E. Zamiras, anksčiau dirbęs Gynybos ministerijos generaliniu direktoriumi, pakeis buvusį štabo viršininką generolą leitenantą Herzį Halevį (Hercį Halevį), atsistatydinusį, kai pripažino, jog nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų.
59 metų E. Zamiras perima pareigas jautriu momentu Izraelio kare su „Hamas“ – ant plauko pakibus paliauboms, įsigaliojusioms sausio 19 dieną.
Praeitą mėnesį paskelbęs šį skyrimą, premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) sakė, jog turi daug lūkesčių, kad E. Zamiras padės Izraeliui pasiekti absoliučią pergalę prieš „Hamas“.
E. Zamiras taip pat perims operacijas Vakarų Krante, kur kariuomenė pastarosiomis savaitėmis pirmą kartą per du dešimtmečius dislokavo tankus.
Be kita ko, tarp Izraelio ir nesutaikomo priešininko Irano tvyro didelė įtampa.
2022-aisiais Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto parengtame politikos dokumente A. Zamiras rašė, kad Izraelis turi laikytis griežtesnio požiūrio, kad atgrasytų Iraną nuo branduolinių ginklų kūrimo.
Ragindamas siekti didesnio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis prieš tai, ką jis pavadino „Irano ašimi“, E. Zamiras skatino imtis „agresyvių veiksmų“ tam, kad būtų užtikrinta sėkmė.
Jo pozicija Irano klausimu sutampa su B. Netanyahu, kuris neseniai paskelbė, jog Izraelis ketina „užbaigti darbą prieš Irano teroro ašį“.
E. Zamiras, vadovavęs kritinės svarbos operacijomis per antrąją palestiniečių intifadą (sukilimą), dirbo B. Netanyahu sekretoriumi karo reikalais nuo 2012 iki 2015 metų.
Jis yra dešiniosios pakraipos analitinio centro, Izraelio gynybos ir saugumo forumo, įkūrėjas.
Viename Gynybos ministerijos renginyje trijų vaikų tėvas E. Zamiras teigė, jog 2025-ieji bus „tęsiamų kovų metai“.
„Karas parodė, kad turime būti savarankiški“, – teigė jis.
Eidamas Gynybos ministerijos generalinio direktoriaus pareigas E. Zamiras buvo atsakingas už kai kuriuos didžiausius ir reikšmingiausius Izraelio gynybos kontraktus.
„Jis labai gerai supranta didelių karų esmę ir kaip juose kovoti“, – teigė buvęs Izraelio generolas Amiras Avivi (Amiras Avivis), dabar vadovaujantis buvusių saugumo pareigūnų tinklui.
„Griežtas“
A. Avivi, pažįstantis E. Zamirą jau daugiau nei 20 metų ir praleidęs su juo metus Izraelio nacionalinio saugumo koledže, apibūdino jį kaip „orientuotą į misiją“, „orientuotą į detales“ ir „griežtą“.
Jis teigė, jog E. Zamiras turi „gilų supratimą“ apie frontą Gazos Ruože ir net sukūrė „itin detalizuotą planą, kaip užkariauti visą Gazą“, kai ėjo pietinės vadavietės vadovo pareigas nuo 2015 iki 2018 metų.
Teigęs, jog jau kalbėjo su E. Zamiru po paskyrimo, A. Avivi pridūrė manantis, kad „jis turi labai aiškų supratimą, jog jį paskyrė vienam tikslui – visuose frontuose Izraeliui pelnyti visišką pergalę“.
Buvęs Izraelio kariuomenės atstovas Jonathanas Conricusas (Džonathanas Konrikusas), tarnavęs su E. Zamiru, teigė jog naujasis kariuomenės vadas turės „spręsti paties jautriausio pobūdžio strateginius iššūkius“, tarp jų – atkurti viešą pasitikėjimą.
E. Zamiro, kuris gimė piečiausiame Izraelio mieste Eliate, senelis iš tėvo pusės kilęs iš Jemeno, o motinos šeima – iš Sirijos. Į kariuomenę jis įstojo 1984-aisiais.
Skirtingai nuo ankstesnių štabo viršininkų, kurie tarnavo pasižymėjusiame desantininkų dalinyje arba pėstininkų brigadoje, E. Zamiras savo karjerą pradėjo tankų korpuse.
Pirmosios ir antrosios intifados metu jis užėmė aukšto rango pareigas.
2002-aisiais jis vadovavo brigadai, užėmusiai pabėgėlių stovyklą prie Vakarų Kranto Džanino miesto.
Kariuomenė daugiau nei mėnesį vykdė stovyklos apgultį. Vyko įnirtingos kovos, per kurias šimtai namų buvo sulyginti su žeme, žuvo 52 palestiniečiai ir 23 Izraelio kariai.
Vėliau E. Zamiras buvo paskirtas kariuomenės pietinės vadavietės vadovu, kur vadovavo pastangoms atkirsti „Hamas“ tunelius.
Nuo 2018 iki 2021 metų jis dirbo generolo leitenanto Avivo Kochavi (Avivo Kochavio) pavaduotoju, kuriam buvo pavesta įgyvendinti kariuomenės daugiametį planą.
