Tekstui pritarė visi 64 ministro pirmininko Benjamino Netanyahu valdančiosios dešiniųjų pažiūrų koalicijos įstatymų leidėjai, o opozicijos parlamentarai balsavimą boikotavo.
Balsavimas įvyko po audringo posėdžio, kurio metu opozicijos įstatymų leidėjai skandavo „gėda“, o paskui paliko posėdžių salę.
B.Netanyahu ir jo kraštutinių dešiniųjų sąjungininkai tęsti plano įgyvendinimą buvo pasiryžę nepaisant kelis mėnesius trukusių masinių protestų ir verslo lyderių, kariuomenės rezervistų bei teisininkų pasipriešinimo.
Pagal reformą numatomi esminiai pokyčiai, kuriais siekiama apriboti teismų galias: nuo Aukščiausiojo Teismo galimybių ginčyti parlamento sprendimus apribojimo iki teisėjų atrankos pakeitimo. B.Netanyahu ir jo sąjungininkai teigia, kad pakeitimai reikalingi siekiant apriboti nerinktų teisėjų galias.
Protestuotojai, atstovaujantys įvairiems Izraelio visuomenės sluoksniams, mano, kad pertvarka apskritai yra valdžios užgrobimas, kurį skatina asmeninės ir politinės B.Netanyahu, teisiamo dėl kaltinimų korupcija, ir jo partnerių nuoskaudos.
Pirmadienį buvo pritarta priemonei, pagal kurią teisėjams uždraudžiama naikinti vyriausybės sprendimus remiantis tuo, kad jie, teismo požiūriu, yra nepagrįsti.
Įstatymo projekto šalininkai teigia, kad dabartinis pagrįstumo standartas suteikia nerinktiems teisėjams pernelyg didelius įgaliojimus išrinktų pareigūnų sprendimų atžvilgiu. Tačiau vyriausybės kritikų teigimu, priemonė panaikina svarbų teismo priežiūros įgaliojimų elementą ir atveria kelią korupcijai bei netinkamiems paskyrimams.
Po balsavimo šalies teisingumo ministras Yarivas Levinas, šio plano autorius, sakė, kad parlamentas žengė pirmąjį žingsnį svarbiame istoriniame teismų sistemos pertvarkymo procese.
Po balsavimo tikimasi daugiau masinių protestų.
Pilietinės visuomenės grupė „Judėjimas už kokybišką valdymą“ iškart paskelbė, kad užginčys naująjį įstatymą Aukščiausiajame Teisme.