Anksčiau Izraelio užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Lenkijos reikalų patikėtinį ir perdavė jam savo nepasitenkinimą. Tačiau lenkų pareigūnas gynė Varšuvos poziciją, sakė, kad įstatymas yra klaidingai interpretuojamas, ir tvirtino, kad jo formuluotė nebus pakeista.
Vėliau sekmadienį B.Netanyahu pasikalbėjo telefonu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Jiedu sutiko, kad abiejų šalių komandos nedelsdamos pradėtų dialogą, siekdamos pasiekti supratimą dėl šio teisės akto“, – sakoma B.Netanyahu biuro pranešime.
Anksčiau sekmadienį premjeras per savaitinį kabineto posėdį pareiškė: „Visiškai netoleruojame tiesos iškraipymo ir istorijos perrašinėjimo arba Holokausto neigimo.“
Dešiniųjų dominuojamas Lenkijos Seimas penktadienį priėmė įstatymą, numatantį trejus metus laisvės atėmimo asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, arba vartojantiems formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“.
Tokia pati bausmė numatyta už „tikrųjų tų nusikaltimų vykdytojų kaltės šiurkštų menkinimą“.
Šis teisės aktas būtų taikomas tiek lenkams, tiek užsieniečiams, bet kad jis įsigaliotų, įstatymą dar turėtų patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas.
Įstatymas atspindi oficialią vyriausybės poziciją, kad per nacių okupaciją dauguma lenkų elgėsi didvyriškai. Vis dėlto istorikai pažymi, kad šalyje daug žmonių kolaboravo su naciais ir įvykdė baisių nusikaltimų.
Šis teisės aktas išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje ir staigiai padidino įtampą su artima sąjungininke Europoje Varšuva.
Izraelio valstybė buvo įkurta 1948 metais ir tapo didžiausios pasaulyje Holokaustą išgyvenusių žmonių bendruomenės namais.
Lenkijos reikalų patikėtinis Izraelyje Piotras Kozlowskis sekmadienį buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją „pasiaiškinti“ aukšto rango pareigūnams, sakoma URM pranešime.
„Jam buvo pareikštas Izraelio nepritarimas dėl teisės akto formuluočių, – nurodė URM. – Šiam įstatymui priimti pasirinktas laikas – Tarptautinės Holokausto atminimo dienos išvakarės – yra ypač stebinantis ir netinkamas.“
Ministerija pridūrė, kad „šis teisės aktas nepadės tolesniam istorinės tiesos atskleidimui ir gali varžyti tyrimų laisvę, taip pat užkirsti kelią diskusijoms apie Antrojo pasaulinio karo istorines pamokas ir palikimą“.
Po apsilankymo ministerijoje P.Kozlowskis sakė, kad Lenkijos įstatymas neskirtas istorijai „balinti“.
„Jis turi ją apsaugoti – apsaugoti tiesą apie Holokaustą ir neleisti jos iškraipyti“, – aiškino diplomatas.
Lenkų pareigūnai tvirtino nenusileisiantys izraeliečių reikalavimams.
„Nekeisime jokių šio įstatymo nuostatų, – sakė konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atstovė Beata Mazurek. – Mums jau įgriso, kad Lenkija ir lenkai kaltinami už vokiečių nusikaltimus.“
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio su antisemitizmu kovojančio Simono Wiesenthalio centro direktorius vyriausybių reikalams Markas Weitzmanas savo ruožtu tvirtino, kad naujasis įstatymas yra „nepadorus istorijos balinimas“.
Jo teigimu, pagal dabartinę formuluotę atsakomybė gali būti taikoma Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, pasakojantiems apie savo asmeninę patirtį, taip pat tyrėjams, mokytojams ir bet kam, nušviečiančiam Holokausto temą.
M.Weitzmanas ragino Lenkiją „tučtuojau panaikinti šį įstatymą ir padaryti galą visiems mėginimams iškraipyti Holokausto istoriją dėl politinių tikslų“.
Lenkijos premjeras sekmadienį vakare pareiškė, kad prieš karą lenkai ir žydai buvo tarsi dvi šeimos, gyvenusios vienuose namuose, Lenkijoje, ir kad jos abu tapo nacių aukomis.
Savo „Twitter“ žinutėje M.Morawieckis rašė: „Žiaurių banditų gauja įsibrauna į dviejų šeimų namą, vieną šeimą beveik visiškai išžudo, kitoje nužudo tėvą, motiną, kankina vaikus, apiplėšia namą ir jį padega – juk tuomet niekas negali sakyti, kad antroji šeima kalta dėl banditų žiaurumo.“