Paklaustas apie šį straipsnį žurnalistų, keliaujančių kartu su L.Panetta į NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje, Pentagono vadovas jo nesureikšmino.
„Neketinu to komentuoti. (Straipsnio autorius) Davidas Ignatius gali rašyti ką nori apie tai, ką aš galvoju. Manau, kad mano požiūris yra dalykas, kuris priklauso man ir niekam kitam“, – pareiškė L.Panetta.
„Izraelis nurodė svarstantis tai (smūgį Iranui), mes išsakėme savo nuogąstavimus“, – pridūrė jis.
„The Washinton Post“ apžvalgininkas rašė, kad L.Panetta mano, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad Izraelis smogs Iranui balandį, gegužę arba birželį, prieš Iranui įžengiant į, anot Izraelio, „nepažeidžiamumo zoną, kad galėtų imtis gaminti branduolinę bombą“.
JAV prezidentas Barackas Obama ir L.Panetta, „kaip nurodoma, yra perspėję izraeliečius, kad Jungtinės Valstijos nusistačiusios prieš ataką, nes yra įsitikinusios, kad tai sužlugdytų vis labiau sėkmingą tarptautinių ekonominių sankcijų programą ir kitas nekarines priemones, turinčias sulaikyti Iraną nuo ribos peržengimo“, rašo D.Ignatius.
„Tačiau Baltieji rūmai dar tiksliai nenusprendė, kaip Jungtinės Valstijos reaguos, jeigu izraeliečiai atakuos“, – pridūrė jis.
L.Panetta praeitą savaitę duodamas interviu televizijai CBS sakė, kad Iranui reikia dar „apie metų“, kad pasigamintų pakankamai prisodrinto urano, ir dar metų arba dvejų, kad „sudėtų jį į įrenginį, kurį įmanoma paleisti“.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra visiškai taiki ir grasino atsakomosiomis priemonėmis į naujas sankcijas, įskaitant galimą laivybos Ormūzo sąsiauriu sutrikdymą.
Izraelio žiniasklaida pernai spalį nurodė, kad prevenciniams smūgiams prieš Iraną priešinasi šalies žvalgybos tarnybos, tačiau už juos pasisako premjeras Benjaminas Netanyahu ir gynybos ministras Ehudas Barakas.
Izraelio televizija paskelbė, kad šalies slaptosios tarnybos „Mossad“ vadas Tamiras Pardo iškėlė vienašališko smūgio Iranui galimybę per praeitą savaitę vykusį jo vizitą Vašingtone.
