Vilkėdamas savo firminius karinio stiliaus drabužius, V.Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios dalyvavo kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje ir įdėmiai klausėsi, kai J.Bidenas ragino lyderius solidarizuotis kovojant su Rusijos invazija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris į Niujorką neatvyko, tikisi, kad pasaulis „pavargs ir leis jam žiauriai naikinti Ukrainą be jokių pasekmių“, sakė J.Bidenas.
„Bet aš jūsų klausiu štai ko: ar kuri nors šios organizacijos valstybė narė gali jaustis tikra, kad ji yra apsaugota, jei mes atsisakome pagrindinių JT Chartijos principų, kad nuramintume agresorių? Jei leisime, kad Ukraina būtų supjaustyta, ar kuri nors tauta bus saugi dėl savo nepriklausomybės?“ – klausė J.Bidenas.
„Turime pasipriešinti šiai atvirai agresijai šiandien, kad rytoj atgrasytume kitus būsimus agresorius“, – pabrėžė jis.
J.Bidenas sulaukė susirinkusiųjų ovacijų, kai paragino ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau keli žymūs pasaulio lyderiai, įskaitant Kinijos prezidentą ir sąjungininkių Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovus, nusprendė praleisti šių metų JT Generalinės Asamblėjos sesiją.
V.Zelenskis ketina susitikti su mažiau Ukrainos klausimui draugiškais lyderiais, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą (Luisą Inasijų Lulą da Silvą), kuris anksčiau yra sakęs, kad ir Ukraina yra kalta dėl karo, ir pliekė milijardus dolerių siekiančią Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.
L.I.Lula da Silva, kuris save laiko neutraliu tarpininku, JT Generalinei Asamblėjai sakė, jog „reikia dirbti, kad atsirastų erdvės deryboms“.
Jis pridūrė: „Daug investuojama į ginklus ir labai mažai į plėtrą.“
V.Zelenskis, kuris iki šiol keliavo tik itin slaptai, trečiadienį dalyvaus specialioje sesijoje dėl Ukrainos JT Saugumo Taryboje, kurioje Rusija yra nuolatinė narė, turinti veto teisę bet kokiems privalomiems veiksmams. Jis taip pat turėtų užsukti į Vašingtoną.
Pirmadienį lankydamasis Niujorko ligoninėje, kurioje gydomi sužeisti Ukrainos kariai, V.Zelenskis sakė, kad Jungtinės Tautos vis dar „suteikia vietą Rusijos teroristams“.
Perspėjimai dėl klimato krizės
Generalinėje Asamblėjoje Rusija sulaukė didžiulės kritikos dėl 2022 metų vasarį pradėtos invazijos, tačiau dėmesį karui taip pat kritikavo besivystančios šalys, kurios mano, kad tai atitraukė Vakarų dėmesį nuo kitų neatidėliotinų prioritetų.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) Generalinę Asamblėją atidarė niūria kalba, kurioje atkreipė dėmesį į neseniai Libijos Dernos mieste kilusius potvynius, nusinešusius tūkstančius gyvybių.
„Netgi dabar, kai kalbame, kūnai plaunami į krantą toje pačioje Viduržemio jūroje, kurioje milijardieriai deginasi savo superjachtose“, – sakė A.Guterresas.
„Derna – tai liūdna mūsų pasaulio būklės nuotrauka, liudijanti nelygybės, neteisybės ir nesugebėjimo įveikti mums kylančius iššūkius potvynį“, – kalbėjo jis.
Panašiomis niūriomis pastabomis J.Bidenas savo kalboje atkreipė dėmesį į potvynius, taip pat į miškų gaisrus Šiaurės Amerikoje ir Europoje bei sausrą Afrikos Kyšulyje.
„Visi šie momentiniai vaizdai pasakoja apie tai, kas mūsų laukia, jei nesumažinsime savo priklausomybės nuo iškastinio kuro ir nepradėsime saugoti savo pasaulio nuo klimato kaitos“, – sakė J. Bidenas.
Be kita ko, V.Zelenskis savo kelionę į JT išnaudos susitikimams su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), kurie palaiko santykius su Rusija, taip pat su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), svarbiu Kyjivo sąjungininku.
Kalbėdamas priėmime, skirtame Vokietijos 50-mečiui Jungtinėse Tautose paminėti, O.Scholzas išreiškė susirūpinimą dėl „pasaulyje atsiveriančių naujų nesutarimų“.
„Imperializmas vėl rodo savo bjaurų veidą“, – sakė jis.
JAV ir Kinijos įtampų valdymas
Savo kalboje J.Bidenas nuramino dėl intensyvios Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurencijos, kuri paskatino perspėjimus, kad pasaulyje gali kilti naujas Šaltasis karas.
„Kalbant apie Kiniją, noriu būti aiškus ir nuoseklus. Siekiame atsakingai valdyti mūsų šalių konkurenciją, kad ji neperaugtų į konfliktą“, – sakė J.Bidenas.
Kinijos viceprezidentas Han Zhengas (Han Džengas) pirmadienį Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) – tai buvo antras per kelias dienas aukšto lygio susitikimas tarp šių galybių, kuriais siekiama suvaldyti įtampą.
Vienas susitikimas, kurio tikrai nesitikima Jungtinėse Tautose, yra J.Bideno ir Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) derybos.
Griežtosios linijos besilaikąs Irano lyderis į Jungtines Tautas atvyko kaip tik tuo metu, kai Iranas ir Jungtinės Valstijos baigė apsikeitimą kaliniais, atblokavus JAV sąjungininkės Pietų Korėjos seniai įšaldytus 6 mlrd. dolerių (5,63 mlrd. eurų) už iranietišką naftą.
J.Bidenas, sulaukęs vidaus kritikos dėl susitarimo su nesutaikomu priešininku, Jungtinėse Tautose pažadėjo padaryti viską, kad Teheranas nesukurtų branduolinio ginklo.
