Vienoje iš labiausiai ginčijamų pasaulio religinių vietų, ant Šventyklos kalno, Maksas Freidzonas deda pirštą prie lūpų, leisdamas suprasti, jog reikia tylėti.
M.Freidzonas, 46 metų amžiaus imigrantas iš Rusijos, dabar gyvenantis Izraelyje, tyliai aiškina taisykles Jeruzalės šventyklos kalne, arba, kaip musulmonai jį vadina, Haram al-Sharife.
Pagal senąsias taisykles, ne musulmonai tik kelioms valandoms penkis kartus per savaitę gali patekti į istorinę vietą, kurioje yra Uolos skliauto musulmonų šventykla ir Tolimiausioji mečetė (Al-Aqsa Mosque). Izraelio policijos pareigūnai palydi nedideles žydų grupes, nerimaudami, kad jie nepradėtų melstis prie Al-Aqsa Mosque mečetės. Čia taip pat negalima dainuoti, šokti, net judinti lūpų meldžiantis.
Pagal senąsias taisykles, ne musulmonai tik kelioms valandoms penkis kartus per savaitę gali patekti į istorinę vietą.
Tačiau M.Freidzonas, nuolatinis vietos lankytojas, ribas šiek tiek nustumia į šalį – tyliai meldžiasi nejudindamas lūpų.
Ši vieta – simbolinis epicentras viso Izraelio – Palestinos konflikto. Tarp šių administracinių vienetų kilę neramumai galėtų turėti neigiamos įtakos istoriniam paveldui. 2000-aisiais, po kontroversiško vizito ant Šventyklos kalno, kuriame dalyvavo tuometis kandidatas į ministrus pirmininkus Arielis Sharonas, kilo antrasis palestiniečių pasipriešinimas.
1967 metais Izraelio armija perėmė kalno valdymą, tačiau vėliau gražino jį musulmonams, šimtmečius saugojusiems šventovę.
Nors griežtos patekimo ant kalno taisyklės padeda palaikyti trapią taiką, jau dešimtmečius kraštutinių pažiūrų žydai ignoruoja apribojimus dėl jų patekimo į abiems religijoms šventą vietą.
Tačiau šiomis dienomis, kai griežtosios linijos šalininkai padidino savo įtaką Izraelyje, šis klausimas tapo viešų diskusijų tema ir net pasiekė Izraelio parlamentą – Knesetą.
Šią savaitę neeilinis konfliktas kilo Kneseto vidaus reikalų komitete, kai parlamento nariai Izraelio arabai paprieštaravo žydų planams perimti Šventyklos kalno kontrolę.
„Antrasis palestiniečių sukilimas prasidėjo tuomet, kai kilo gresmė Al-Aqsa mečetei. Sukilimas gali kilti ir dar kartą, dėl jūsų kaltės“, – kolegoms šaukė Ahmedas Tibi, Izraelio arabas.
Politinė parama, tačiau jokios politinės valios
Tačiau mažai tikėtina, kad jų prieštaravimai nutildys griežtosios linijos šalininkus, tokius kaip Yitzchakas Reuvenas, Šventyklos instituto direktoriaus pavaduotojas.
„Kai žydų tauta yra vieninga ir apsisprendžia, jog Šventyklos kalnas priklauso jiems, mes įsitikinę, kad tokiu atveju kitos nacijos turi gerbti mūsų pasirinkimą“, – sakė Y.Reuvenas.
Jis įsitikinęs, jog ant kalno turi būti pastatyta trečioji žydų šventykla, nes, kaip tiki žydai, prieš 2000 metų toje vietoje stovėjo pirmoji ir antroji šventyklos. Jis aiškina, jog visi planai dėl šio kontroversiško projekto jau parengti.
Leiskime vizitus ir tyrinėjimus, tačiau atvirai nedeklaruokime, jog kalnas priklauso žydų tautai.
Jeduhas Glikas, žydų laisvės Šventyklos kalne judėjimo iniciatorius, pastebi: „Mes turime daug politinės paramos, tačiau jokios politinės valios. Daugelis [Kneseto] narių deklaruoja, jog mus palaiko, tačiau baiminasi imtis realių veiksmų“.
„Leiskime vizitus ir tyrinėjimus, tačiau atvirai nedeklaruokime, jog kalnas priklauso žydų tautai. Kitais žodžiais tariant, paaukokime dalį Izraelio paveldo vardan taikos ir ramybės dėl mūsų teisių. Tai toks variantas, kurį aš rinkčiausi“, – televizijos kanalui „France 24“ sakė rabinas Barnea'us Levinas Selevanas, Izraelio nevyriausybinių organizacijų globėjas.
Remiantis Izraelio policijos duomenimis, žydų, aplankiusių Šventyklos kalną, skaičius šiemet gali pasiekti 10 tūkst. Tačiau šiuo metu didžioji dalis žydų meldžiasi – kaip tai darė šimtmečius – jiems priklausančioje ir gerokai mažesnėje religinėje miesto dalyje.
