – „Alsace“ ir „Languedoc“ – kurie paleido raketas, kad numuštų husių dronus. Tačiau šie laivai oficialiai nedalyvauja JAV vadovaujamoje operacijoje „Prosperity Guardian“ Raudonojoje jūroje.
JAV ir Jungtinė Karalystė surengė kelis smūgius vidaus vandenyse prieš husių grupuotę ir pasiliko teisę imtis tolesnių veiksmų, jei tanklaiviai ir konteinerių laivai, plaukiojantys judriu vandens keliu, ir toliau bus puldinėjami.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas žurnalistams sakė, kad Paryžius neprisijungė prie tų atakų, kad būtų išvengta „eskalacijos“.
Ar JAV galėtų laikytis griežtesnės pozicijos?
Nors J.Bideno pažadėto atsako mastas ir tikslas dar neaiškūs, bet bet koks vienašališkas žingsnis gali sulaukti pagrindinių sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose, kurie nerimauja, kad gali sukelti regioninį karą, atsako.
Saudo Arabija reikalauja santūrumo santykiuose su Teheranu ir baiminasi ekonominių nestabilumo regione padarinių.
Turkija, pagrindinė NATO sąjungininkė, pasmerkė Izraelio kampaniją Gazoje, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Jungtinę Karalystę ir JAV, kad jos bando Raudonąją jūrą paversti „kraujo jūra“.
„Turkija nenori būti įtraukta į šį konfliktą, nes turi bendrą sieną su Iranu, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Europos instituto vizituojanti mokslininkė Selin Nasi. – Jei JAV, kaip pagrindinė sąjungininkė NATO, tiesiogiai įsitrauks į šį karinį konfliktą, Turkija turės pasirinkti pusę, o tai reikš, kad jai bus sunkiau išlaikyti subalansuotą požiūrį – panašiai, kaip tai ji darė karo Ukrainoje atveju.“
J.Bidenui kyla iššūkis, kaip imtis atsakomųjų veiksmų nerizikuojant, kad Iranas ir jo partneriai regione pradės eskalaciją. Ir atvirkščiai, nieko nedarydamas – ypač po to, kai pareiškė, kad atkeršys už trijų JAV karių žūtį – jis taptų pažeidžiamas, jei D.Trumpas apkaltintų jį silpnumu.
„Irano vadovybė tikriausiai apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos vengs išsamiai atsakyti bet kokiu būdu, kuris keltų įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalavimo riziką ir įžiebtų viso regiono [konfliktą], kuriam J.Bideno administracija per pastaruosius tris mėnesius pagirtinai stengėsi užkirsti kelią“, – sakė buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Panikoffas.
Tačiau JAV gali tekti „imtis aktyvesnio atsako, kad būtų atkurtas atgrasymas“, – pridūrė jis.
Husiai: esame pasirengę ilgalaikei konfrontacijai su JAV ir Jungtine Karalyste
17:02
Jemeno husių grupuotės nariai yra pasirengę „ilgalaikei konfrontacijai“ su JAV ir Jungtine Karalyste, pareiškė vadas.
„Reuters“ cituoja Mohamedą al Atifi: „Mes esame pasirengę ilgalaikei konfrontacijai su tironijos jėgomis. Amerikiečiai, britai ir tie, kurie su jais koordinavo savo veiksmus, turi suvokti suverenaus Jemeno sprendimo galią ir tai, kad dėl jo nėra jokių diskusijų ar ginčų.“
Gynybos ministras: Izraelis planuoja valdyti Gazą tokiu pat kariniu stiliumi kaip ir okupuotą Vakarų Krantą
16:28
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas Kneseto nariams sakė, kad Izraelis ketina po karo išlaikyti karinę Gazos kontrolę ir valdyti ją taip pat, kaip ir okupuotą Vakarų Krantą.
Kneseto užsienio reikalų ir gynybos komiteto posėdyje, kaip praneša „Times of Israel“, Y.Gallantas sakė: „Po karo, kai jis baigsis, manau, visiškai aišku, kad „Hamas“ nekontroliuos Gazos Ruožo. Izraelis kontroliuos kariniu požiūriu, bet nekontroliuos jos civiline prasme. Kai kalbame apie karinių operacijų laisvę, pažiūrėkite, kas šįvakar įvyko Džanine. Tai yra aukščiausio lygio karinė operacijų laisvė, tačiau mes nekontroliuojame šios teritorijos civiline prasme.“
Y.Galantas turėjo omenyje reidą į Džanino Ibn Sinos ligoninę, per kurį Izraelio pajėgos, persirengusios civiliais ir medikais, įsiveržė į ligoninę ir nužudė tris žmones, įtariamus islamistų kovotojus.
Y.Gallantas sakė, jog darbas Gazos Ruože, kur Izraelis teigia išvalantis „Hamas“ teroristų infrastruktūrą, yra „baigtinis“ ir, nepaisant sunkumų, daro pažangą.
Izraelis nuo 1967 m. yra okupavęs Vakarų Krantą, primena, „The Guardian“.
B.Netanyahu atmeta pasitraukimo iš Gazos ir didelio masto kalinių paleidimo galimybę
16:23
Antradienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis neišves pajėgų iš Gazos Ruožo ir nepaleis tūkstančių, jo žodžiais tariant, palestiniečių kalinių, ir paneigė žiniasklaidos pranešimus apie kai kurias galimo paliaubų susitarimo su „Hamas“ sąlygas.
Izraelio televizijos transliuotose pastabose B.Netanjahu sakė: „Mes nebaigsime šio karo, jei nepasieksime visų jo tikslų. Tai reiškia, kad reikia sunaikinti „Hamas“, grąžinti visus įkaitus ir užtikrinti, kad Gazos Ruožas nebekeltų grėsmės Izraeliui.“
Žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad Paryžiuje buvo parengti Izraelio ir „Hamas“ susitarimo, pagal kurį ugnis būtų nutraukta iki šešių savaičių, metmenys.
Anksčiau antradienį „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh sakė, kad grupuotė gavo pasiūlymą dėl paliaubų ir kad jis atvyks į Kairą jo aptarti.
Itamaras Ben-Gviras, kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras B.Netanyahu kabinete, anksčiau socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime užsiminė, kad pasitrauks iš nacionalinės vienybės vyriausybės ir karo kabineto, jei bus sudarytas „neapgalvotas susitarimas“ su „Hamas“.
Opozicijos lyderis Yairas Lapidas, dažnai kritikuojantis B.Netanyahu vyriausybę, priešingai, yra sakęs, kad jo partija palaikys „bet kokį susitarimą, pagal kurį įkaitai bus grąžinti namo“.
Izraelio žiniasklaida teigė, kad susitarimas galėtų būti sudarytas trimis etapais, o pirmajame etape iš nelaisvės Gazoje būtų paleistos įkaitės moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.
Tarpininkams siekiant naujų paliaubų, Gazos Ruožą toliau krečia kruvinos kovos
15:21
Gazos Ruožą antradienį toliau krėtė kruvinos kovos ir bombardavimas, tarptautiniams tarpininkams siekiant naujų paliaubų ir susitarimo dėl įkaitų išlaisvinimo Izraelio ir „Hamas“ kare.
Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per smarkius Izraelio smūgius ir mūšius apgulto Gazos Ruožo miestuose per parą žuvo dar 128 žmonės.
Pietinėje Gazos Ruožo dalyje išsidėstęs Chan Junisas, kur gimė „Hamas“ Gazos Ruožo vadas Yahya Sinwaras, kaltinamas karą išprovokavusių spalio 7 dienos išpuolių organizavimu, tapo kovų epicentru. Miestas jau virto griuvėsiais.
Miesto kvartaluose ir tuneliuose kovojantys kariai apieškojo kelis karinius objektus, Y.Sinwaro biurą ir „svarbų raketų gamybos objektą“, pranešė Izraelio kariuomenė.
Kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari teigė, kad kariai mieste „likvidavo daugiau kaip 2 tūkst. teroristų, veikiančių ant žemės ir po žeme“.
Izraelio pajėgos vienoje okupuoto Vakarų Kranto ligoninėje nukovė tris įtariamus „Hamas“ teroristų kuopelės narius.
Remiantis pareigūnų pranešimu ir ministerijos paviešintais ligoninės vaizdo kamerų įrašais, kai kurie iš tris vyrus Ibn Sinos ligoninėje Džanine nušovusių asmenų buvo persirengę medicinos darbuotojais, stumiančiais neįgaliojo arba kūdikio vežimėlius.
Oficialioji palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“ šiuos tris vyrus įvardijo kaip Muhammadą Jalamnah, Muhammadą Aymaną Ghazawi ir Baselį Aymaną Ghazawi.
Pasak Izraelio kariuomenės, M.Jalamnah, kurį galėjo įkvėpti spalio 7-osios išpuolis, „planavo artimiausiu metu įvykdyti teroro išpuolį ir pasinaudojo ligonine kaip slėptuve, todėl buvo neutralizuotas“.
Palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę ligoninėms taikoma ypatinga apsauga, ir paragino Jungtines Tautas padėti nutraukti Izraelio „kasdienius nusikaltimus (...) prieš mūsų žmones ir sveikatos centrus“.
Didžiuliai poreikiai
Ketvirtą mėnesį trunkantis Izraelio ir „Hamas“ karas sugriovė didžiąją dalį apgulto Gazos Ruožo ir sukėlė milžinišką humanitarinę krizę 2,4 mln. gyventojų, kurių daugumai gresia badas ir ligos.
Izraelis apkaltino keliolika Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) darbuotojų prisidėjus prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, todėl pagrindinės pagalbą teikiančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, sustabdė finansavimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas, kuris labai prašė nenutraukti paramos, kad būtų patenkinti didžiuliai humanitarinės pagalbos poreikiai, antradienį Niujorke surengs derybas su paramos teikėjais, pranešė jo biuras, tęsiantis Izraelio tyrimui dėl pateiktų kaltinimų.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino UNRWA atkreipti dėmesį į šiuos kaltinimus, tačiau taip pat pasveikino organizacijos „visiškai nepakeičiamą vaidmenį stengiantis užtikrinti, kad vyrai, moterys ir vaikai, kuriems taip desperatiškai reikia pagalbos Gazos Ruože, ją iš tikrųjų gautų“.
Derybos dėl paliaubų
Tuo metu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas sekmadienį susitiko su aukščiausio rango Izraelio, Egipto ir Kataro pareigūnais.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras derybas pavadino konstruktyviomis, tačiau atkreipė dėmesį į „didelius trūkumus, kuriuos šalys toliau aptars“.
A.Blinkenas išreiškė viltį, kad susitarimas bus pasiektas, ir sakė žurnalistams, kad „buvo atliktas labai svarbus ir produktyvus darbas. Ir yra tam tikra reali viltis, kad bus einama į priekį.“
Kataro premjeras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani, kurio vyriausybė lapkritį padėjo tarpininkauti sudarant ankstesnes paliaubas, teigė, kad per Paryžiuje vykusias derybas buvo padaryta didelė pažanga.
Šeichas M. bin A. al Thani patvirtino, kad buvo susitarta dėl paliaubų plano, pagal kurį pirmiausia būtų paleistos įkaitės moterys ir vaikai, o į apgultą Gazos Ruožą taip pat patektų pagalba. Šeichas pridūrė, kad dabartinis pasiūlymas „gali lemti nuolatines paliaubas ateityje“.
Antradienį „Hamas“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir savo „Telegram“ paskyroje nurodė, kad pateiks atsakymą, kai jį išnagrinės.
Regioninė įtampa
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Dėl kelis mėnesius trunkančio smurto Libane, Irake, Sirijoje ir Jemene, į kurį įsitraukė Irano remiamos grupuotės, padaugėjo nuogąstavimų, kad karas gali išplisti Artimuosiuose Rytuose.
Šie nuogąstavimai sustiprėjo po to, kai Vašingtonas pažadėjo atsakyti į drono ataką, per kurią sekmadienį nuošalioje pasienio bazėje Jordanijoje netoli Sirijos ir Irako sienų žuvo trys JAV kariai.
Teheranas neigė, kad yra kaip nors susijęs su išpuoliu.
Vašingtonas pareiškė, kad JAV privalo reaguoti į išpuolį, tačiau Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) taip pat pabrėžė, kad „mes nesiekiame karo su Iranu“.
Izraelio ir Libano pasienyje beveik kasdien vyksta susišaudymai su Irano remiamais „Hezbollah“ kovotojais, todėl irgi baiminamasi platesnio masto konflikto.
Izraelis teigė esąs pasirengęs bet kokiems išpuoliams, tačiau tikino nesiekiąs platesnio karo šiaurėje.
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas vėlų pirmadienį sakė, kad kai kurie Gazos Ruožo daliniai „juda į šiaurę ir ruošiasi tam, kas bus“.
Jungtinės Tautos: nuo gruodžio mėn. buvo įsakyta evakuoti 41 proc. Gazos Ruožo teritorijos
15:03
Nuo praeitų metų gruodžio mėn., kai Izraelio kariuomenė pradėjo skirstyti Gazos Ruožą į sunumeruotus blokus, įsakyta evakuoti 41 proc. Gazos Ruožo teritorijos, antradienį pranešė Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA).
Teigiama, kad nuo gruodžio įsakymai buvo duoti 1 158 kvadratiniams kilometrams Gazos Ruožo, kurį iki spalio 7 d. įvykdyto išpuolio namais vadino 1,38 mln. žmonių. Šioje teritorijoje buvo 161 prieglauda, kurioje buvo apgyvendinta apie 700 750 šalies viduje perkeltųjų asmenų, priduriama pranešime.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) teigia, kad nurodė žmonėms palikti tam tikras Gazos Ruožo teritorijas, kad išvengtų aukų savo kare su „Hamas“.
Pirmadienį Izraelio kariuomenė „paragino“ Al-Nasaro, Al-Šeich Radvano, Al-Shati pabėgėlių stovyklos, šiaurinio ir pietinio Rimalo, Sabros, Al-Šeich Adžlino ir Tel Al-Havos gyventojus vakarinėje Gazos dalyje evakuotis „dėl savo saugumo“ į „paskirtas prieglaudas“ pietuose.
Naujasis įsakymas taikomas 12,43 kvadratinių kilometrų teritorijai, kuri sudaro 3,4 proc. Gazos ruožo teritorijos. Šioje teritorijoje iki spalio 7 d. gyveno beveik 300 tūkst. palestiniečių, joje buvo 59 prieglaudos, kuriose prieglobstį rado apie 88 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų, nurodė agentūra.
