Svarbiausios naujienos
- Izraelis teigia pateiksiąs įrodymų apie JT agentūros ryšius su terorizmu
- Britų gynybos ministras: husiai mano, kad jie yra regiono Robinas Hudas.
- Daug izraeliečių nori, kad B.Netanyahu pasitrauktų, tačiau viskas nėra taip paprasta.
- Užfiksuotame vaizdo įraše – JAV smūgiai husių raketoms Jemene.
- Iranas teigia, kad JAV smūgiai yra strateginė klaida.
- Izraelio ministras: „Hamas“ vadovas Gazos Ruože keliauja iš slėptuvės į slėptuvę
Visas Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.
Izraelis teigia pateiksiąs įrodymų apie JT agentūros ryšius su terorizmu
20:59
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas pirmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turi įrodymų, susiejančių Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) su terorizmu, ir ketina juos pateikti naujai suburtai JT ekspertų grupei, nagrinėjančiai agentūros veiklą.
„Pateiksime visus įrodymus, kuriuose bus pabrėžti UNRWA ryšiai su terorizmu ir jos žalingas poveikis regiono stabilumui. Būtina, kad šis komitetas atskleistų tiesą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I.Katzas.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį paskelbė apie nepriklausomos komisijos sukūrimą, kuri įvertins UNRWA.
Agentūra sulaukė kritikos dėl Izraelio kaltinimų, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo spalio 7-osios palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų išpuoliuose prieš Izraelį.
Daugiau nei tuzinas šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Švediją, sustabdė agentūros finansavimą.
Naujajai nepriklausomai grupei vadovaus buvusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, kuri dirbs su trimis Europos mokslinių tyrimų organizacijomis, sakoma JT pranešime.
Tyrimo tikslas yra „įvertinti, ar agentūra daro viską, kas nuo jos priklauso, kad užtikrintų neutralumą, ir reaguoti į įtarimus dėl rimtų pažeidimų, kai jie pateikiami“, priduriama jame.
Kovo pabaigoje ekspertų grupė turi A.Guterresui pateikti tarpinę, o balandžio pabaigoje – galutinę ataskaitą, kurioje prireikus bus pateiktos rekomendacijos dėl agentūros mechanizmų tobulinimo ir stiprinimo.
Šis vertinimas yra atskiras nuo vidaus tyrimo, kurį JT pradėjo praėjusį mėnesį po to, kai pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai 12 UNRWA darbuotojų.
Izraelio ministras: „Hamas“ vadovas Gazos Ruože keliauja iš slėptuvės į slėptuvę
21:14
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas pirmadienį pareiškė, kad „Hamas“ vadovas Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris, kaip manoma, yra spalio 7-osios išpuolio organizatorius, keliauja iš slėptuvės į slėptuvę ir neturi galimybės bendrauti su savo aplinka.
„Dabar jis tapo besislapstančiu teroristu“, per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė Y.Gallantas, nedetalizuodamas numanomos dabartinės Y.Sinwaro buvimo vietos.
Izraelis teigia pateiksiąs įrodymų apie JT agentūros ryšius su terorizmu
20:59
Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas pirmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turi įrodymų, susiejančių Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) su terorizmu, ir ketina juos pateikti naujai suburtai JT ekspertų grupei, nagrinėjančiai agentūros veiklą.
„Pateiksime visus įrodymus, kuriuose bus pabrėžti UNRWA ryšiai su terorizmu ir jos žalingas poveikis regiono stabilumui. Būtina, kad šis komitetas atskleistų tiesą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I.Katzas.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį paskelbė apie nepriklausomos komisijos sukūrimą, kuri įvertins UNRWA.
Agentūra sulaukė kritikos dėl Izraelio kaltinimų, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo spalio 7-osios palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų išpuoliuose prieš Izraelį.
Daugiau nei tuzinas šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Švediją, sustabdė agentūros finansavimą.
Naujajai nepriklausomai grupei vadovaus buvusi Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, kuri dirbs su trimis Europos mokslinių tyrimų organizacijomis, sakoma JT pranešime.
Tyrimo tikslas yra „įvertinti, ar agentūra daro viską, kas nuo jos priklauso, kad užtikrintų neutralumą, ir reaguoti į įtarimus dėl rimtų pažeidimų, kai jie pateikiami“, priduriama jame.
Kovo pabaigoje ekspertų grupė turi A.Guterresui pateikti tarpinę, o balandžio pabaigoje – galutinę ataskaitą, kurioje prireikus bus pateiktos rekomendacijos dėl agentūros mechanizmų tobulinimo ir stiprinimo.
Šis vertinimas yra atskiras nuo vidaus tyrimo, kurį JT pradėjo praėjusį mėnesį po to, kai pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai 12 UNRWA darbuotojų.
Žmogaus teisių grupė: Izraelis Vakarų Krante nužudė 121 vaiką
19:52
Tarptautinės organizacijos „Defense for Children International – Palestine“ generalinis direktorius Khaledas Quzmaras 2023 m. pavadino „Palestinos vaikų genocido nuo Izraelio okupacijos metais“, o jų žudymo mastą – „beprecedenčiu“, skelbia „Al Jazeera“.
Nuo spalio 7 d. iki 2023 m. pabaigos Izraelio pajėgos okupuotame Vakarų krante nužudė 81 vaiką, sakė jis ir pridūrė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 4 d. kareiviai nužudė 15 vaikų.
„Izraelio kalėjimų tarnybos duomenimis, 2023 m. spalio mėn. pabaigoje buvo kalinami 204 vaikai, o po susitarimo dėl apsikeitimo kaliniais ir belaisviais šis skaičius sumažėjo iki 137“, – pridūrė jis.
Nėra jokių duomenų apie vaikus kalinius, kilusius iš Gazos Ruožo, nes Izraelio valdžios institucijos neleido advokatams jų lankyti, sakė K.Quzmaras.
G.Shappsas: per oro antskrydžius Jemene civiliai gyventojai nenukentėjo
18:27
Naujausi bendri smūgiai husių grupuotei buvo „labai kruopščiai suplanuoti“, kad būtų užtikrinta „minimali“ civilių gyventojų aukų rizika, sako Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas. Pavyzdžiui, jie buvo vykdomi naktį.
„Nemanome, kad šeštadienio naktį nukentėjo civiliai gyventojai“, – sakė jis.
Tačiau jis pridūrė, kad būtų „daug geriau“, jei husių grupuotė paprasčiausiai nutrauktų savo išpuolius, ir teigia, kad Jungtinė Karalystė deda daugiau diplomatinių pastangų, kad husiai nustotų puldinėti tarptautinę laivybą.
Britų gynybos ministras: husiai mano, kad jie yra regiono Robinas Hudas
18:15
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Grantas Shappsas, kalbėdamas Bendruomenių rūmuose po naujausių bendrų JAV ir JK smūgių husiams, sakė, kad JK nedvejodama vėl imsis veiksmų, o pačią grupuotę įvardijo kaip įsijautusią į Robino Hudo vaidmenį.
„Husiai mano, kad jie yra regiono Robinas Hudas“, – pridūrė G.Shappsas.
Jo teigimu, „vieninteliai žmonės, kuriuos jie apiplėšinėja, yra nekalti Jemeno gyventojai, kurių maistas ir pagalba atkeliauja per Raudonąją jūrą“.
G.Shappsas tvirtino, kad būtent todėl JK leido šeštadienio bendrus smūgius su JAV „pagal tarptautinę teisę“ ir „savigynos tikslais“.
Pasak jo, JK karališkųjų oro pajėgų lėktuvai „Typhoon“ ir „Voyager“ prisijungė prie JAV pajėgų ir smogė 11 atskirų karinių taikinių Jemene, kurie buvo patvirtinti atlikus „kruopščią analizę“.
JK nedvejodama imsis veiksmų dar kartą
Ministro teigimu, nepaisant nuolatinių perspėjimų, husių išpuoliai tęsėsi, o Jungtinė Karalystė „buvo tarptautinio atsako priešakyje, visada laikydamasi tarptautinės teisės ir savigynos principo“.
Jis sakė, kad bendras Jungtinės Karalystės ir JAV atsakas turėjo „reikšmingą poveikį husių pajėgumams“. Tačiau husių gebėjimas sutrikdyti laivybą Raudonojoje jūroje „nebuvo visiškai sumažintas“.
Ministro teigimu, JK nedvejodama imsis veiksmų dar kartą, ir pridūrė, kad „užuot nutraukę veiksmus, husių grupuotės nariai nusprendė nesustoti ir naudoti vis labiau kurstančią retoriką“.
G.Shappsas sakė, kad į laivybą ir Karališkąjį karinį jūrų laivyną Raudonojoje jūroje buvo nutaikyta daugiau raketų ir dronų ir kad „toks elgesys yra tiesiog netoleruotinas“.
Šeštadienį per trečiąją koalicijos atakų prieš Irano remiamą judėjimą bangą buvo smogta daugiau kaip 30 taikinių.
A.Blinkenas atskrido į Saudo Arabiją, pradeda naujausią kelionę po regioną
17:41
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį nusileido Saudo Arabijoje ir pradėjo savo naujausią kelionę po regioną, kurios tikslas – užtikrinti naujas paliaubas Izraelio ir „Hamas“ kare.
Vyriausiojo JAV diplomato lėktuvas nusileido Rijade, pranešė kartu su juo keliavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Tai pirmoji A. Blinkeno stotelė jo penktojoje kelionėje po Artimuosius Rytus nuo tada, kai spalio 7 dieną palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojai surengė žiaurius išpuolius prieš Izraelį, dėl kurių žydų valstybė ėmėsi didelio masto atsakomųjų veiksmų.
B.Netanyahu: pergalė Gazoje suduos mirtiną smūgį „Hamas“ ir Irano sąjungininkams
17:39
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad Izraelio pergalė prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože suduos mirtiną smūgį šiems kovotojams ir kitoms Irano remiamoms grupuotėms regione.
„Visiška pergalė suduos mirtiną smūgį blogio ašiai – Iranui, „Hezbollah“, husiams ir, žinoma, „Hamas“, – sakė B. Netanyahu kreipdamasis į kariuomenės vadus. Premjero žodžiai cituojami jo biuro išplatintame pranešime.
Spalio 7 dieną prasidėjus Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui, regioninė įtampa smarkiai išaugo, įtraukdama Irano remiamas grupuotes Irake, Sirijoje, Jemene ir Libane.
Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ jau daug metų kariauja Sirijos prezidento Basharo al Assado pusėje jo šalies kare ir yra palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ sąjungininkė.
Jemeno husių sukilėliai lapkritį pradėjo atakuoti Raudonosios jūros laivybą, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams ir taip siekia paremti palestiniečius Gazos Ruože, kurį siaubia Izraelio ir „Hamas“ karas.
Daug izraeliečių nori, kad B.Netanyahu pasitrauktų, tačiau viskas nėra taip paprasta
16:27
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kaip manoma, bus priverstas atsisakyti savo posto, kai tik baigsis karas prieš „Hamas“ Gazoje, rašo „The New York Times“.
Jis nepopuliarus visuomenės nuomonės apklausose ir kaltinamas dėl vyriausybės ir saugumo nesėkmių, kurios lėmė spalio 7 d. „Hamas“ išpuolį, maždaug 1 200 izraeliečių žūtį ir po to kilusį sudėtingą karą. Jam gresia ilgai trunkantis teismo procesas dėl įvairių kaltinimų korupcija.
Jis pasipriešino JAV prezidentui Joe Bidenui dėl Amerikos pastangų padėti pamatus dviejų valstybių sprendimui, kai šalia Izraelio būtų įkurta demilitarizuota Palestina. Nors nepritarimas Palestinos valstybei yra populiarus tarp izraeliečių, pasipriešinimas Vašingtonui laikomas rizikingu.
Tačiau 74 metų B.Netanyahu, visų vadinamas Bibi, puikiai šoka sudėtingoje Izraelio politikos choreografijoje ir atlaikė daugelį ankstesnių prognozių dėl jo žlugimo. O nauji rinkimai Izraelyje teisiškai privalomi tik 2026 m. spalio pabaigoje.
„Mes visi norėtume matyti, kas laukia po Bibi, – sakė kairiosios pakraipos laikraščio „Haaretz“ analitikas Anshelis Pfefferis. – Tačiau nėra jokio būdo priversti jį atsistatydinti“.
Taigi, kaip B.Netanjahu galėtų palikti postą iki numatyto laiko? Štai labiausiai tikėtini keliai ir jų spąstai.
1 kelias: jo koalicija žlunga
Paprasčiausias būdas nuversti B.Netanyahu – jo koalicijai subyrėti. Jis turi 64 vietas 120 narių Knesete (parlamente). Taigi vos penkių narių perbėgimas iš posto sužlugdytų vyriausybę ir priverstų per tris mėnesius surengti rinkimus, sako „The New York Times“.
B. Netanyahu vadovauja partijai „Likud“, kuri 2022 m. lapkritį laimėjo 32 vietas – daugiausiai iš visų partijų. Tačiau, norėdamas sudaryti vyriausybę, jis turėjo pritraukti penkias kitas partijas, įskaitant dvi nedideles kraštutinių dešiniųjų partijas, kurioms vadovauja Bezalelis Smotrichas ir Itamaras Ben-Gviras. Jų bendra 13 vietų suma leidžia B.Netanyahu likti valdžioje, o pačioje vyriausybėje jos veikia kaip savotiška kraštutinė dešinioji opozicija.
B.Smotrichas ir I.Ben-Gviras nepriklauso karo saugumo ministrų kabinetui, kuriame taip pat yra centro dešiniosios opozicijos veikėjai Benny Gantzas ir Gadi Eisenkotas, kurie sutiko prisijungti prie vyriausybės po spalio 7 d., taip kol kas sustiprindami koaliciją. Be to, B.Smotrichas ir I.Ben-Gviras aršiai priešinosi bet kokiai Palestinos valstybės idėjai, kartu stengdamiesi skatinti Izraelio civilių persikėlimą į Gazos Ruožą po karo.
Dar skaudžiau B.Netanyahu yra tai, kad jie priešinosi bet kokiam įkaitų už įkaitus susitarimui, kuris būtų būtinas ilgalaikėms Izraelio paliauboms Gazos Ruože, dėl kurių dabar deramasi.
Jei B. Smotrichas ir I.Ben-Gviras pasitrauktų iš vyriausybės, o tai labai tikėtina, jei B.Netanyahu sutiktų sudaryti paliaubų susitarimą, kita opozicinė partija, vadovaujama Yairo Lapido, galėtų laikinai įsitraukti ir išsaugoti įkaitų susitarimą, bet ne užkirsti kelią pirmalaikiams rinkimams.
Arba B.Smotrichas ir I.Ben-Gviras gali nuspręsti atsisakyti B.Netanyahu, kad priverstų surengti rinkimus, kuriuose jie kandidatuotų kaip partijų, kurios leistų tęsti Izraelio nausėdijų kūrimą ir blokuotų bet kokias pastangas sukurti nepriklausomą Palestiną, lyderiai. Šio scenarijaus atveju jų tikslas – laimėti daug dešiniojo sparno „Likud“ rinkėjų, nusivylusių B.Netanyahu ir jo partija dėl jų nesėkmių spalio 7 d.
2 kelias: konstruktyvi nepasitikėjimo procedūra
Antrasis ir sudėtingesnis kelias – balsavimas dėl „konstruktyvaus nepasitikėjimo“. Iš esmės ministru pirmininku gali tapti bet kuris parlamento narys, kuriam pritaria dauguma parlamento narių.
Dabartinėje „Likud“ vadovaujamoje vyriausybėje tokį iššūkį greičiausiai gali mesti partijos narys. Amnonas Abramovičius, Izraelio 12 kanalo politikos analitikas, ir A.Pfefferis iš „Haaretz“ sakė, kad bent penki „Likud“ įstatymų leidėjai turėtų nutraukti bendradarbiavimą su dabartine vyriausybe ir nuspręsti dėl B.Netanyahu pakeitimo iš savo partijos narių, o tada pasiekti, kad dauguma įstatymų leidėjų pritartų jų pasirinkimui. Šio mechanizmo esmė – nuversti vieną vyriausybę ir kuo mažiau trikdžių sukelti kitai vyriausybei.
Tai būtų naudinga, nes „Likud“ liktų valdžioje, o pirmalaikiai rinkimai nebūtų rengiami.
Problema, pasak A.Abramovičiaus, yra ta, kad „Likud“ politikai, kurie greičiausiai galėtų vadovauti tokiam manevrui, pavyzdžiui, gynybos ministras Yoavas Gallantas, buvęs Jeruzalės meras Niras Barkatas arba buvęs Kneseto pirmininkas Yuli Edelsteinas, „visi nori, kad kiti eitų su jais“. Jis sakė, kad kiekvienas iš jų mielai vadovauja, bet ne seka paskui.
A.Pfefferis sutiko. „Niekas nenori duoti darbo vietos ant lėkštutės savo varžovui“, – sakė jis.
Pasak jo, B.Netanyahu yra labai įgudęs ir patyręs, kaip supriešinti varžovus ir grasinti jiems politine mirtimi, jei jie imsis veiksmų prieš jį, kartais remiantis kruopščiai saugomomis bylomis.
„Likud“ vadovybė taip pat žino, kad pagal dabartines apklausas partija būtų sutriuškinta per bet kokius naujus rinkimus. A.Abramovičius sakė, kad B.Netanyahu prarado „gal 50 proc. savo palaikymo“ tarp „Likud“ rinkėjų dėl nesėkmių saugumo srityje, atsisakymo prisiimti atsakomybę už spalio 7 d. nesėkmę ir dėl to, kad, jų nuomone, jis „žaidė politiką karo metu“.
3 kelias: opozicija pasitraukia iš vienybės vyriausybės
B.Gantzas ir G.Eisenkotas, abu gerbiami buvę generolai, galėtų pasitraukti iš karo laikų vienybės vyriausybės ir bandyti vadovauti judėjimui už pirmalaikius rinkimus. Tačiau, kadangi jie abu neturi daugumos, nė vienas iš jų negalėtų vienas nuversti B.Netanyahu vyriausybės.
Atsižvelgiant į tai, kad net ir naujiems rinkimams reikėtų trijų mėnesių kampanijos, B.Netanyahu liktų premjeru be jų nuomonės ir suvaržymų dėl savo veiksmų karo metu. Dėl to ir dėl karo meto vienybės principo iki šiol vyriausybėje liko B.Gantzas ir G.Eisenkotas. Tačiau jie gali nuspręsti kitaip, jei bus pratęstos paliaubos ir karas baigsis.
Manoma, kad šiuo metu populiariausias Izraelio politikas B.Gantzas yra labiausiai prieštaringai nusiteikęs dėl to, ar pasitraukti iš vyriausybės ir kada, o G.Eisenkotas, kuris yra B.Gantzo partijos narys, per karą atviriau kritikavo B.Netanyahu.
4 kelias: pilietinis protestas
Ketvirtasis kelias, kurį kai kas laiko labiausiai tikėtinu, būtų ryžtingas prieš B.Netanyahu nukreiptų demonstracijų, kurios iki spalio 7 d. beveik devynis mėnesius skaldė Izraelį, atnaujinimas. Karas sukūrė tam tikrą vienybės formą, tačiau ji jau skilinėja dėl tokių klausimų kaip įkaitai, kaip užbaigti karą ir ką daryti su Gaza ir palestiniečiais, kai karo veiksmai nutrūks.
Jei B.Gantzas ir G.Eisenkotas paliks vyriausybę, iškils klausimas, kiek B.Netanyahu varžovai ir įkaitų bei nužudytų ar sužeistų karių šeimos gali sukelti plačius ir nuolatinius protestus, „kurie gali sukrėsti šią vyriausybę ir priversti surengti naujus rinkimus“, – sakė A.Abramovičius.
Demonstracijos, peržengiančios politinės kairės ribas ir sujungiančios susirūpinimą dėl įkaitų su pykčiu dėl spalio 7 d. nesėkmių, „galėtų daryti realų spaudimą koalicijai, kad rinkimai įvyktų kada nors 2024 m.“, – sakė Natanas Sachsas, Brookingso instituto Artimųjų Rytų politikos centro direktorius.
Tai būtų dilema prezidentui J.Bidenui, nes B.Netanyahu atmetė jo pasiūlymą po karo siekti dviejų valstybių sprendimo ir tai taip pat priklausytų nuo naujos Izraelio vyriausybės. Tačiau amerikiečių pareigūnai taip pat pažymi, kad tiesioginė konfrontacija su B.Netanyahu greičiausiai duotų priešingą rezultatą, nes sustiprintų jo pozicijas „Likud“ partijoje ir visoje šalyje ir jis būtų matomas kaip būtina kliūtis norint užkirsti kelią Palestinos valstybei.
Populiaraus Izraelio laikraščio „Yedioth Ahronoth“ apžvalgininkas Nahumas Barnea sakė, kad iki 80 proc. izraeliečių nori, jog B.Netanyahu pasitrauktų, „tačiau neturime mechanizmo, kuris galėtų palaužti dabartinę vyriausybę, o jis vis dar labai aktyvus ir nemano, kad yra kaltas ar atsakingas“.
„Neatmetu galimybės, kad jis laimės, – pridūrė jis, – netgi prieš prezidentą J.Bideną“.
Iranas teigia nedvejodamas atsakysiantis į bet kokią galimą JAV ataką jo teritorijoje
15:37
Iranas pirmadienį pareiškė, kad nedvejodamas atsakys Jungtinių Valstijų atakų prieš jo teritoriją atveju, Baltiesiems rūmams atsisakius nurodyti, ar atmetama galimybė smogti Iranui.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sekmadienį pareiškė, kad JAV tęs atsakomuosius veiksmus prieš Irano remiamas grupuotes Irake ir Sirijoje.
Paklaustas, ar JAV atmeta galimybę tiesiogiai smogti Iranui, J.Sullivanas NBC naujienų tarnybai sakė: „Negalėčiau kalbėti apie tai, ko mes neatmetame ir ką atmetame.“
„Jei [Iranas] nuspręstų tiesiogiai atsakyti Jungtinėms Valstijoms, sulauktų greito ir ryžtingo mūsų atsako“, – teigė jis.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pirmadienį atkirto: „Islamo Respublika įrodė, kad visada ryžtingai reaguodavo į bet kokią grėsmę jos saugumui, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
Iranas „nedvejodamas panaudos savo pajėgumus“ atsakydamas į bet kokius išpuolius prieš jo teritoriją, sakė N. Kanani per kassavaitinę spaudos konferenciją.
Vis dėlto jis pakartojo, kad Iranas „nesiekia didinti įtampos ir krizių regione“.
Spalio 7 dieną prasidėjus Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karui, regioninė įtampa smarkiai išaugo, įtraukdama Irano remiamas grupuotes Irake, Sirijoje, Jemene ir Libane.
JAV kariuomenė pranešė, kad sekmadienį Jemene surengė oro smūgius prieš penkias raketas.
Šie smūgiai buvo surengti kitą dieną po to, kai JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos pradėjo antskrydžius prieš Irano remiamus Jemeno husių sukilėlius – tai buvo trečiasis bendrų karinių veiksmų etapas reaguojant į nuolatinius sukilėlių išpuolius prieš laivybą.
Husiai teigia, kad savo išpuoliais Raudonojoje jūroje solidarizuojasi su palestiniečiais karo nuniokotame Gazos Ruože.
Naktį į šeštadienį JAV kariuomenė smogė taikiniams Sirijoje ir Irake, keršydama už sausio 28 dieną įvykdytą drono ataką prieš bazę Jordanijoje, per kurią žuvo trys JAV kariai.
Teheranas pasmerkė smūgius Jemene, Sirijoje ir Irake.
JAV prezidentas Joe Bidenas dėl išpuolio Jordanijoje apkaltino „radikalias Irano remiamas kovotojų grupuotes“, tačiau teigė, kad JAV nesiekia platesnio konflikto Viduriniuose Rytuose.
Izraelio karinis jūrų laivynas smogė maisto konvojui Gazos Ruože
15:33
Jungtinių Tautų agentūra palestiniečiams remti (UNRWA) pirmadienį pranešė, kad Izraelio karinis jūrų laivynas, kontroliuojantis vandenis prie Gazos Ruožo, smogė maisto konvojui šioje teritorijoje.
„Šį rytą Izraelio karinis laivynas apšaudė maisto konvojų, kuris laukė, kada galės persikelti į Gazos Ruožo šiaurę“, – socialiniame tinkle „X“ parašė UNRWA vadovas Gazos Ruože Thomas White'as.
Gazos Ruožo gyventojai susiduria su sunkiomis humanitarinėmis sąlygomis, o UNRWA socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „nesiliaujančio bombardavimo sąlygomis galimybės gauti švaraus vandens ir sanitarinių paslaugų yra labai ribotos“.
UNRWA pati atsidūrė didelės kontroversijos centre po kaltinimų, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo spalio 7 dieną „Hamas“ surengtame išpuolyje.
Pasirodžius šiems teiginiams, keliolika šalių, įskaitant JAV, sustabdė agentūros finansavimą.
Karą sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais duomenimis.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko 132 įkaitai, kurių mažiausiai 27, kaip manoma, buvo nužudyti.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, „Hamas“ Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo mažiausiai 27 365 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
A.Blinkenas vyksta į Artimuosius Rytus siekti paliaubų Gazos Ruože
12:59
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išvyko į Artimuosius Rytus dar vienos krizės meto kelionės, siekdamas užtikrinti naujas paliaubas Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ kare.
Tuo metu pietinėje Gazos Ruožo dalyje nesiliauja kovos.
Per penktą kelionę į regioną po karą sukėlusio spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio A.Blinkenas turėtų aplankyti Saudo Arabiją, Izraelį, Egiptą ir Katarą.
Prieš kelionę jis pabrėžė, kad reikia „skubiai patenkinti humanitarinius poreikius Gazos Ruože“, o pagalbos grupės ne kartą įspėjo, kad beveik keturis mėnesius trunkantis karas daro pražūtingą poveikį apsiaustai teritorijai.
„Padėtis neapsakoma“, – teigė palestinietis Saidas Hamouda, pabėgęs iš savo namų Gazos Ruože į pietinį Rafos miestą prie sienos su Egiptu.
Rafoje, Jungtinių Tautų vadinamoje „nevilties greitpuodžiu“, šiuo metu gyvena daugiau nei pusė Gazos Ruožos gyventojų, perkeltų dėl Izraelio puolimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas teigia, kad JAV smūgiai yra strateginė klaida
12:02
Iranas pavadino JAV oro antskrydžius Irake ir Sirijoje strategine klaida po to, kai penktadienį visame regione buvo smogta 85 taikiniams, skelbia BBC.
JAV pradėjo atsakomuosius smūgius, atsakydamos į praėjusią savaitę įvykdytą drono ataką prieš JAV karinę bazę, per kurią žuvo trys amerikiečių kariai.
Baltieji rūmai dėl dronų atakos apkaltino Irano remiamą kovotojų grupuotę.
Šeštadienį JAV ir Jungtinė Karalystė taip pat pradėjo naują bendrų smūgių husių taikiniams Jemene etapą.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smūgiai Irakui ir Sirijai „neduos jokio kito rezultato, kaip tik padidins įtampą ir nestabilumą regione“.
Anksčiau Irakas pareiškė, kad JAV atsakomieji smūgiai sukels „katastrofiškų padarinių“ regionui.
Irako pareigūnai teigė, kad dėl smūgių žuvo kelios dešimtys žmonių, įskaitant civilius gyventojus.
Irako ministro pirmininko atstovas spaudai sakė, kad šie smūgiai yra jo šalies suvereniteto „pažeidimas“ ir kad jie turės įtakos „Irako ir regiono saugumui bei stabilumui“.
Tuo tarpu Sirija pareiškė, kad JAV „okupacija“ Sirijos teritorijoje „negali tęstis“.
Remiantis JAV kariuomenės pareiškimu, JAV smogė Irano revoliucijos gvardijos korpuso Quds pajėgoms ir su jomis susijusioms karinėms grupuotėms Irake ir Sirijoje.
Operacijoje dalyvavo keli JAV orlaiviai, įskaitant iš JAV atskridusius tolimojo nuotolio bombonešius.
Buvo smogta septynioms vietovėms – keturioms Sirijoje ir trims Irake – ir daugiau kaip 85 taikiniams, nurodė JAV kariuomenė.
Smūgių Irano teritorijoje nebuvo.
Per drono ataką prieš JAV bazę Sirijoje žuvo penki kurdų vadovaujamų pajėgų nariai
10:45
Per išpuolį prieš amerikiečių bazę Sirijos rytuose anksti pirmadienį žuvo penki kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) kovotojai, pranešė karą stebinti organizacija.
„Penki SDF nariai žuvo ir dar maždaug 20 buvo sužeisti per drono ataką, [įvykdytą] po vidurnakčio Omaro naftos telkinyje“, didžiausioje JAV vadovaujamos koalicijos bazėje Sirijoje, sakė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) vadovas Rami Abdel Rahmanas.
Atsakomybę už drono ataką „prieš JAV okupacinę bazę Omaro naftos telkinyje“ prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – Irano remiamų kovotojų aljansas, prieštaraujantis JAV paramai Izraeliui Gazos Ruože.
SOHR vadovas R. A. Rahmanas teigė, kad išpuolio metu buvo smogta SDF daliai bazės viduje, ir tai buvo „pirmas proiranietiškų grupuočių išpuolis prieš amerikiečių bazes po JAV smūgių Sirijoje ir Irake“, suduotų praėjusios savaitės pabaigoje.
Sausio 28 dieną per drono ataką prieš bazę Jordanijoje žuvo trys amerikiečių kariai, o daugiau kaip 40 buvo sužeista. Dėl šio išpuolio Vašingtonas apkaltino Irano remiamas pajėgas.
Penktadienį JAV sudavė smūgių su Iranu susijusiems taikiniams Sirijoje ir Irake ir pareiškė, kad tęs atsakomuosius veiksmus.
SOHR, turinti platų šaltinių tinklą Sirijoje, teigė, kad per JAV smūgius Sirijoje žuvo mažiausiai 29 proiranietiški kovotojai.
JAV vadovaujama koalicija buvo įkurta 2014 metais kovai su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais, tuo metu užėmusiais didelę dalį Irako ir kaimyninės Sirijos teritorijos.
Irake yra dislokuota maždaug 2,5 tūkst. JAV karių, o Sirijoje – maždaug 900.
Buvęs britų ambasadorius JT: Iranas išnaudoja Palestiną siekdamas įtakos regione
10:26
Iranas „išnaudoja Palestinos klausimą“, sakė Johnas Sawersas, buvęs JK nuolatinis ambasadorius Jungtinėse Tautose.
Kalbėdamas BBC radijo laidoje „BBC Radio 4 Today“, J.Sawersas sakė, kad Teheranas nemano, jog šis klausimas yra svarbiausias jo tikslams, bet naudoja jį kaip priemonę įtvirtinti savo jėgą regione.
Aptardamas Irano remiamų sukarintų grupuočių išpuolius prieš JAV interesus regione, J.Sawyersas teigė, kad Teheranas sukūrė šias pajėgas, kad jos veiktų per atstumą, taigi nebūtinai visiškai jas kontroliuoja.
Jis rėmėsi Gazos Ruožo „Hamas“, kuri gauna lėšų ir ginklų iš Irano, pavyzdžiu. J.Sawersas tvirtino, kad „Hamas“ nemanė, jog spalio 7 d. išpuoliui reikia Teherano pritarimo, ir tai suteikė Iranui galimybę paneigti savo dalyvavimą.
Nepaisant Irano veiksmų platesniame regione, J.Sawersas mano, kad vadovybė susiduria su sunkiais iššūkiais savo šalyje, įskaitant separatistinius judėjimus, terorizmą ir svarbų klausimą, kas pakeis 84 metų aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Husių žiniasklaida skelbia apie amerikiečių ir britų smūgių seriją
09:50
Su Jemeno husių sukilėliu judėjimu susijusi žiniasklaida teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė praėjusią naktį surengė dar vieną oro smūgių bangą.
„Karinis šaltinis patvirtino, kad JAV ir Didžiosios Britanijos orlaiviai surengė 15 reidų Saados ir Hodeidos gubernijose“, – pirmadienio rytą skelbė žiniasklaidos kanalas „Almasirah“.
Kol kas nei JAV, nei Jungtinė Karalystė nepateikė jokio pareiškimo dėl praėjusią naktį vykdytų smūgių.
Penktadienio vakarą Londonas ir Vašingtonas nurodė surengti bendrus smūgius, o JAV vykdė tolesnes atakas visą šeštadienį ir sekmadienį ryte.
Pranešime teigiama, kad dėl naujausių smūgių bendras per savaitgalį suduotų smūgių skaičius pasiekė 63 – šis skaičius nepatvirtintas.
Palestiniečius Izraelyje pakeis dešimtys tūkstančių darbuotojų iš užsienio
09:14
Izraelis vietoj palestiniečių darbininkų, atleistų iš darbo po spalio 7 d. įvykdytų išpuolių, įdarbins 65 tūkst. statybininkų iš Indijos, Šri Lankos ir Uzbekistano, rašo žiniasklaidos grupė „Sky News“.
Beveik pusė šalies statybų aikštelių buvo uždarytos po to, kai iš šalies buvo išvaryti 72 tūkst. palestiniečių statybininkų.
Teigiama, kad liko apie 20 tūkst. darbininkų iš užsienio šalių, tačiau didžioji dalis šalies statybų darbų sustojo.
Būsto ministerijos atstovas sakė, kad artimiausiomis savaitėmis tikimasi sulaukti naujų užsienio darbininkų grupių, nes vyriausybė siekia išvengti pasiūlos trūkumo, kuris vėl pakeltų būsto kainas.
Izraelio pajėgos rengia karines pratybas Vakarų Krante
09:04
Izraelio gynybos pajėgos paskelbė, kad pirmadienį surengs karines pratybas Vakarų krante.
„Šiandien Judėjos ir Samarijos divizijos teritorijoje bus surengtos pratybos siekiant palaikyti pajėgų pasirengimą ir kompetenciją“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Judėjos ir Samarijos teritorija yra Izraelio administracinis padalinys. Ji apima visą Vakarų Krantą, tačiau Palestinos savivaldos administracija ir kai kurie tarptautinės bendruomenės nariai to nepripažįsta.
Vakarų Kranto gyventojai turėtų tikėtis intensyvaus Izraelio pajėgų dalyvavimo, pridūrė kariuomenės atstovai.
Vakarų Krante nuolat vyksta susirėmimai ir riaušės, kurias dažnai paaštrina Izraelio naujakuriai, grasinantys palestiniečiams ir smurtaujantys prieš juos, jei šie neatsisakys savo žemės.
Izraelis reguliariai rengia reidus Vakarų Krante, kad suimtų arba nugriautų žmonių, kuriuos laiko teroristais, namus.
Verta pridurti, kad, pasak pranešimų, Vakarų Krante „Hamas“ smogikai neturi kontrolės ir ten nelaikomi jokie įkaitai.
Izraelis dar gali tikėtis paramos iš Vašingtono
09:00
Jungtinių Valstijų Senatas pristatė abiejų partijų pasiūlymą dėl 118 mlrd. dolerių vertės pagalbos Izraeliui, Ukrainai ir savo sienų apsaugai, rašo CNBC.
Vadinamuosiuose papildomuose nacionalinio saugumo teisės aktuose iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų), įskaitant 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) paramą karo draskomai Ukrainai, kuri atitinka Baltųjų rūmų prašymą, ir 14,1 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) paramą Izraelio saugumui, sakoma Senato asignavimų komiteto pirmininkės Patty Murray paskelbtoje santraukoje.
Į susitarimą taip pat įtraukta 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) JAV sienų apsaugai ir daugybė imigracijos politikos pakeitimų, dėl kurių susitarė demokratų ir respublikonų derybininkai.
Neaišku, ar įstatymo projektui pritars 60 šalininkų, kurių reikės pirmajam procedūriniam balsavimui demokratų kontroliuojamame Senate. Balsavimas turėtų įvykti ne vėliau kaip trečiadienį.
Leidinyje pažymima, kad pagrindinis šio dokumento skirtumas – 13 mlrd. dolerių padidintas finansavimas sienų apsaugai. Žurnalistai mano, kad Atstovų Rūmų respublikonai dar gali jį kritikuoti.
Pasak prezidento Joe Bideno, susitarimas „taip pat suteikia Izraeliui tai, ko jam reikia savo žmonėms apsaugoti ir apsiginti nuo „Hamas“ teroristų“, ir „Palestinos žmonėms gyvybiškai svarbią humanitarinę pagalbą“.
„Raginu Kongresą susivienyti ir skubiai priimti šį dviejų partijų susitarimą. Pateikite jį ant mano darbo stalo, kad galėčiau nedelsiant pasirašyti įstatymą“, – sekmadienį ragino jis.
JAV smogė husių raketoms Jemene
07:37
JAV pajėgos sekmadienį Jemene sudavė oro smūgius penkioms husių raketoms – viena iš jų buvo skirta sausumos atakoms, o kitos – taikytis į laivus, pranešė JAV kariuomenė.
Smūgiai buvo suduoti kitą dieną po to, kai JAV ir Jungtinės Karalystės pajėgos pradėjo oro antskrydžių bangą prieš Irano remiamus Jemeno husių grupuotės kovotojus – tai buvo trečiasis jų bendrų karinių veiksmų etapas, reaguojant į nuolatinius sukilėlių išpuolius prieš laivybą.
JAV pajėgos „savigynos tikslais sudavė smūgį prieš husių... sausumos atakos sparnuotąją raketą“, o vėliau smogė „keturioms priešlaivinėms sparnuotosioms raketoms, kurios visos buvo parengtos paleisti prieš laivus Raudonojoje jūroje“, socialinėje žiniasklaidoje skelbia Centrinė vadavietė (CENTCOM).
Amerikiečių pajėgos „identifikavo raketas husių kontroliuojamose Jemeno teritorijose ir nustatė, kad jos kelia tiesioginę grėsmę JAV karinių jūrų pajėgų laivams ir prekybos laivams regione“, priduria CENTCOM.
Husiai lapkričio mėn. pradėjo atakuoti Raudonosios jūros laivybą, teigdami, kad smogė su Izraeliu susijusiems laivams, taip palaikydami palestiniečius Gazoje.
JAV ir JK pajėgos atsakė smūgiais prieš husių grupuotę, kuri nuo to laiko paskelbė, kad Amerikos ir JK interesai taip pat yra teisėti taikiniai.
