Vilniuje susitikę prezidentai aptarė Artimųjų Rytų taikos procesą. Pasak D.Grybauskaitės, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sveikina po trejų metų atnaujintas derybas ir pasisako už taikų sprendimą sukuriant dvi valstybes.
Sh.Peresas: „Negalime leisti terorizmui griauti mūsų gyvenimus. Terorizmas neperduoda jokios žinios, jis negali iškepti duonos ar pasiūlyti gaivaus oro, kuriuo kvėpuotume. Jis brangus, nenaudingas ir nieko nekuria.“
Kaip jau buvo skelbta, Izraelio ir palestiniečių pareigūnai pirmadienį pirmąkart per pastaruosius trejus metus susitiko tiesioginėse derybose. Siųsdami simbolinę taikos ir pakantumo žinią, Izraelio vyriausioji derybininkė Tzipi Livni ir palestiniečių delegacijos vadovas Saebas Erakatas sėdėjo vienas šalia kito kartu su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, dalydamiesi tradicine iftar vakariene, musulmonų valgoma nusileidus saulei per šventąjį pasninko mėnesį ramadaną.
Sh.Peresas išreiškė viltį, jog pavyks pasiekti pagrindinį tikslą, kad „žydų valstybė Izraelis ir arabų valstybė Palestina ne kovotų viena su kita, bet gyventų kartu draugaudamos ir bendradarbiaudamos“. Anot jo, nėra prasmės kariauti.
„Negalime leisti terorizmui griauti mūsų gyvenimus. Terorizmas neperduoda jokios žinios, jis negali iškepti duonos ar pasiūlyti gaivaus oro, kuriuo kvėpuotume. Jis brangus, nenaudingas ir nieko nekuria.
Artimieji Rytai gali pasikeisti, jei terorizmą, krizę, alkį, nedarbą ir priespaudą pakeis nauji ekonomikos, socialinių reikalų laikai. Norėtume, kad mūsų visi kaimynai gyventų taikiai, pasiturinčiai ir draugiškai“, – kalbėjo Sh.Peresas.
Anot jo, sudėtingas, bet būtinas taikos procesas yra svarbus žingsnis pirmyn. Prezidentas pabrėžė, kad jo šalis nori taikos ne tik su palestiniečiais, bet su visomis arabų šalimis.
Izraelio ir Palestinos derybininkai tikisi per devynis mėnesius pasiekti galutinį taikos susitarimą. Derybų darbotvarkėje bus visi labiausiai ginčijami klausimai: sienos, pabėgėliai, Jeruzalės likimas ir pan.
Sh.Peresas dar 1992-aisiais, tapęs Izraelio užsienio reikalų ministru, inicijavo derybas su Palestinos išsivadavimo organizacija, kurios baigėsi Oslo sutartimi, pasirašyta Baltųjų Rūmų pievelėje 1993-iųjų rugsėjį. Už pastangas siekti taikos politikas kartu su premjeru Yitzhaku Rabinu ir palestiniečių lyderiu Yasseru Arafatu buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Pernai birželį JAV prezidentas Barackas Obama skyrė Sh.Peresui aukščiausią šios šalies apdovanojimą už taikaus pasaulio kūrimą – Laisvės medalį.
Anksčiau laikytas „politiku vanagu“, ilgainiui Sh.Peresas tapo „balandžiu“, stipriai remiančiu taiką per ekonominį bendradarbiavimą. Jis ne kartą ragino siekti teritorinio kompromiso dėl Vakarų Kranto ir Gazos ruožo.
