Gruodžio pradžioje Takalyje, netoli Maltos sostinės Valetos, surengtas dvi dienas truksiantis ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Tai buvo pirmas Rusijos užsienio reikalų ministro vizitas Europos Sąjungos (ES) šalyje narėje nuo 2022-ųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tai sukėlė nemažai prieštaringų reakcijų iš kitų susitikimo dalyvių.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad S.Lavrovas atvyko į ESBO susitikimą Maltoje meluoti apie Rusijos invaziją ir apie tai, ką Rusija daro Ukrainoje. Jis pridūrė, jog neketina sėsti su juo prie vieno stalo.
Rusija – regiono taikos balandis
Panašu, kad R.Sikorskis neklydo. Rusijos žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministras sakė:
„Mes nenorėjome nieko pulti. Dabar JAV mus užpuolė Ukrainos režimo rankomis, kariauja prieš mus Ukrainos neonacių pajėgomis, ginkluoja juos, padeda jiems apšaudyti mūsų teritoriją iš tolimojo nuotolio ginklų.“
Tačiau šį S.Lavrovo pareiškimą lengvai paneigia oficialūs tiesioginio jo viršininko – diktatoriaus Vladimiro Putino – pareiškimai.
Pastarasis 2022 m. vasario 24 d. paskelbė apie „specialiosios karinės operacijos“ – karinės invazijos į Ukrainą – pradžią:
„Todėl, vadovaudamasis JT Chartijos 7 dalies 51 straipsniu, gavęs Rusijos Federacijos Tarybos sankciją ir vykdydamas draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis su Donecko Liaudies Respublika ir Lugansko Liaudies Respublika, kurias šių metų vasario 22 d. ratifikavo Federalinis Susirinkimas, nusprendžiau vykdyti specialiąją karinę operaciją“, – kalbėjo V.Putinas.
Rusijos gynybos ministerija taip pat nepritaria S.Lavrovui.
Apie tai, kokio pobūdžio „operacija“ buvo pradėta vykdyti, buvo aišku jau iš pirmojo Rusijos gynybos ministerijos pranešimo spaudai:
„Ryte DNR ir LNR liaudies milicija, po užsitęsusių kovų atremdama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agresiją respublikų teritorijoje, mobilizavosi ir sudarė karines grupes.
Dabar jos pradėjo kontrpuolimą, remiamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnimi. Jie pralaužė ešeloninės, gerai įrengtos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos priekinį kraštą.
Donecko liaudies respublikos kariuomenės karių grupė, judėdama Volnovachos link, pasistūmėjo iki trijų kilometrų, o Lugansko liaudies respublikos kariuomenės karių grupė, judėdama Šastije kaimo link, forsavo Severskij Donec ir pasistūmėjo pusantro kilometro.
Dabar DNR ir LNR kariuomenių grupės kaunasi ir atakuoja priešą“.
Agresijos požymiai
Agresijos sąvoka pirmą kartą buvo apibrėžta 1933 metų specialiose agresijos apibrėžimo sutartyse, kurios siekė konkretizuoti 1928 metų Briando-Kelloggo paktu įtvirtintą agresyvaus karo uždraudimo principą. Plačiausiai iš jų žinoma 1933 m. liepos 3 d. Konvencija dėl agresijos apibrėžimo, kurią sudarė SSRS ir dar 8 jos kaimynės – 5 Europos bei 3 Azijos valstybės.
Iš esmės to paties turinio agresijos sąvoka vėliau išdėstyta 1974 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje „Dėl agresijos apibrėžimo“, priimtoje siekiant nubrėžti agresijos fakto nustatymo gaires Saugumo Tarybai.
Nors ši rezoliucija, kaip tarptautinės teisės šaltinis, savaime nėra privalomo pobūdžio, joje įtvirtintos nuostatos atspindi tarptautinę paprotinę teisę, jomis vadovaujasi ir JT Tarptautinis Teisingumo Teismas.
Pagal šios rezoliucijos 2 straipsnį, valstybės įvykdytas ginkluotos jėgos panaudojimas pažeidžiant JT Chartiją, sudaro agresijos akto prima facie įrodymą, o 3 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis agresijos aktų sąrašas.
Šios rezoliucijos 2 straipsnyje teigiama:
„Pirmasis valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas pažeidžiant Chartiją yra prima facie agresijos akto įrodymas, nors Saugumo Taryba, vadovaudamasi Chartija, gali padaryti išvadą, kad agresijos akto nustatymas būtų nepagrįstas atsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes, įskaitant tai, kad atitinkami veiksmai ar jų padariniai nėra pakankamai sunkūs.“
Svarbu ne tik ginkluotos jėgos panaudojimo ar kitos šalies teritorijos užgrobimo faktas – agresorius yra tik tas, kuris pirmas panaudojo jėgą be JT Saugumo Tarybos leidimo.
Pirmoji ginkluotą agresiją prieš Ukrainą panaudojo būtent Rusija ir šis faktas užfiksuotas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/RES/ES-11/1, kuri aiškiai pavadinta: „Agresija prieš Ukrainą“.
Šiame dokumente, be kita ko, išreiškiamas „apgailestavimas dėl Rusijos Federacijos įvykdytos agresijos prieš Ukrainą pažeidžiant Chartijos 2 straipsnio 4 dalį“.
Iš šių teisinių apibrėžimų ir Jungtinių Tautų pripažintų faktų akivaizdu, kad būtent Rusijos Federacija pirmoji panaudojo jėgą pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją.
Būtent ją JT Generalinė Asamblėja pripažino agresore, o Ukraina buvo ir tebėra auka.
Nelabai mėgstamas svečias
Šiemet S.Lavrovo vizitas sukėlė Ukrainos ir jos sąjungininkių pasipiktinimą: per Rusijos ministro pranešimą salę demonstratyviai paliko dešimtys Europos diplomatų.
Iš salės išėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos Čekijos ir kitų šalių delegacijos. Tarp likusiųjų buvo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Jis apkaltino savo kolegą iš Rusijos paskleidus „dezinformacijos cunamį“ ir kaltino Maskvą dėl karo Ukrainoje eskalavimo.
„Mūsų kolega iš Rusijos labai gerai moka paskandinti klausytojus dezinformacijos cunamio bangose“, – sakė A. Blinkenas.
Praėjusių metų ministrų susirinkime Šiaurės Makedonijoje S.Lavrovas apkaltino ESBO tapus NATO ir ES „atauga“.
Ukraina yra reikalavusi pašalinti Rusiją iš šios organizacijos, o dėl S.Lavrovo dalyvavimo susirinkimą Skopjėje šalis pernai boikotavo.
Tačiau ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha į Maltą atvyko.
Lietuva paskelbė, kad žemina atstovavimo lygį šiame renginyje dėl S.Lavrovo planų jame dalyvauti.
15min verdiktas: melas. Rusija iš tiesų pradėjo agresyvų karą prieš Ukrainą ją užpuldama.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
