Pirma, smūgis buvo suduotas šalies karinės pramonės objektams, kuriuose, tikėtina, gaminamas kuras balistinėms raketoms. Jas Teheranas ėmė tiekti Maskvai šių metų rudenį. Manoma, kad tai gali sustabdyti Irano raketų tiekimą Rusijai.
Antra, Iranas iš Rusijos įsigijo priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau jos praktiškai nieko negalėjo padaryti prieš amerikietiškas raketas, kurias paleido Izraelio naikintuvai, rašo leidinys „The Wall Street Journal“.
Jei Rusijos pagamintos oro gynybos sistemos ir galėjo numušti kokias nors raketas, tai tik kelias, žurnalistams teigė keli amerikiečių ir Izraelio pareigūnai.
Pasak straipsnio, visos trys S-300 sistemos buvo sunaikintos. Iranas iš viso turėjo keturis tokius raketinės gynybos kompleksus, iš kurių vienas buvo numuštas per Izraelio smūgį šių metų pradžioje.
Šias sistemas talžo ir ukrainiečių pajėgos. Ukrainos gynėjai smogė ir dar pažangesnėms S-400 sistemoms gegužės ir rugpjūčio mėn. Per smūgius buvo sunaikinti komponentai arba ištisi oro gynybos kompleksai.
S-400, pirmą kartą dislokuotos 2007 m., yra sudėtingiausia Rusijos oro gynybos įranga, atsakas į JAV sistemą „Patriot“. Vakarų saugumo analitikai jau ne vienerius metus nerimavo, kad ji gerokai susilpnina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai priklausančių šalių ir jų sąjungininkių ilgą laiką turėtą pranašumą ore.
Abi Rusijos sistemas naudoja kai kurios artimiausios Maskvos sąjungininkės, įskaitant Kiniją ir Baltarusiją, ir didžiausi jos ginklų pirkėjai, įskaitant Indiją, Vietnamą ir Alžyrą.
Šios šalys nebūtinai susiduria su potencialiais priešais, kurių puolamieji pajėgumai prilygsta Izraelio pajėgumams. Savaitgalį Izraelio surengtų atakų prieš S-300 sistemas ir svarbiausias Teherano raketų gamybos įrenginių dalis tikslumas dar kartą parodė, kad Izraelis yra giliai įsiskverbęs į Irano žvalgybą, ką taip pat išryškino rugpjūtį Teherane įvykdytas „Hamas“ politinio vadovo nužudymas ir ankstesni smūgiai Irano branduolinei programai.
Spalio 26 d. naktį Izraelis į surengtą ataką paleido apie 100 lėktuvų, įskaitant naujausius radarų neužfiksuojamus F-35 naikintuvus.
Anksčiau pranešta, kad Izraeliui taip pat pavyko išjungti iš rikiuotės 12 įrenginių, gaminančių degalus Irano balistinėms raketoms, kurias jis šiais metais pradėjo tiekti Rusijos kariuomenei, naujienų svetainei „Axios“ sakė trys su padėtimi susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, Iranas neturi savo technologijų šiems įrenginiams atkurti, todėl raketų gamyba gali būti atnaujinta ne anksčiau kaip po metų.
Kadangi didžiausi rusiškos ginkluotės užsakovai artimiausiu metu turi nedaug alternatyvų, jie greičiausiai reikalaus iš Maskvos paaiškinimų apie naujausius įvykius, įvertino Tarptautinio saugumo studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis karinės aviacijos ir kosmoso klausimais Douglasas Barry.
Analitikai teigia, kad ilgainiui Rusijos problemomis gali pasinaudoti Pietų Korėja, Izraelis, Jungtinės Valstijos ir Kinija.
Rusijos karinis-pramoninis kompleksas dirba ties savo galimybių riba, o tiekimas užsienio užsakovams ir taip smarkiai vėluoja.
Remiantis Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimais, atliktais remiantis eksporto verte, praėjusiais metais Rusijos ginklų pardavimai užsieniui krito 52 proc., palyginti su 2022 m. O nedidelis dabar realizuojamų užsakymų skaičius „leidžia manyti, kad Rusijos ginklų eksportas, tikėtina, bent jau artimiausiu metu išliks gerokai mažesnis už 2014-2018 m. pasiektą lygį“, sakoma ataskaitoje.
„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą buvo jos gynybos pramonės viešųjų ryšių katastrofa, – „The Wall Street Journal“ teigė Ianas Storey, Singapūre veikiančio ISEAS-Yusof Ishak instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. – Tradiciniai Rusijos klientai prarado pasitikėjimą šalies gynybos pramone ir ieško naujų tiekėjų“.
