Izraelis veikia vienas: kodėl, karui persikeliant į Libaną, Vašingtonas yra bejėgis

Antradienio naktį premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė pirmadienį pradėjo kitą puolimo prieš Irano „Hezbollah“ grupuotę etapą, kurį Izraelio gynybos pajėgos pavadino „ribota antžemine operacija“ ir visiška nepaisė kelias savaites trukusių Vašingtono prašymų elgtis santūriai ir žinomų (ir atmestų) raginimų apriboti karinius veiksmus.

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad antžeminė operacija pradėta praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas, paklaustas, ką žino apie ankstesnius Izraelio specialiųjų pajėgų reidus į pietų Libaną, pareiškė, kad „turėtume tuoj pat nutraukti ugnį“.

VIDEO: Izraelio ginkluotosios pajėgos Libane pradėjo antžeminius reidus

Izraelio ginkluotosios pajėgos Libane pradėjo antžeminius reidus

Šaltinis: Scanpix/The Associated Press

Jo komentarai tik paryškino prarają tarp JAV ir Izraelio vyriausybių tą dieną, kai B.Netanyahu laidoje Iranui sakė: „Artimuosiuose Rytuose nėra vietos, kurios Izraelis negalėtų pasiekti.

„Atotrūkis didėja, nes jis sutampa su daug ką nulemsiančių JAV rinkimų kampanijos baigtimi. J.Bideno manevravimo galimybės yra ribotos, jei jis nori išvengti karo Artimuosiuose Rytuose daromo poveikio vidaus politikai – šį veiksnį B.Netanyahu, kuris yra puikus JAV politikos operatorius, neabejotinai supranta. Demokratų partijos kandidatė, viceprezidentė Kamala Harris, iš esmės laikosi administracijos linijos, nors anksčiau išsakyti komentarai rodė, kad ji galėtų užimti kiek griežtesnę retorinę poziciją B.Netanyahu atžvilgiu, pabrėždama sunkią palestiniečių civilių padėtį“, – rašo CNN.

Gali sutepti J.Bideno palikimą

Išskiriama, kad bejėgiška Amerikos padėtis nėra naujiena nuo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ grupuotė surengė išpuolių seriją Izraelyje, per kuriuos žuvo apie 1200 žmonių, o Izraelis pasiryžo pradėti Gazos ruožo puolimą.

„B.Netanyahu dažnai veikia pirmas, o su JAV konsultuojasi vėliau, net jei jo veiksmai neabejotinai gali pakenkti Amerikos diplomatinėms pastangoms ir sustiprins baimę, kad JAV bus įtrauktos į pražūtingą regioninį karą.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Pavyzdžiui, JAV nebuvo iš anksto informuotos apie penktadienį Izraelio surengtą oro smūgį, per kurį žuvo „Hezbollah“ grupuotės lyderis Hassanas Nasrallah, nors pasaulinis smūgis turėjo sukelti didelį šoką“, – išskyrė CNN.

Pasak žurnalistų, dėl tokios pozicijos J.Bideno administracija dažnai atrodo kaip žiūrovas, o ne aktyvus įvykių dalyvis, kaip derėtų supervalstybei.

Mėnesius trukusi varginanti valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno diplomatija dažniausiai buvo bevaisė. Be to, JAV nepaliaujamai siekė paliaubų Gazos ruože, kurių, atrodo, nenori nei B. Netanyahu, nei „Hamas“, pastebėjo CNN.

„Tai ne tik diplomatinė bėda. Kiekvieną kartą, kai Amerikos prezidentas viešai atmetamas, nukenčia jo asmeninis prestižas ir JAV pasaulinės galios suvokimas. Didėja tikimybė, kad J.Bidenas, kuris atėjo į postą sakydamas, kad yra užsienio politikos ekspertas, po kelių mėnesių paliks Baltuosius rūmus, o jo palikimą suteps siautėjantis Artimųjų Rytų karas. Tačiau Izraelio lyderio statymas, kad, nepaisant visų abejonių, J.Bideno administracija išliks žydų valstybės saugumo garantu, pasiteisino.“

Izraelio pajėgos pradėjo ribotą antžeminę operaciją Libane

+4

Pavyzdžiui, balandžio mėn. JAV ir jų sąjungininkai padėjo atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką prieš Izraelį. Šie smūgiai buvo suduoti po Izraelio smūgio, apie kurį JAV iš anksto nežinojo, į Irano diplomatinį kompleksą Damaske, per kurį žuvo aštuoni aukšto rango Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso pareigūnai.

Iki šiol J.Bidenas, kuris ilgą laiką didžiavosi esąs vienas iš labiausiai proizraelietiškų politikų per visą JAV istoriją, nelinkęs naudotis turimais svertais, pavyzdžiui, visam laikui nutraukti JAV karinį tiekimą Izraeliui, o tai sukeltų didžiulius politinius atgarsius prieš rinkimus ir leistų jį apkaltinti, kad jis paliko sąjungininką, kovojantį su teroru.

„Atrodo, kad B.Netanyahu dažnai sąmoningai naudojasi J.Bideno instinktais, motyvuodamas, kad jis nurims dėl bet kokio lygio provokacijos.

Gili simbolinė ironija atspindi JAV pozicijos konflikte dvilypumą: CNN analizė parodė, kad per išpuolį prieš H.Nasrallą greičiausiai buvo panaudotos amerikiečių pagamintos apie 900 kg svorio bombos, o tai grasina įžiebti regioninį gaisrą, kuris būtų pražūtingas JAV interesams ir diplomatiniams tikslams“, – dėstoma straipsnyje.

JAV ir Izraelio įtampos kaina

Tačiau kelis mėnesius trukęs Izraelio nepaisymas administracijos politinių ir strateginių rūpesčių kainavo labai brangiai. J.Bideno ir B.Netanyahu santykiai yra labai įtempti.

Augantis priešiškumas dažnai prasiveržia į viešumą – visai neseniai JAV pareigūnai buvo įsiutę, kai Izraelio lyderis nesutiko su Izraelio ir „Hezbollah“ ugnies nutraukimo pasiūlymu, kurį pateikė JAV vadovaujamos valstybių grupės.

CNN karinis analitikas, į pensiją išėjęs pulkininkas Cedric Leightonas laidoje „CNN This Morning“ sakė, kad Izraelio ir JAV pareigūnų pokalbiai prieš numatomą Izraelio įžengimą į Pietų Libaną buvo „gana įtempti... ypač aukštesniuose lygmenyse“.

„AFP“/„Scanpix“/Izraelio smūgiai Libanui

Jis pridūrė: „Svarbiausia nepamiršti, kad Izraelis iš esmės sąmoningai neinformavo JAV apie savo operacijų detales“.

Iš vienos pusės, anot C.Leightono, JAV bando sulaikyti izraeliečius; jos bando apriboti Izraelio vykdomų karinių veiksmų mastą. Izraeliečiai šiuo metu į tai žiūri kariniu požiūriu, ir jie mato pajėgumą ir galimybę iš esmės sunaikinti „Hezbollah“ kaip grėsmę šiaurės Izraeliui ir galbūt apskritai kaip grėsmę.