Izraelis paskelbė filmuotą medžiagą iš tunelio, kuriame buvo laikomi įkaitai

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad atmetė „Hamas“ kovotojų keliamas sąlygas dėl įkaitų paleidimo, praėjus kelioms valandoms po to, kai ši grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame teisino spalio 7 dieną savo įvykdytą išpuolį prieš žydų valstybę.

„Mainais už įkaitų paleidimą „Hamas“ reikalauja nutraukti karą, išvesti mūsų pajėgas iš Gazos Ruožo, paleisti visus žudikus (...) Jei su tuo sutiksime, mūsų kariai krito veltui. Jei su tuo sutiksime, negalėsime užtikrinti savo piliečių saugumo“, – sakė B. Netanyahu.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino „Hamas“ kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, kurių 132, Izraelio pareigūnų teigimu, tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminę invaziją, kurios metu, „Hamas“ vyriausybės sekmadienio duomenimis, žuvo 25 105 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) sekmadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas tunelis Chan Juniso mieste Gazos Ruožo pietuose, kur, pasak jų, „Hamas“ įvairiu metu laikė apie 20 įkaitų. 

Tunelis buvo Chan Juniso centre ir driekėsi apie 830 metrų (0,51 mylios), jo gylis siekė 20 metrų (66 pėdas), sakė IDF.

Tunelyje buvo užminuotų spąstų, sprogmenų ir įvairių kliūčių, teigia IDF. Taip pat Izraelio pajėgos, patekusios į tunelį, susidūrė su keliais „Hamas“ kovotojais ir juos nukovė.

VIDEO: Izraelis paskelbė filmuotą medžiagą iš tunelio, kuriame buvo laikoma apie 20 įkaitų 

Izraelis paskelbė filmuotą medžiagą iš tunelio, kuriame buvo laikoma apie 20 įkaitų 

IDF nerado tunelyje įkaitų, tačiau, remdamasi buvusių įkaitų liudijimais ir DNR įrodymais, teigė, kad tunelyje įvairiu metu buvo laikoma apie 20 įkaitų, iš kurių kai kurie buvo paleisti, o kiti tebėra laikomi Gazoje. 

IDF pasidalytuose vaizdo įrašuose matyti ilgi tuneliai, kai kurie iš jų veda į kambarius, kuriuose ant grindų išmėtyti čiužiniai, antklodės ir maisto pakuotės, taip pat matomi ir virtuvės bei vonios kambariai. 

Grupuotė taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti poros vaikų piešiniai. Penkiametė buvusi įkaitė Emilija Aloni nupiešė šiuos paveikslėlius, IDF teigė, kad jiems tai pasakojo E.Aloni šeima.

E.Aloni ir jos motina buvo paleistos lapkričio mėn. per trumpas „Hamas“ ir Izraelio paliaubas, kurios leido apsikeisti įkaitais ir palestiniečių kaliniais Izraelio kalėjimuose. Per paliaubas buvo paleista daugiau kaip 100 įkaitų.

Izraelio skaičiavimais, Gazos Ruože tebėra 132 įkaitai iš 2023 m. spalio 7 d. išpuolių – manoma, kad 25 iš jų yra žuvę.

Jungtinės Valstijos į Irano remiamų kovotojų išpuolį prieš JAV pajėgų bazę Irake savaitgalį žiūri labai rimtai, sekmadienį pareiškė Baltieji rūmai.

Vėlų šeštadienį Irano remiami kovotojai paleido „kelias balistines raketas ir raketas“ į Al Asado oro bazę vakarų Irake, pranešė JAV kariuomenė, dėl to nukentėjo vienas irakietis ir, galbūt, amerikiečiai.

„Tai buvo labai rimta ataka, panaudojant balistinių raketų pajėgumus, kurie kėlė realią grėsmę“, – sekmadienį sakė Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Jonas Fineris. 

„Ketiname reaguoti (...) siekdami atgrasyti tokias situacijas ir patraukti atsakomybėn šias grupuotes, kurios ir toliau mus puola“, – pridūrė J. Fineris, kalbintas ABC laidoje „This Week“.

„Galite būti tikri, kad į tai žiūrime itin rimtai“, – nurodė jis.

Daugumą į bazę paleistų sviedinių perėmė oro gynybos sistemos, sakė J. Fineris ir Pentagonas.

Nuo spalio vidurio įvykdyta dešimtys išpuolių prieš maždaug 2,5 tūkst. JAV karių Irake ir apie 900 karių Sirijoje, kurie kartu su kitomis koalicijos pajėgomis dislokuoti Irake kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Dėl daugumos incidentų, įskaitant šeštadienio išpuolį, atsakomybę prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – laisvas su Iranu susijusių ginkluotų grupuočių aljansas, nepritariantis JAV paramai Izraeliui, tęsiančiam kovą su islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože.

Balistinių raketų naudojimas vertinamas kaip išpuolių, kurie anksčiau buvo vykdomi naudojant ne tokias pažangias raketas ir dronus, eskalacija.

Šeštadienio oro pajėgų bazės ataka įvykdyta Artimuosiuose Rytuose didėjant įtampai po to, kai spalio 7 dienos atakomis prieš žydų valstybę prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas.

Benjaminas Netanyahu/Koliažas

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu dar kartą atmetė Palestinos valstybės sukūrimo idėją.

Jo komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu, po kurio JAV vadovas nurodė, kad B.Netanyahu vis dar gali pritarti šiai idėjai.

Panašu, kad B.Netanyahu pastabos pagilino viešą nesutarimą su JAV, skelbia BBC.

JAV mano, kad Palestinos valstybė šalia Izraelio – vadinamasis dviejų valstybių sprendimas – yra gyvybiškai svarbus ilgalaikiam stabilumui.

Tačiau Baltieji rūmai šią savaitę pripažino, kad JAV ir Izraelio vyriausybės „aiškiai mato skirtingus dalykus“.

Kalbėdamas su žurnalistais po to, kai abu lyderiai pirmą kartą per beveik mėnesį susiskambino, J.Bidenas tvirtino, kad B.Netanyahu vadovaujant vis dar įmanoma pasiekti dviejų valstybių sprendimą.

„Egzistuoja kelios dviejų valstybių sprendimų rūšys. Yra nemažai šalių, kurios yra JT narės, kurios... neturi savo kariuomenių, – sakė jis.

Tačiau šeštadienį B.Netanyahu pakartojo savo poziciją, kurios laikėsi didžiąją savo politinės karjeros dalį ir kurią minėjo šios savaitės pradžioje.

Jo biuro išplatintame pareiškime rašoma: „Pokalbyje su prezidentu J.Bidenu ministras pirmininkas B.Netanyahu pakartojo savo politiką, kad sunaikinus „Hamas“, Izraelis turi išlaikyti Gazos saugumo kontrolę, kad užtikrintų, jog Gazos Ruožas nebekels grėsmės Izraeliui, o šis reikalavimas prieštarauja Palestinos suvereniteto reikalavimui.“

Savo įraše socialiniame tinkle „X“ (buvusiame – „Twitter“) jis teigė, kad Izraelis turi išlaikyti „saugumo kontrolę visoje teritorijoje į vakarus nuo Jordano upės“, t. y. teritorijoje, kuri apima ir Izraelio okupuotą Vakarų Kranto teritoriją.

JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas sekmadienį pareiškė, kad B.Netanyahu pareiškimas nuvylė, nors tai nebuvo staigmena.

Šie komentarai sumažins kai kurių sluoksnių viltis, kad dėl Gazos krizės Izraelio ir Palestinos vadovai gali atnaujinti diplomatines derybas ir atgaivinti taikos procesą.

B.Netanyahu izoliacija užsienyje didėja, nes šalyje toliau remiamas karas ir protestuojama dėl maždaug 130 įkaitų, kuriuos „Hamas“ vis dar laiko Gazos Ruože, likimo.

Spalio 7 d. per netikėtą ataką prieš pietų Izraelį „Hamas“ nužudė apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė 240 įkaitų.

Šeštadienį Tel Avive susirinko tūkstančiai protestuotojų, įskaitant vis dar dingusių asmenų artimuosius, kurie ragino B.Netanyahu sudaryti paliaubas, kad įkaitai galėtų grįžti namo.

Gilas Dickmannas, kurio pusbrolis buvo pagrobtas spalio 7 d., sakė: „Mes tikime, kad jūs galite juos sugrąžinti. Mes tikime jumis.“

„Mes žinome, kad galite pasirašyti šį susitarimą ir atnešti pergalę visiems Izraelio piliečiams. Tiesiog padarykite tai, Bibi. Tiesiog padarykite tai. Sugrąžinkite įkaitus namo“, – kalbėjo jis.

Izraelio pajėgos toliau veržėsi į pietinę Gazos Ruožo dalį, sakydamos, kad ieško aukščiausių „Hamas“ pareigūnų, kurie, jų manymu, slepiasi antrajame pagal dydį Gazos Ruožo mieste Chan Junise.

Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad Chan Juniso rajone surengė reidą į tunelį, kuris buvo naudojamas įkaitams laikyti, – nors jų ten nebuvo, kai tunelis buvo aptiktas.

Šiuo metu daugiausia kovų vyksta pietinėje Gazos dalyje, bet atsinaujino ir susirėmimai aplink šiaurinį Džabalijos miestą, nes palestiniečių kovotojai, kaip pranešama, žengė į priekį, o Izraelis bandė perkelti savo karius ir tankus į pietus.

Praėjus beveik trims mėnesiams nuo Izraelio antžeminės invazijos į Gazos Ruožą pradžios, jo kariuomenė, kuri savo pajėgumu ir įranga yra gerokai pranašesnė už „Hamas“, vis dar susiduria su dideliu pasipriešinimu visoje teritorijoje.

Sekmadienį „Hamas“ valdoma Gazos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo spalio 7 d. šioje teritorijoje žuvo 25 105 žmonės. Pasak jos, daugiau kaip 60 000 žmonių buvo sužeisti.

„Scanpix“/AP nuotr./„Hamas“ raketomis atakavo Tel Avivą

„Hamas“ kovotojų grupuotė sekmadienį pareiškė, kad spalio 7-osios išpuoliai, dėl kurių kilo karas su Izraeliu, buvo būtinas žingsnis, tačiau pripažino, kad operacijoje padaryta klaidų.

Išpuoliai prieš žydų valstybę buvo „būtinas žingsnis ir normalus atsakas siekiant pasipriešinti visiems Izraelio sąmokslams prieš palestiniečių tautą“, savo pirmajame viešame pareiškime apie spalio 7 dienos atakas teigė grupuotė.

Tačiau jos pareiškime priduriama, kad „galbūt operacijos „Al Aksos potvynis“ įgyvendinimo metu įvyko tam tikrų klaidų dėl greitos Izraelio saugumo ir karinės sistemos griūties ir chaoso, kilusio pasienio su Gazos Ruožu teritorijose“.

Palestiniečių islamistų grupuotė taip pat paragino Izraelį nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Gazos Ruože ir pareiškė, kad tik palestiniečiai nuspręs dėl šios teritorijos ateities.

16 puslapių dokumente anglų ir arabų kalbomis, kuriame grupuotė teisina savo išpuolius pietų Izraelyje, „Hamas“ teigė norinti, kad būtų „nedelsiant sustabdyta Izraelio agresija Gazoje, nusikaltimai ir etninis valymas, vykdomi prieš visus Gazos gyventojus“.

„Hamas“ taip pat atmetė bet kokias tarptautines ir Izraelio pastangas spręsti Gazos Ruožo ateitį po karo.

„Pabrėžiame, kad palestiniečiai gali patys spręsti savo ateitį ir tvarkyti savo vidaus reikalus“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad „jokia pasaulio šalis“ neturi teisės spręsti jų vardu.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino „Hamas“ kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, kurių 132, Izraelio pareigūnų teigimu, tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminę invaziją, kurios metu, „Hamas“ vyriausybės sekmadienio duomenimis, žuvo 25 105 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ismailas Haniyeh

Katare gyvenantis palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru, sekmadienį sakė diplomatiniai šaltiniai.

Tai būtų pirmas oficialus šių figūrų kontaktas per daugiau kaip tris mėnesius.

Turkų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas su I.Haniyeh susitiko šeštadienį Turkijoje, sakė šaltiniai.

Pasak vieno iš jų, pagrindinės susitikimo temos buvo „Hamas“ vis dar laikomų įkaitų paleidimas ir kuo greitesnis ugnies nutraukimas Gazos Ruože. Nurodoma, kad taip pat kalbėta apie humanitarinės pagalbos Gazos Ruožo gyventojams didinimą ir dviejų valstybių sprendinį Izraelio ir palestiniečių konfliktui.

Praėjusį kartą H.Fidanas ir I.Haniyeh oficialiai bendravo spalio 16 dieną, telefonu.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino „Hamas“ kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, kurių 132, Izraelio pareigūnų teigimu, tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminę invaziją, kurios metu, „Hamas“ vyriausybės sekmadienio duomenimis, žuvo 25 105 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Stambulas iki spalio 7-osios buvo viena iš „Hamas“ politinių lyderių bazių. Turkija paprašė „Hamas“ vadovų išvykti, kai pasirodė įrašų, kuriuose kai kas iš jų šventė didžiausią išpuolį per Izraelio istoriją.

Tačiau vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tapo vienu griežčiausių niokojimo Gazos Ruože kritikų. Jis lygino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu su Adolfu Hitleriu ir kaltino Jungtines Valstijas remiant palestiniečių „genocidą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Jungtinė Karalystė sekmadienį sakė, kad Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu nepritarimas palestiniečių suverenumui nuvilia.

„Galvoju, kad iš tiesų nuvilia išgirsti tai iš Izraelio ministro pirmininko“, – televizijai „Sky News“ sakė gynybos sekretorius Grantas Shappsas.

B. Netanyahu pastarosiomis dienomis pakartojo nepritariantis gyvybingos palestiniečių valstybės įkūrimui ir dėl to taip pat sulaukė savo sąjungininko Vašingtono kritikos.

„Akivaizdu, kad vertiname tai skirtingai“, – ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Šeštadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Neprisijungusiųjų judėjimo viršūnių susitikime Ugandoje sakė, kad palestiniečių teisę kurti savo valstybę privalo pripažinti visi.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, kurių 132, Izraelio pareigūnų teigimu, tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo nesiliaujantį Gazos Ruožo bombardavimą ir antžeminę invaziją, kurios metu, „Hamas“ vyriausybės sekmadienio duomenimis, žuvo 25 105 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Husiai

Karas Artimuosiuose Rytuose įgauna vis didesnį pagreitį, ir dabar kyla grėsmė vienam svarbiausių pasaulio prekybos koridorių. Nuo spalio mėnesio kovotojų grupuotė „Ansar Allah“, plačiau žinoma kaip husių grupuotė, per trisdešimt kartų bepiločiais dronais ir balistinėmis raketomis atakavo civilinius laivus.

Tokie išpuoliai prieš tarptautinius laivus vykdomi siekiant pakenkti Izraelio ir jo partnerių ekonominiam pajėgumui. Taikydamiesi į laivybą Raudonojoje jūroje, kuri yra vienas svarbiausių prekybos kelių tarp Europos ir Azijos, husių grupuotės nariai taip pat smarkiai trikdo logistikos grandines.

Siekdamos užkirsti kelią svarbaus pasaulinės prekybos maršruto blokavimui, Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija sausio 12 d. naktį atakavo husių karinius objektus Jemeno teritorijoje.

Šis įvykis sukėlė didelį susirūpinimą ne tik laivų savininkams, bet ir pasauliniams gamintojams bei mažmenininkams, kurie priversti keisti maršrutus ir mokėti papildomus pinigus už prekių transportavimą, kuris vykdomas plaukiant aplink visą Afriką.

Plačiau skaitykite ČIA.

Į JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų naudojamą karinę bazę Vakarų Irake šeštadienį buvo paleista keliolika raketų, naujienų agentūrai AFP pranešė JAV gynybos šaltinis ir Irako policija.

„Į Al-Asado oro bazę buvo nutaikyta 15 raketų“, paleistų iš Anbaro provincijos, kurioje yra įsikūrusi ši karinė bazė, agentūrai AFP pareiškė vienas šio Irako regiono policijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis sakė, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė 13 raketų, bet „dvi nukrito ant oro bazės“.

Vienas JAV gynybos pareigūnas, taip pat pageidavęs likti nežinomas, patvirtino, kad „raketos padarė žalos Al-Asado oro bazei“, ir pridūrė, kad kartu su koalicijos ir Irako pajėgomis atliekamas bendras žalos vertinimas.

Amerikiečių pareigūnas teigė, kad, pirminiais duomenimis, buvo sunkiai sužeistas vienas Irako saugumo pajėgų narys.

Išpuolis prieš oro pajėgų bazę įvykdytas Artimuosiuose Rytuose didėjant įtampai po spalio 7 dieną prasidėjusio Izraelio ir „Hamas“ karo.

Šeštadienį per smūgį Damaskui, dėl kurio Teheranas apkaltino Izraelį ir pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų, žuvo penki Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso nariai. 

Antradienį iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Irano revoliucinė gvardija pirmadienio vakarą raketomis atakavo kelis teroristiniais pavadintus taikinius Sirijoje ir Irako autonominiame Kurdistano regione.

Atakos sunaikino „šnipų būstinę“ ir „prieš Iraną nukreiptų teroristinių grupuočių susirinkimą“ Irako Kurdistano sostinėje Arbilyje, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA, citavusi Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) pareiškimą.

Nuo spalio vidurio įvykdyta dešimtys išpuolių prieš JAV ir koalicijos pajėgas Irake ir Sirijoje, dislokuotas šiose šalyse kovai su grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistais.

Dėl daugumos jų atsakomybę prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – ginkluotų grupuočių darinys, kuris nepritaria JAV paramai Izraeliui, kariaujančiam Gazos Ruože.

Vašingtonas keletą kartų buvo surengęs atsakomuosius smūgius.

Irake yra maždaug 2,5 tūkst. amerikiečių karių, o Sirijoje – apie 900.