64 metų W.Burnsas, buvęs ambasadorius Rusijoje ir Jordanijoje, 33 metus dirbo Valstybės departamente, valdant ir respublikonų, ir demokratų prezidentams. Jis iškilo iki valstybės sekretoriaus pavaduotojo, o 2014 metais pasitraukė, kad galėtų vadovauti strateginių studijų centrui „Carnegie Endowment of International Peace“ (CEIP).
2017 metais atėjus į valdžią Donaldui Trumpui ir prasidėjus sąmyšiui Valstybės departamente, W.Burnsas ilgai tylėjo, bet pernai ėmė rašyti itin kritiškus straipsnius apie D.Trumpo administracijos politiką tokiems leidiniams kaip „Foreign Affairs“.
W.Burnsui ir J.Bideno pasirinktai kandidatei į nacionalinės žvalgybos direktores Avril Haines teks nelengva užduotis atkurti JAV žvalgybos bendruomenės, smarkiai politizuotos D.Trumpo administracijos metais, reputaciją.
Dabartinis vieno pagrindinių Vašingtono strateginių studijų centro CEIP vadovas W.Burnsas bus pirmasis CŽV vadovausiantis diplomatas.
Paprastai vadovauti didžiausiam ir geriausiai finansuojamam JAV žvalgybos padaliniui prezidentai pasirinkdavo žvalgybos arba kariuomenės veteranus.
Tačiau daugiau nei tris dešimtmečius JAV užsienio tarnyboje praleidęs ir 2005–2008 metais JAV ambasadoriumi Rusijoje dirbęs W.Burnsas turi didelę darbo, susijusio su saugumo ir žvalgybos klausimais, patirtį.
„Burnsas yra pavyzdingas diplomatas, turintis dešimtmečių [darbo] pasaulinėje arenoje dėl mūsų žmonių ir mūsų šalies saugumo patirtį, – sakė J.Bidenas. – Jis, kaip ir aš, tvirtai tiki, kad žvalgyba privalo būti apolitiška ir kad atsidavę žvalgybos profesionalai, tarnaujantys mūsų šaliai, nusipelno mūsų dėkingumo ir pagarbos. Ambasadorius Burnsas atsineš žinių, nuovokos ir perspektyvos, kurių mums reikia, kad užkirstume kelią grėsmėms ir stotume prieš jas, kol jos dar nepasiekė mūsų šalies. Amerikos žmonės su juo, kaip mūsų kitu CŽV direktoriumi, miegos ramiai.“
Kalbėta kad W.Burnsas buvo vienas iš kandidatų į J.Bideno valstybės sekretorius, bet išrinktasis prezidentas šiam postui pasirinko Anthony Blinkeną.
W.Burnsas yra gavęs tris prezidento medalius už gerą tarnybą, aukščiausius civilinius Pentagono ir JAV žvalgybos apdovanojimus. Jis turi Oksfordo universiteto, kur studijavo gavęs Marshallo stipendiją, tarptautinių santykių daktaro laipsnį.
Politizuota žvalgyba
W.Burnsas pakeis Giną Haspel, agentūros veteranę, tapusią pirmąja CŽV vadove moterimi po to, kai D.Trumpas paskyrė Mike'ą Pompeo valstybės sekretoriumi.
Vienas iš patikimiausių D.Trumpo patarėjų, didelių politinių ambicijų turintis M.Pompeo jo vadovavimo CŽV laikais buvo kaltinamas pataikavimu prezidento užgaidoms ir manipuliavimu žvalgybos duomenimis, siekiant D.Trumpo politinių tikslų.
Nuo 2018 metų CŽV vadovaujanti G.Haspel, žvalgybos ekspertų teigimu, buvo santūresnė ir drausmingesnė, o paskutiniais D.Trumpo prezidentavimo mėnesiais užsitraukė jo nemalonę, prezidentui atmetus žvalgybos išvadas, esą Rusija vėl kišasi į prezidento rinkimus, norėdama jam padėti iškovoti pergalę.
Tačiau per savo ilgametę tarnybą CŽV G.Haspel taip pat dalyvavo įtariamų „al Qaeda“ kovotojų kankinimuose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių – dabar jau neteisėta pripažintoje veikloje, gerokai pakenkusioje CŽV reputacijai, nors D.Trumpas ją pateisino.
Daugelio pagarbos nusipelnę ir aukštus postus ne tik demokratų, bet ir respublikonų prezidentų administracijose užėmę W.Burnsas ir A.Haines turėtų nesunkiai gauti Senato patvirtinimą.
Per 33 metus tarnybos diplomatiniame korpuse W.Burnsas buvo blaškomas po visą pasaulį, pasižymėjo darbu ne tik Rusijoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose.
Jis atliko svarbų vaidmenį buvusio prezidento Baracko Obamos administracijos užkulisinėse derybose dėl 2015 metų Irano branduolines ambicijas suvaržančios sutarties, iš kurios 2018 metais vienašališkai pasitraukė D.Trumpas, palaikomas M.Pompeo, bet ne JAV žvalgybos.
W.Burnsas pasisakė už tai, kad Vašingtonas išsaugotų lyderystę ir daugiašališkumą tuo metu, kai D.Trumpas radikaliai pakeitė JAV politiką, pradėjo trauktis iš sutarčių, šaipytis iš sąjungininkų ir užėmė „Amerika – pirmiausia“ poziciją.
„Jeigu Donaldas Trumpas būtų perrinktas prezidentu antrai ketverių metų kadencijai, Amerikos demokratija keliautų tiesiai į intensyvios slaugos skyrių“, – W.Burnsas sakė vienoje internetu vykusioje konferencijoje praėjusį mėnesį.
Po „permainingos“ ir „nepastovios“ D.Trumpo politikos J.Bidenas perims „sunkiausią palikimą, kokį tik yra gavęs naujas prezidentas po Franklino Delano Roosevelto, per patį Didžiosios ekonominės krizės piką prieš 90 metų“, – sakė jis.
Amerikos laukia didžiausias geopolitinis išbandymas – „intensyvių ilgalaikių varžybų su Kinija valdymas“, perspėjo W.Burnsas.
