Skeptiškesni stebėtojai vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad B.Netanyahu kitaip kalbėti ir negali – kovo mėnesį Izraelio laukia dar vieni rinkimai. Be to, užsikrėtimų mažiau ir dėl to, kad šalyje vis dar įvestas karantinas.
Nors jau paskelbtas suvaržymų švelninimo planas, ekspertai dabar teigia, kad Izraelio atsidarymas užtruks kelis mėnesius, o procesą neabejotinai komplikuoja tai, kad iš Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos Respublikos plinta vakcinoms atsparesnės koronaviruso atmainos.
Negana to, dalis visuomenės grupių, pavyzdžiui, ultraortodoksai ir arabai, atsisako ir skiepytis, ir apskritai laikytis koronavirusinių taisyklių.
„Iš esmės nacionaliniai karantinai nebuvo reikalingi – tereikėjo uždaryti ortodoksų rajonus, nes ten vyko siaubas“, – 15min teigė izraelietė Viktorija Lijev.
-
Kaip Izraelis tapo skiepijimo nuo koronaviruso lyderiu: tikisi tapti pirmąja visus gyventojus paskiepijusia šalimi
-
Geros naujienos iš Izraelio: „Pfizer/BioNTech“ vakcina net veiksmingesnė nei skelbta
-
Izraelis nuo kovo pradės atsiverti turizmui
-
Nuo koronaviruso paskiepyti Izraelio senjorai jau žaidžia su anūkais
-
Izraelis pradėjo švelninti jau 6 savaites galiojantį karantiną
-
Eksperimentinis izraeliečių sukurtas vaistas kritinių COVID-19 pacientų būklę „pagerina per dvi valandas“
Tai reiškia, kad kolektyvinio imuniteto susiformavimas strigs, o specialistai jau ragina keisti strategiją – didžiausią dėmesį skirti ne užsikrėtimų skaičiaus, o mirčių ir sunkių atvejų žabojimui.
Planas – pamažu atsidaryti
Apie karantino švelninimą jau skelbiama. Ketvirtadienį dalinai atidarytos mokyklos miestuose, kuriuose nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei 70 proc. 50 metų ir vyresnių žmonių.
Grindis jau trina darželinukai, o suolus – pradinukai ir abiturientai, tiesa – tik žaliojoje, geltonojoje ir oranžinėje zonose. Raudonoje zonoje esančiose teritorijose mokyklos dar neveikia.
Kas toliau? Ministrų kabinetas jau sutarė, kad nebereikia drausti keliauti toliau nei 1 km nuo namų, o vasario 23 dieną – jei abi vakcinos dozes bus gavę 3 mln. šalies gyventojų ir jei bus paskiepyti 90 proc. 50-mečių bei vyresnių piliečių – galės atsidaryti prekybos centrai ir sporto klubai.
Įtelpant į šiuos rėmus į mokyklas jau galėtų sugrįžti ir vidurinių klasių moksleiviai. Trečiasis etapas prasidėtų kovo 3 dieną, kai pagal planą būtų paskiepyti jau 4 mln. izraeliečių – pilnai atsidarytų kavinės ir restoranai. Tiesa, į koncertus būtų galima keliauti tik su skiepų pažymėjimu.
„Mano dukra, kuriai – 22-eji, jau paskiepyta. Pasiskiepijo ir visos mano draugės. Mama – abiem dozėmis, vyro tėvai – irgi. Dabar mes dirbame Maskvoje, tai su tėvais nesusitikome, bet mes su vyru persirgę, o jie pasiskiepiję, todėl nebematau priežasčių nesusitikti, kai nuvyksime į Izraelį.
Juk seni žmonės skiepijasi ir dėl baimės užsikrėsti, ir dėl to, kad pasiilgo savo vaikų bei anūkų. Izraeliečiams svarbiausia šeima – močiutei, kuri savo anūkų nemato, labai liūdna“, – 15min pasakojo V.Lijev.
V.Lijev: dabar mes dirbame Maskvoje, tai su tėvais nesusitikome, bet mes su vyru persirgę, o jie pasiskiepiję, todėl nebematau priežasčių nesusitikti, kai nuvyksime į Izraelį.
Europoje ar JAV, nekalbant apie Afrikos ar Pietų Amerikos valstybes, iki tokių vizijų dar toli. Patys izraeliečiai kalba, kad šalis turi pranašumų, leidžiančių sėkmingai vykdyti tokią vakcinavimo kampaniją.
Valstybė maža, turi kiek daugiau nei 9 mln. gyventojų, o vakcinavimo procesą ir apskritai visas sveikatos paslaugas prižiūri keturios organizacijos.
„Agresyvi skiepų programa parodo, kad iš tiesų įmanoma greitai ir efektyviai vakcinuoti žmones“, – tvirtino JAV Atlantos mieste įsikūrusio Emorio universiteto bioetikas Jonathanas Crane'as, išskiriantis sklandžius ir centralizuotus Izraelio vyriausybės sprendimus.
„Manau, kad paskiepyta jau daugiau nei 95 proc. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Tai puiku. Ir vakcinos tikrai veikia – suvaržymai daugiau mažiau galioja jau metus, ir tik dabar sunkių atvejų bei mirčių tikrai mažėja.
Antivakserių yra visur, ir nors jie sako nesergantys, jie neserga tik todėl, kad milijonai žmonių aplink saugosi. O vakcinos praeityje yra eliminavusios krūvą labai negerų ligų“, – 15min teigė Haifos mieste gyvenantis imunologijos mokslų daktaras Dima Bourdetsky.
Jaunesni skiepytis jau gali, bet neskuba
Atrodytų, viskas efektyvu ir sklandu. Tačiau daugeliui ekspertų drąsiai teigti, kad situacija labai sparčiai gerėja, neleidžia keli veiksniai.
Visų pirma, esą neišvengiama tai, kad į Izraelį jau patekusios vakcinų efektyvumui atsparesnės koronaviruso atmainos, plintančios iš Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos Respublikos.
Be to, Izraelyje gyvena daug ultraortodoksų, kurie į daugelį karantino reikalavimų nekreipia jokio dėmesio ir skiepytis nė neketina. Per trečiąjį karantiną šie konservatyvūs žydai netgi kėlė riaušes.
Galbūt todėl statistika kol kas irgi nėra labai baisiai džiuginanti. Vidutinis naujų užsikrėtimų skaičius kasdien jau kuris laikas siekia beveik 6 tūkstančius, o mirčių – arti 50. Taip pat pastebima, kad gerėjančius rodiklius gali nulemti ne tiek vakcinos, kiek vis dar galiojantis griežtas karantinas.
„Taip, čia tik dėl ortodoksų. Visus šitus pagrindinius karantinus skelbė visoje šalyje, nors galėjo skelbti tik ortodoksų rajonuose – baisu, kaip jie gyvena, po 12 žmonių viename bute, kartu meldžiasi.
Jie nesilaiko jokių reikalavimų. Kai visi Izraelio vaikai sėdėjo namuose, ortodoksai savavališkai atsidarė savo mokyklas, į nieką nekreipdami dėmesio. Bet vyriausybė nenorėjo išskirti vienos grupės ir uždarė visą valstybę“, – teigė V.Lijev.
Tarp kitko, jaunesni žmonės irgi neskuba į vakcinavimo centrus – net įsibėgėjo kalbos, kad kolektyvinis imunitetas šalyje gali būti nepasiektas.
„Daug kas labai patenkinti, bet, tarkime, jei rizikos grupės skiepijasi, kad nesusirgtų, tai jaunimas skiepijasi, kad išvengtų visokių sankcijų. Juk jaunimas sunkiai nesuserga“, – 15min pasakojo V.Lijev.
Moteris taip pat priminė, kad dar prieš skiepų kampaniją vyriausybė žadėjo, jog pasiskiepiję ar koronavirusu persirgę žmonės nebeturės izoliuotis po kontakto su užsikrėtusiais asmenimis.
„Būtent tai paskatino daugelį jaunų žmonių skiepytis, nes kas antrą dieną po dvi savaites karantinuotis ir sėdėti be darbo yra neįmanoma.
Dar prieš skiepų kampaniją vyriausybė žadėjo, jog pasiskiepiję ar koronavirusu persirgę žmonės nebeturės izoliuotis po kontakto su užsikrėtusiais asmenimis. Bet sprendimas jau pakeistas.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija greitai pakeitė nuomonę – dabar jau vėl reikia karantinuotis. Ir jaunimas iškart nustojo eiti skiepytis, tad kitą savaitę sprendimą žadama vėl peržiūrėti“, – sakė V.Lijev.
Pasauliečiai pyksta ant ultraortodoksų
40-metei moteriai atrodo, kad dabartinį trimitavimą apie sėkmingą skiepų kampaniją, kuri, jos manymu, iš tiesų nėra nepriekaištinga, nulemia politika – B.Netanyahu siekia perrinkimo. Knesetas bus renkamas kovo 23 dieną.
„Kalbėčiau apie karštligę, ypač, pavyzdžiui, dėl nėščiųjų skiepijimo, nors papildomos grėsmės šioms moterims nekyla – nėščiosios gyvena sveikiau, nes nerūko ir negeria.
O ir karantinas buvo įvestas dėl politinių priežasčių – juk dėl jo atidėjo Netanyahu teismą. Jis kalba, kad vakcinos padeda, bet niekas dar negali pasakyti, kiek antikūnių suformuojama ir kiek jie laikysis“, – 15min kalbėjo V.Lijev.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Izraelyje Michaelas Thierenas visgi šios šalies vakcinavimo kampaniją vadina „išskirtine“ ir tikisi, kad didelis skiepijimo tempas leis apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
Vis aiškiau, kad jokios šventinės dienos, kai galėtų būti iškilmingai paskelbta, kad žmonės gali užtvindyti darbovietes, linksmintis su artimaisiais ir baruose, nebus
Bet M.Thierenas nesiryžta kalbėti apie kolektyvinį imunitetą – iš tiesų nežinia, kiek laiko saugos vakcinos, be to, koronavirusas mutuoja. Mediko teigimu, svarbiausia užkirsti kelią rimtoms ligoms ir mirtims: „Kolektyvinio imuniteto pasiekimas nėra pirmutinis tikslas.“
Kitaip tariant, nors kampanija ir sėkminga, vis aiškiau, kad jokios šventinės dienos, kai galėtų būti iškilmingai paskelbta, kad žmonės gali užtvindyti darbovietes, linksmintis su artimaisiais ir baruose, nebus – atsidaroma bus pamažu.
O pats atsidarymas, kaip minėta, priklausys nuo kelių faktorių. Kaip pavyks suvaldyti labiau užkrečiamas viruso atmainas? Ar visuomenė neatsipalaiduos? Praėjusią savaitę izraeliečiai baisėjosi vieno rabino laidotuvėmis, į kurias daugiausia be kaukių suplūdo 20 tūkst. ultraortodoksų.
„Visa Europa laukia vakcinų, o čia žmonės nenori skiepytis? – gūžčiojo pečiais Tel Avive gyvenanti Sara Baruch, kuriai jau suleistos abi vakcinos dozės. – Tai keista. Jei tai tęsis, negalėsime grįžti į normalų gyvenimą, atostogauti.“
D.Bourdetsky visgi nenorėtų kaltinti visos šios Izraelio gyventojų grupės ir atkreipia dėmesį, kad premjeras B.Netanyahu ortodoksų irgi nekritikuos, nes prieš rinkimus yra priklausomas nuo dviejų itin konservatyvių partijų paramos.
„Susibūrimų yra visose grupėse, visose bendruomenėse“, – kartoja kritikuojamas vyriausybės vadovas, kuris mieliau kalbėtų apie tai, kaip žaibiškai skiepijama populiacija, nors užsikrėtimų nemažėja, o ultraortodoksai, sudarantys 12 proc. gyventojų susižeria beveik ketvirtadalį naujų atvejų.
D.Bourdetsky priduria: „Ortodoksai nenori gyventi didelėmis grupėmis. Jie neturtingi ir turi daug vaikų – tik tiek. Daugelis jų laikosi taisyklių, pats mačiau, kaip meldžiamasi prisižiūrint atstumo.
Taip, daug žmonių mano, kad taisyklės kažkodėl ne visiems vienodos. Tačiau tokių visuomenės grupių, kurios nenori skiepytis, yra visur – nereikėtų daryti plačių apibendrinimų. Be to, ultraortodoksai irgi skiepijasi, o gyvena irgi švariai, tad neužsikrečia.“
Ar vakcina apsaugos nuo paties užsikrėtimo?
Bet kokiu atveju sprendimą priims politikai – nors ekspertai rekomenduoja šalį atidarinėti pamažu. Daug kas priklausys nuo Izraelio ekonomikos būklės ir užsikrėtimų koronavirusu statistikos.
Pavyzdžiui, vyriausybei patariančių ekspertų grupei priklausantis daktaras Nadavas Davidovitchius mano, kad į mokyklas turėtų būti leista sugrįžti tik paskiepytiems mokytojams, o gatvių parduotuves ir restoranus siūlo atidaryti tik išsinešimui. Prekybos centrai ir kultūriniai renginiai – tik paskiepytiems.
„Tolesnius laisvinimo žingsnius reiktų matuoti kas dvi savaites, vis stebint infekcijos plitimą. Kaukių ir atstumų laikymosi reikės dar ilgai. Artimiausius mėnesius viskas vyks pamažu. Vakcinos labai svarbios, bet visų problemų jos neišspręs“, – teigė N.Davidovitchius.
V.Lijev toks skirstymas į paskiepytus ir nepaskiepytus siutina: „Tai didžiausia nesąmonė, nebent aš kažko nesuprantu. Tai didžiausias žmogaus teisių pažeidimas.“
Tačiau imunologo, antikūnus vėžiui kuriančio D.Bourdetsky pastebėjimai greičiausiai paaiškina tokios idėjos logiką. Mokslininko teigimu, visiškai realu, kad „Pfizer/BioNTech“ ar kita vakcina paskiepytas asmuo ir toliau gali užkrėsti kitus – kitaip tariant, skiepas neužkerta kelio koronaviruso perdavimui.
„Pavyzdžiui, mano motina dar nebuvo paskiepyta, tad su ja negalėjau susitikti net vakcinuotas – juk gali būti, kad aš ir toliau nešioju užkratą“, – sakė mokslininkas.
D.Bourdetsky linkęs susilaikyti nuo kategoriško vakcinų veiksmingumo vertinimo, nes teigia, kad su klinikiniais tyrimais ir bandymais buvo skubama.
„Antikūnus vėžiui kūrėme daug metų, o šitos vakcinos buvo patvirtintos per trumpą laiką. Jei ne krizė, viskas truktų gerokai ilgiau, o dabar dar tikrai įmanoma, kad išaiškės kokie nors nesklandumai, kurių neminėjo vakcinų gamintojai.
Pasiskiepysi, iškeliausi kur nors į Aziją ar Pietų Ameriką ir parsiveši kokią nors naują mutaciją. Dar nėra tikrai žinoma, ar vakcinos apsaugo nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo kitam asmeniui. Virusas su mumis gyvens dar labai ilgai.
Atsiminkime, kad viena vakcina gripo neeliminuoja – skiepijamės kasmet. Tad jokios pergalės prieš virusą nešvęsime – dar ilgai nešiosime kaukes ir saugosimės. Niekas nekalba apie visišką atsidarymą – šnekama apie žaliąsias zonas, vakcinacijos pasus.
Pasiskiepysi, iškeliausi kur nors į Aziją ar Pietų Ameriką ir parsiveši kokią nors naują mutaciją. Dar nėra tikrai žinoma, ar vakcinos apsaugo nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo kitam asmeniui. Virusas su mumis gyvens dar labai ilgai“, – 15min teigė mokslininkas.
Žinoma, yra įvairių vakcinų, kurių veiksmingumas vis kitoks. Bent jau rusiškos vakcinos „Sputnik V“ efektyvumu D.Bourdetsky abejoja: „Ne „The Lancet“, o institucijos turi tvirtinti vakcinas. Labai keista, kad šalis, kurioje dar labai daug lauko tualetų, pirmoji paskelbė apie vakciną.“
