J. Bidenas nusileido Brazilijos mieste Manause, pačioje didžiausių pasaulyje džiunglių širdyje. Brazilija yra paskutinioji jo kelionės po Pietų Ameriką stotelė.
81-erių J. Bidenas, pirmasis pareigas einantis JAV prezidentas, apsilankęs Amazonijoje, sraigtasparniu skris virš atogrąžų miškų, aplankys muziejų ir susitiks su čiabuvių ir vietos lyderiais, siekiančiais apsaugoti miškus.
Iš Manauso jis keliaus į Rio de Žaneirą, kur pirmadienį prasidės Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas.
„Esminis tikslas“
Prieš J. Bideno vizitą į Amazoniją Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV pasiekė tikslą padidinti dvišalį kovos su klimato kaitą finansavimą iki 11 mlrd. dolerių (10,4 mlrd. eurų) per metus.
Anot Vašingtono, šiais metais pasiekta suma šešis kartus viršija sumą, kurią JAV skyrė 2021 metais, J. Bideno kadencijos pradžioje, ir dėl to „Jungtinės Valstijos tapo didžiausia dvišale kovos su klimato kaita finansavimo teikėja pasaulyje“.
„Kova su klimato kaita buvo esminis prezidento J. Bideno vadovavimo ir prezidentavimo tikslas“, – teigė Baltieji rūmai.
J. Bidenas į Braziliją atvyko iš Peru, kur dalyvavo savo paskutiniame aukščiausiojo lygio susitikime su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių vadovais.
Šio savo vizito metu jis pasirodė ne itin ryškiai, o visų akys Limoje buvo nukreiptos į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).
Per susitikimą su J. Bidenu Kinijos vadovas sakė, kad tikisi sklandaus perėjimo santykiuose su būsima D. Trumpo administracija.
D. Trumpas pažadėjo pakeisti J. Bideno politiką ir gali vėl išvesti Jungtines Valstijas, antrą pagal dydį pasaulyje teršėją, iš 2015 metų Paryžiaus susitarimo dėl kovos su anglies dioksido išmetimu, kaip tai buvo padaręs per savo pirmąją kadenciją.
Šeštadienį jis pareiškė, kad jo kandidatas į energetikos sekretorius bus Chrisas Wrightas (Krisas Raitas), hidraulinio ardymo magnatas, pagarsėjęs kaip klimato kaitos skeptikas.
Milžiniški gaisrai ir kirtimas
Per devynias šalis besidriekianti Amazonija yra labai svarbi kovojant su klimato kaita, nes sugeria planetą šildantį anglies dioksidą iš atmosferos.
Tačiau ji taip pat yra viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų teritorijų.
Šiais metais ten kilo didžiausi per beveik du dešimtmečius gamtiniai gaisrai, kuriuos sukėlė didelė sausra, dėl kurios klimato ekspertai iš dalies kaltina pasaulinį atšilimą.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per keturis dešimtmečius Amazonijos atogrąžų miškai dėl kirtimų neteko teritorijos, maždaug prilygstančios bendram Vokietijos ir Prancūzijos plotui.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) pažadėjo iki 2030 metų sustabdyti neteisėtą Amazonijos miškų kirtimą.
Ekspertai perspėja, kad antrasis D. Trumpo prezidentavimas gali panaikinti prie J. Bideno pasiektą pažangą pereinant prie žaliosios energijos ir suteikti pretekstą didelėms teršėjoms, pavyzdžiui, Kinijai ir Indijai, sumažinti savo pastangas.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo „gręžti, gręžti, gręžti“ ir didinti iškastinio kuro gavybą bei neigė klimato kaitą.