Berlynui, Paryžiui ir Londonui dar neatsigavus po gegužę JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto sprendimo trauktis iš 2015 metais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sudėtingų derybų pasirašytos sutarties, B. Netanyahu mėgins užsitikrinti Europos palaikymą dar neparengtam atsarginiam planui.
„Siekis užkirsti kelią Iranui vystyti bet kokius branduolinius pajėgumus visada buvo tarptautinės politikos Irano atžvilgiu pamatas“, – naujienų agentūrai AFP prieš premjero vizitą sakė Izraelio ambasadorius Vokietijoje Jeremy Issacharoffas.
J.Issacharoffas: „Siekis užkirsti kelią Iranui vystyti bet kokius branduolinius pajėgumus visada buvo tarptautinės politikos Irano atžvilgiu pamatas.“
Ambasadorius pažymėjo, kad nepaisant skirtingo požiūrio į tai, kaip suvaržyti Irano branduolines ambicijas, „mes turime tą patį tikslą“.
Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija yra 2015 metais pasirašyto JCPOA (Bendrojo išsamių veiksmų plano, Joint Comprehensive Plan of Action) signatarės. Pagal šį susitarimą, kurį Iranas pasirašė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis, buvo atšaukta dauguma jam taikytų ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos.
Aršus šio susitarimo priešininkas B.Netanyahu pirmadienio popietę Berlyne susitiks derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel, po kurių bus surengta bendra lyderių spaudos konferencija.
Iš Berlyno Izraelio vyriausybės vadovas vyks į Paryžių derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o trečiadienį susitiks su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May
„Neidealus susitarimas“
JAV paskelbus apie savo sprendimą trauktis iš branduolinės sutarties, visi trys lyderiai uoliai ją gynė ir sakė, jog JCPOA yra geriausia priemonė užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms regione. Berlynas, Paryžius ir Londonas kartu su Kinija bei Rusija – likusiomis dviem signatarėmis – pažadėjo padaryti viską, kad susitarimas būtų išsaugotas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį susitikęs su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi sakė, kad Berlynas „nori išsaugoti susitarimą ir padaryti viską, kad Iranas taip pat jo neatsisakytų“.
Toje pat spaudos konferencijoje Wang Yi griežtai užsipuolė Jungtines Valstijas ir suabejojo jų patikimumu sprendžiant tarptautines problemas.
„Kalbant apie tarptautinę teisę, neginčijama tiesa yra tai, kad tarptautiniai susitarimai turi būti gerbiami... o didžiosios valstybės turi rodyti pavyzdį, o ne elgtis atvirkščiai“, – sakė ministras.
Branduolinio susitarimo šalininkai taip pat nuogąstauja, kad dėl JAV sprendimo grąžinti sankcijas Teheranui gali skaudžiai nukentėti Europos bendrovės, kurios nuo 2015 metų, kai buvo pasirašyta sutartis, palaiko verslo ryšius su Iranu.
A.Merkel pripažino, kad nors didžiosios Europos valstybės įsitikinusios, kad JCPOA geriausiai garantuoja, kad Iranas neįgis branduolinių ginklų, šis susitarimas „nėra idealus“.
Europa siūlo parengti papildomą susitarimą su Teheranu, kuris apimtų ir šiitiškos respublikos balistinių raketų programą, taip pat Irano veiksmus tokiose šalyse kaip Libanas, Sirija, Irakas bei Jemenas.
Didžiosios Vakarų valstybės Irano veiksmus tose šalyse laiko destabilizuojančiais regioną, o Izraelis juos traktuoja kaip tiesioginę grėsmę savo egzistavimui.
„Aptarsiu su jais būdus, kaip pažaboti Irano branduolines ambicijas ir jo įtakos plėtimą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė B.Netanyahu praėjusią savaitę apie Europoje jo laukiančius susitikimus, pažymėjęs, jog šie klausimai „nepaprastai svarbūs Izraelio saugumui“.
Izraelis laikomas pagrindine karine galia Artimuosiuose Rytuose, taip pat vienintele to regiono šalimi, turinčia branduolinių ginklų.
Kraštutiniai dešinieji menkina holokaustą
Vokietija tradiciškai laikoma artimiausia Izraelio sąjungininkė Europoje dėl atsakomybės, kurią Berlynas prisiima už Holokaustą. Tačiau B.Netanyahu į Berlyną atvyksta tarp šalių tvyrant diplomatinei įtampai.
A.Merkel ne kartą kritikavo žydų nausėdijų plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose ir sakė, kad ji žlugdo viltis rasti dviejų valstybių sprendinį.
Tačiau Berlynas gynė Izraelio teisę imtis atsakomųjų priemonių dėl iš Gazos Ruožo leidžiamų raketų, palestiniečių anklave įvykus didžiausiam smurto proveržiui nuo 2014 metų karo.
Be to, A.Merkel pastaraisiais mėnesiais žadėjo imtis veiksmų kovoti su stiprėjančiu antisemitizmu Vokietijoje, kurį kursto vietos ekstremistai, taip pat pažaboti didžiulį prieglobsčio prašytojų musulmonų antplūdį.
Vokietijos populistinės kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD), kuri yra didžiausia opozicinė jėga parlamente, lyderis Alexander'as Gaulandas savaitgalį išprovokavo pasipiktinimo audrą pareiškęs, kad nacių diktatūros laikotarpis ir Holokaustas tebuvo „paukščio išmatų dėmė sėkmingoje daugiau nei 1 400 metų Vokietijos istorijoje“.
