Vyriausybė šiam teisės akto projekto pritarė tuo metu, kai didelė įtampa tvyro Izraelyje, okupuotame Vakarų Krante ir Jeruzalėje, kurioje nesutarimai dėl teisių lankytis judėjų ir musulmonų šventa laikomoje vietoje išprovokavo palestiniečių gatvių protestus bei mirtinus išpuolius prieš žydus.
„Nepriklausomybės deklaracijos kūrėjai labai išmintingai reikalavo, kad arabų bendruomenės Izraelyje, taip pat kitos grupės, neturėtų jaustis kaip žydai jautėsi tremtyje“, – prezidentas Reuvenas Rivlinas pareiškė sakydamas kalbą antradienį.
„Nepriklausomybės deklaracijos kūrėjai labai išmintingai reikalavo, kad arabų bendruomenės Izraelyje, taip pat kitos grupės, neturėtų jaustis kaip žydai jautėsi tremtyje“, – prezidentas Reuvenas Rivlinas pareiškė sakydamas kalbą antradienį.
1948 metų deklaracija, skelbianti apie žydų valstybės įkūrimą, taip pat pabrėžia savo demokratinį pobūdį ir žada visų piliečių socialinę, religinę bei kultūrinę lygybę, pabrėžė R.Rivlinas, kurio postas yra daugiausiai reprezentacinis.
Šiam teisės aktui ministrų kabinetas pritarė sekmadienį, nors jam priešinosi centristinių pažiūrų ministrai. Tačiau dar reikės parengti dokumentą iš kelių juodraščių, o šį teisės aktą ratifikuoti parlamente artimiausiu laiku neplanuojama.
Dokumente, kurį palaiko B.Netanyahu vyriausybė, žadama „užtikrinti visų Izraelio piliečių individualias teises“, tačiau taip pat sakoma, kad tik žydai turi nacionalines teises – teisę į Izraelio apsisprendimą, vėliavą, himną ir laisvą imigraciją.
Kritikai šį teisės projektą laiko antidemokratišku, o arabų bendruomenei, sudarančiai 20 proc. iš 8,2 mln. Izraelio gyventojų, atstovaujantys įstatymų leidėjai teigia, kad jis yra rasistinis.
Birželį Kneseto išrinktas prezidentu R.Rivlinas yra dešiniosios politinės stovyklos veteranas, kurio santykiai su B.Netanyahu buvo įtempti. Prezidentas pabrėžė turintis teisę pasisakyti vidaus politikos klausimais, o savo inauguracinę kalbą baigė šūkiu „Tegyvuoja Izraelio demokratija!“
Daugelis politikos apžvalgininkų sako, kad B.Netanyahu minėtą teisės aktą stumia pirmiausiai norėdamas įtikti griežtosios linijos šalininkams savo dešiniojoje partijoje „Likud“, artėjant jos vadovybės rinkimams, kurie vyks sausį.
Daugelis politikos apžvalgininkų sako, kad B.Netanyahu minėtą teisės aktą stumia pirmiausiai norėdamas įtikti griežtosios linijos šalininkams savo dešiniojoje partijoje „Likud“, artėjant jos vadovybės rinkimams, kurie vyks sausį. Taip pat tikėtina, kad ateinančiais metais gali būti paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
B.Netanyahu sakė, kad tas įstatymas veiks kaip atsvara kiekvienam „ginčijančiam Izraelio pobūdį – kad jis yra žydų nacionalinė tėvynė“. Palestiniečiai tvirtino, kad įtvirtinus tokį apibrėžimą iš palestiniečių pabėgėlių, pasitraukusių per ankstesnius karus, gali būti atimta bet kokia teisė sugrįžti.
R.Rivlino požiūris į palestiniečių apsisprendimą vertinamas prieštaringai. Prezidentas priešinasi nepriklausomos valstybės įkūrimui, palaikydamas idėją kurti jų konfederaciją su Izraeliu.
