Padėjęs kairiąją ranką ant Toros ir iškėlęs dešinį delną I. Herzogas sakė „besijaučiąs kuklus ir sujaudintas“, taip pat pažadėjo būti „visų prezidentas“.
Jis apgailestavo dėl Izraelio visuomenės susiskaldymo ir žydų valstybės politikos „beprecedentės krizės“.
„Mano uždavinys – daryti viską, kad vėl prikelčiau viltį“, – sakė 60-metis lyderis, pradėdamas septynerių metų kadenciją.
Per birželio pradžioje Knesete įvykusius prezidento rinkimus I.Herzogas įveikė 67 metų Miriam Peretz, anksčiau dirbusią mokyklos direktore vienoje nausėdijoje.
Kai I.Herzogas buvo išrinktas, premjeru tebedirbo Benjaminas Netanyahu, nepertraukiamai vadovavęs šaliai 12 metų. Vis dėlto praeitą mėnesį B.Netanyahu buvo dramatiškai išverstas iš posto savo buvusio personalo vadovo Naftali Bennetto, perėmusio vadovavimą vyriausybei.
Izraelio prezidentas turi mažai galių – pagrindinė vykdomoji valdžia šalyje priklauso premjerui. Tačiau prezidentūra pastaruoju metu buvo įgijusi neįprastai reikšmingą vaidmenį, šalyje per trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį įvykus net ketveriems parlamento rinkimams.
Prezidentui priklauso prerogatyva parinkti įstatymų leidėją, kuris, jo nuomone, turi daugiausiai galimybių suformuoti vyriausybę. Šis procesas buvo itin atidžiai stebimas po virtinės rinkimų, neatnešusių aiškių nugalėtojų.
Prezidentas taip pat turi teisę suteikti malonę nuteistiesiems. Šis vaidmuo gali tapti svarbus, nes B.Netanyahu šiuo metu yra teisiamas dėl įtariamo sukčiavimo, kyšininkavimo ir sulaužyto pasitikėjimo, nors ekspremjeras jam metamus kaltinimus neigia.
I.Herzogas, kilęs iš vienos iškiliausių Izraelio šeimų, pirmą kartą į Knesetą buvo išrinktas 2003 metais. Pastaruoju metu jis vadovavo Izraelio žydų agentūrai (JAFI) – didžiausiai pasaulyje žydų ne pelno organizacijai, besirūpinančiai ryšiais su žydų imigrantais ir diaspora.
Jo tėvas Chaimas Herzogas buvo Izraelio 6-ąsis prezidentas, taip pat dirbo ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų. Tuo metu I.Herzogo dėdė Abba Ebanas irgi buvo iškilus diplomatas ir valstybės veikėjas.
Naujasis Izraelio prezidentas palaiko siūlymus konfliktą su palestiniečiais spręsti įkuriant greta Izraelio gyvuojančią savarankišką Palestinos valstybę.
Per 2015 metų kampaniją jis žadėjo atgaivinti taikos procesą ir netgi sakė esąs pasirengęs „perkelti“ žydų nausėdijas, jei tai bus būtina.
