Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu grįžo į Knesetą – kitą dieną po operacijos, kurios metu jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, – o policija prie parlamento prieš demonstrantų minią panaudojo vandens patranką.
Prezidentas Isaacas Herzogas, kuris pusmetį besitęsiant masiniams gatvės protestams bandė susitarti dėl kompromiso, įspėjo, kad šalyje susidarė nepaprastoji padėtis.
Kritikai baiminasi, kad siūloma teismų reforma pakenks Izraelio liberaliajai demokratijai, nes bus panaikinta vykdomosios valdžios stabdžių ir atsvarų sistema, o vyriausybė tvirtina, kad jai reikia apriboti teismų įgaliojimų viršijimą.
73 metų B.Netanyahu atvyko į parlamentą prieš galutinį balsavimą dėl įstatymo projekto, kuriuo būtų apribotos teisėjų galimybės panaikinti vyriausybės sprendimus, kurie, jų nuomone, yra nepagrįsti.
Jo koalicinė vyriausybė, kuriai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų žydų sąjungininkai, teigia, kad siūlomos reformos reikalingos siekiant užtikrinti geresnę valdžios pusiausvyrą.
Krizei, atrodo, pasiekus piką, tradicinis Izraelio sąjungininkas Vašingtonas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl politinės sumaišties, o J.Bidenas paragino Izraelio lyderius atidėti balsavimą.
„Žvelgiant iš Izraelio draugų Jungtinėse Valstijose perspektyvos, atrodo, kad dabartinis teismų reformos pasiūlymas ne mažina, o didina susiskaldymą, – sakė jis pareiškime, kurį pirmiausia paskelbė naujienų svetainė „Axios“ ir kuriuo vėliau pasidalijo naujienų agentūra AFP. – Izraelio lyderiams nėra prasmės skubėti – reikėtų sutelkti dėmesį į žmonių suvienijimą ir konsensuso paieškas.“
Perspėjimai atėjo ir iš Vokietijos: šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock prieš balsavimą Izraelio kolegai pabrėžė nepriklausomų teisėjų svarbą, pirmadienį pranešė Berlynas.
„Stiprios institucijos, nepriklausoma teismų sistema ir aiškios valdžių atskyrimo taisyklės yra svarbios kiekvienai demokratijai, (...) taip pat ir Izraeliui“, – žurnalistams teigė ministerijos atstovė spaudai ir pridūrė, kad savaitgalį A.Baerbock tai pabrėžė Izraelio užsienio reikalų ministrui.
„Kovojame už demokratiją“
I.Herzogas, ką tik grįžęs iš JAV, sekmadienį nuvyko tiesiai į B.Netanyahu ligoninės palatą, kad paskutinę minutę pabandytų pasiekti kompromisą.
Prezidentas, pareiškęs, kad susidarė, jo žodžiais, nacionalinė nepaprastoji padėtis, sakė, kad „yra pagrindo susitarti, tačiau vis dar lieka spragų, dėl kurių šalys turi parodyti atsakomybę“.
Sekmadienio popietę B.Netanyahu pareiškė, kad „toliau stengiamės užbaigti teisės akto rengimą ir stengiamės tai padaryti susitarę“ su opozicija.
Teisingumo ministras Yarivas Levinas teigė, kad įstatymo projektas jau buvo pakeistas atsižvelgiant į kritikų pastabas, tačiau pridūrė, kad valdančioji koalicija vis dar yra atvira susitarimams.
Tai „taip pat reiškia opozicijos pasirengimą daryti nuolaidas“, sakė jis šalininkams sekmadienį Tel Avive vykusiame mitinge.
Oponentai kaltina B.Netanyahu, kuris teisme kovoja su kaltinimais korupcija, interesų konfliktu, o kai kurie protestuotojai praminė jį nusikaltimų ministru.
„Šiandien tikriausiai bus priimtas pirmasis įstatymas, kuris pradės griauti Izraelio demokratiją, – sakė prie parlamento protestavęs 34 metų aukštųjų technologijų sektoriaus darbuotojas Shahafas Kushinsky. – Tai iš esmės suteiks vyriausybei neribotą galią. (...) Tai yra vartai į diktatūrą, todėl mes čia ir esame. Mes kovojame už savo demokratiją.“
Žinia pasauliui
Jei jai bus pritarta, pagrįstumo išlyga būtų pirmoji svarbi reformos paketo sudedamoji dalis, tampanti įstatymu.
Tarp kitų siūlomų pakeitimų – siūlymas suteikti vyriausybei didesnę įtaką skiriant teisėjus.
Protestus palaikė viso politinio spektro atstovai, pasaulietinės ir religinės grupės, darbininkai ir technologijų sektoriaus darbuotojai, taikos aktyvistai ir kariuomenės rezervistai.
Politinė kova dėl teismų pertvarkos vyksta didėjant smurtui tarp palestiniečių ir izraeliečių.
Viena protestuotoja, nepritarianti teismų reformos paketo priėmimui, Tali Gal, teigė, kad mitinguoja prieš, anot jos, tamsos jėgas.
„Mes savo kūnais giname savo demokratiją, – sakė 52 metų teisės profesorė T.Gal. – Planuojama padaryti viską, kas įmanoma, kad pasauliui būtų pasiųsta žinia, jog mums reikia įsikišimo, bet kokio įsikišimo, kad tai būtų sustabdyta.“