Po to jis dar turi apsilankyti Briuselyje, kur vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai.
Pirmosios jo užsienio kelionės „pabrėš jo įsipareigojimą atkurti mūsų aljansus, atgaivinti transatlantinius santykius ir glaudžiai bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais ir daugiašaliais partneriais sprendžiant pasaulinius iššūkius ir geriau apsaugant Amerikos interesus“, sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Donaldą Trumpą, kuriam valdant pašlijo JAV ryšiai su Europos ir Azijos sąjungininkais, Jungtinių Valstijų prezidento poste pakeitęs J.Bidenas pabrėžė būtinybę atstatyti tradicinius aljansus ir grąžinti Vašingtoną į daugiašalių grupių, tokių kaip G-7, centrą.
Baltieji rūmai nenurodė, ar tos pačios kelionės į Europą metu J.Bidenas sieks įtraukti galimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis pasiūlė Kremliaus lyderiui susitikti trečiojoje šalyje, kad pabandytų stabilizuoti vis labiau įtemptus JAV ir Rusijos santykius.
G-7 viršūnių susitikimas rengiamas birželio 11–13 dienomis Kornvalyje Anglijoje. J.Psaki teigė, kad J.Bidenas ten „stiprins mūsų įsipareigojimus daugiašališkumui, sieks įgyvendinti pagrindinius JAV politikos prioritetus visuomenės sveikatos, ekonomikos atkūrimo ir klimato kaitos srityse bei pademonstruos solidarumą ir bendras vertybes su pagrindinėmis demokratijomis“.
Tas susitikimas taip pat suteiks JAV vadovui galimybę susėsti dvišalių derybų su kitais G-7 lyderiais, įskaitant šių metų susitikimo šeimininką JK premjerą Borisą Johnsoną, sakė Baltieji rūmai.
Per NATO viršūnių susitikimą, planuojamą birželio 14-ąją, J.Bidenas „patvirtins JAV įsipareigojimą NATO, transatlantiniam saugumui ir kolektyvinei gynybai“ ir „aptars, kaip užtikrinti veiksmingą naštos pasidalijimą“ Aljanse, nurodė J.Psaki.
Šio susitikimo kuluaruose taip pat suplanuota daugiau dvišalių derybų su kitais NATO lyderiais.
Galiausiai J.Bidenas dalyvaus JAV ir ES viršūnių susitikime, kuriame „pabrėš mūsų įsipareigojimą palaikyti stiprią transatlantinę partnerystę, paremtą bendrais interesais ir vertybėmis“, sakė Baltųjų rūmų atstovė.
„Lyderiai aptars bendrą darbotvarkę siekiant užtikrinti visuotinį sveikatos saugumą, skatinti pasaulio ekonomikos atsigavimą, kovoti su klimato kaita, stiprinti skaitmeninį ir prekybinį bendradarbiavimą, stiprinti demokratiją ir spręsti abipusius užsienio politikos klausimus“, – nurodė ji.