Per šiuos rinkimus daug kas pastatyta ant kortos 69-erių dešiniojo sparno lyderio karjeroje. Kaip ir per balandžio mėnesio rinkimus B.Netanyahu iššūkį meta buvęs kariuomenės vadas Benny Gantzas ir jo vadovaujamas centristų aljansas „Mėlyna ir balta“.
Buvęs gynybos ministras Avigdoras Liebermanas, B.Netanyahu bendražygis, tapęs premjero varžovu, taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį su savo kampanijos pažadu „padaryti Izraelį vėl normalų“.
Daugumoje vietų balsavimo apylinkės atsidaro 7 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ir veiks iki 22 valandos. Rinkimų teisę turi apie 6,4 mln. žmonių.
Pirmųjų iš apylinkių išėjusių rinkėjų apklausų rezultatai bus paskelbti vos užsidarius balsavimo apylinkėms, o oficialių rezultatų tikimasi sulaukti trečiadienį.
Rinkimuose dirbs apie 18 tūkst. policininkų, apsaugininkų ir savanorių.
Rinkėjų apklausos rodo, kad šiame balsavime laukiama įtemptos kovos, o B.Netanyahu partija „Likud“ ir B.Gantzo „Mėlyna ir balta“ turėtų iškovoti po 32 mandatus 120 vietų parlamente.
Šiame balsavime B.Netanyahu dalyvauja balandį patyręs vieną didžiausių pralaimėjimų savo politinėje karjeroje.
„Likud“ ir jos sąjungininkės dešiniojo sparno bei religinės partijos per tuos rinkimus iškovojo daugumą, tad prezidentas Reuvenas Rivlinas pavedė B.Netanyahu suformuoti vyriausybę.
Tačiau po ištisų savaičių diskusijų premjerui nepavyko to padaryti, todėl jis nusprendė sušaukti beprecedenčius antrus rinkimus, kad prezidentas vyriausybės formavimo nepavestų kam nors kitam.
Neliečiamybė?
Visgi išlaikyti premjero postą, kuriame iš viso dirba jau ilgiau nei 13 metų, nėra vienintelis B.Netanyahu rūpestis.
Jei laimės rinkimus, B.Netanyahu veikiausiai sieks, kad parlamentas jam suteiktų teisinę neliečiamybę, nes po kelių savaičių jis gali sulaukti oficialių kaltinimų dėl korupcijos.
Izraelio generalinis prokuroras sako, kad spalio pradžioje įvyks teismo posėdis dėl premjerui gresiančių kaltinimų sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu, o galutinis sprendimas, ar juos pareikšti, bus priimtas kiek vėliau.
Jei B.Netanyahu būtų pareikšti kaltinimai, jis neprivalėtų atsistatydinti. Trauktis iš posto jis turėtų tik tada, jei būtų pripažintas kaltu ir išnaudojęs visas apeliacijų galimybes.
Suprasdamas, kas pastatyta ant kortos, B.Netanyahu per paskutines savo kampanijos dienas daug dėmesio skyrė dešiniojo sparno nacionalistams – jų balsai premjerui yra itin svarbūs – ir ragindamas ateiti į balsavimą kuo daugiau savo šalininkų.
Be kita ko, ministras pirmininkas davė kontroversišką pažadą pergalės atveju aneksuoti Jordano slėnį, kuris užima trečdalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijos.
Jis taip pat dalijosi nepagrįstais perspėjimais, kad arabų bendruomenėse per balsavimą gali būti sukčiaujama, todėl kritikai apkaltino premjerą rasizmu.
B.Netanyahu taip pat atkreipė dėmesį į augančią Izraelio ekonomiką ir savo santykius su pasaulio lyderiais, pavyzdžiui, JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Be to, jis bandė užklijuoti savo pagrindiniams varžovams „silpnų“ ir „kairiųjų“ etiketes.
„Štai koks pasirinkimas priešais jus: jų kairiojo sparno vyriausybė arba mano vadovaujama stipri dešiniojo sparno vyriausybė“, – pirmadienį pareiškė B.Netanyahu.
„Įžūlus melas“
Tuo metu B.Gantzas per rinkimų kampaniją pozicionavo save kaip garbingą alternatyvą.
Jis nekart kalbėjo apie B.Netanyahu norą formuoti koaliciją su kraštutiniais dešiniaisiais, kurie padėtų jam užsitikrinti neliečiamybę.
B.Gantzo teigimu, jo aljansas, kuriam priklauso trys buvę ginkluotųjų pajėgų štabo vadai, nori vieningos vyriausybės, kurią remtų didžioji dalis izraeliečių.
„Netanyahu ir toliau skleidžia įžūlų melą desperatiškai mėgindamas išsaugoti savo vyriausybę, – pirmadienį pareiškė B.Gantzas. – Jis meluoja, barasi, šaiposi, skaldo.“
Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, A.Liebermano nacionalistinės partijos „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) kampanija irgi sulaukė rinkėjų dėmesio.
Jo šūkis „padaryti Izraelį vėl normalų“ susijęs su tuo, ką ištikimi sekuliaristai vadina netinkama žydų ultraortodoksų partijų įtaka šalies politikai.
A.Liebermanas kaltina jas siekiant primesti žydų religinę teisę Izraelio sekuliariai visuomenės daliai ir nori įstatymo, kuris panaikintų tvarką, pagal kurią ultraortodoksai atleidžiami nuo karinės tarnybos.
Po balandžio rinkimų A.Liebermanas neleido B.Netanyahu suformuoti koalicijos nesutikdamas nusileisti dėl savo reikalavimo šaukti į kariuomenę ultraortodoksus.
Kol kas neaišku, ar jis šįkart parems B.Netanyahu kaip premjerą, nes A.Liebermano nepritarimo pakaktų tam, kad prezidentas pavestų vyriausybės formavimą B.Gantzui.
Be to, neseniai vėl susivienijusios arabų partijos irgi gali stipriai pasirodyti šiuose rinkimuose; panašiai nutiko 2015 metais, kai jos tapo trečia didžiausia jėga parlamente.
Jei šioms partijoms vėl pavyktų pasiekti tokių rezultatų, jos gali užkirsti kelią B.Netanyahu tęsti darbą premjero poste ir rekomenduoti ministru pirmininku paskirti B.Gantzą.
